aA
Sunku suvokti šių įvykių skausmą ir tragiškumą. Gėda ir pažeminimas, vergiškas darbas be atlyginimo, nuolatinis badas, šaltis, prižiūrėtojų žiaurus elgesys ir patyčios, mirties šešėlis, laidotuvės amžino įšalo žemėje.
Paulius Lukševičius
Paulius Lukševičius
© Asmeninio albumo nuotr.

Bejėgiai, pasmerkti, jauni ir senukai, ką tik gimę kūdikiai, čia pat vagonuose mirštantys iš bado. 1941–1953 metais iš Lietuvos ištremta dešimtys tūkstančių vaikų. Mažos širdelės kentėjo vagonuose, matė mirštančius aplink, paskui šaltyje Sibire vaikystę praleido paniekinti, su tremtinio etikete.

Istorikų teigimu, su sovietinėmis represijomis iš viso susidūrė ar nuo režimo rankos žuvo 456 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kas trečias suaugęs žmogus, kas antras vyras, kas aštunta moteris ir kas penkioliktas vaikas tapo režimo auka.

Per pirmąjį 1941 m. trėmimą išvežti visų tautybių Lietuvos gyventojai (lietuviai, rusai, lenkai, žydai), o operacijos „Vesna“ metu bei kituose pokariniuose trėmimuose deportuojami buvo tik lietuviai. 1948 m. tremtiniai lietuviai sudarė net 49,2 proc. visos Sovietų Sąjungos tais metais ištremtų žmonių.

Ne be reikalo sovietų ideologas, vienas komunistų vadovų Michailas Suslovas, pokario metais „rūpinęsis“ mūsų šalimi, žadėjo, kad „Lietuva bus, bet be lietuvių“. Ši vizija liko neįgyvendinta, ją nutraukė budelio Stalino mirtis.

Pagrindinis sovietų okupacinės valdžios tikslas buvo sunaikinti Lietuvos suverenumą, gimtąją kalbą, religiją ir patriotizmą. Šios represijos buvo nukreiptos ne į pavienių žmonių, o į šeimų naikinimą. Sunaikinus ištisas šeimas, turėjo išnykti ir dešimtmečiais kaupta jų patirtis, kultūrinė įtaka.

Tremtys atėmė iš Lietuvos daug puikių ūkininkų, amatininkų, darbininkų, politikų, rašytojų, mokslininkų, kultūros darbuotojų. Lietuva buvo sunaikinta, apvogta intelektualiai, o šių nuostolių neįmanoma apskaičiuoti.

Net ir toli nuo namų išvežti lietuviai stengėsi išlaikyti žmogiškąjį orumą, neprarasti krikščioniškojo tikėjimo, tautinės savimonės, istorinės atminties. Net lageriuose, kuriuose susibūrimai buvo draudžiami, prižiūrėtojams nepavyko užgniaužti kultūrinės kalinių veiklos. Rizikuodami bausmėmis jie švęsdavo religines ir tautines šventes, susirinkdavo į šv. Mišias, burdavosi apie labiau išsilavinusius kalinius, dvasininkus. Net ir tremtyje lietuviai stengėsi nelikti tik pasyviomis aukomis. Jie ir sudėtingomis sąlygomis stengėsi pakeisti savo gyvenimo sąlygas, siekė geresnio darbo, išsilavinimo savo vaikams.

Jie norėjo gyventi, bet ne visiems, įsodintiems į gyvulinius vagonus, pavyko išsaugoti gyvybes. Ne visiems pavyko grįžti. Gaila, bet sugrįžus jie vėl patyrė išbandymus, vadinti „banditais“, girdėjo raginimus „grįžti atgal, niekas čia jūsų nelaukia“, rado jau užimtus namus, kuriuose gyveno juos išdavę kaimynai arba apskritai nieko apie tremtį negirdėję žmonės.

Širdis džiaugėsi, kai skaičiau, jog Rūtos Šepetys knyga apie trėmimus į Sibirą pasirodydavo vis naujoje šalyje, išversta į dar vieną kalbą. Tai leido ir nieko apie tamsiąją sovietų imperijos istorijos pusę negirdėjusiems žmonėms sužinoti apie baisumus, kuriuos patyrė ne tik lietuviai, bet ir kitos tautos.

Ši žaizda niekada neužgis. Ir mes negalime leisti, kad ji užgytų net ir tada, kai neliks nė vieno šių nežmoniškų išbandymų liudininko. Žinodami savo praeitį ir tokią patirtį, labai gerai suvokiame, kokios ateities norime Lietuvai. Prasmingiausias paminklas visoms tremties aukoms yra žmogiškumą ir teisingumą ginanti bei laisvę mylinti Lietuva. Todėl Tautos gedulo ir vilties dienos prasmė negali išblukti iš mūsų atminties.

Su okupantais nekolaboravę ir Lietuvos valstybės neišdavę lietuviai daug kentėjo, tačiau yra rizika, kad ši auka bus užmiršta. Paskatos užmiršti yra įvairios, nebūtinai pačios blogiausios – vieni pasineria į globalias problemas (pvz., neseniai sostinėje žygiavęs jaunimas), kiti į asmenines. Tačiau dažnai Lietuvos valstybė jos piliečiams yra paprasčiausiai nematoma. Tai atsitinka tuomet, kai Lietuvos istorinė atmintis, kultūra ir valstybingumas nėra puoselėjami viešai: valstybę valdantiems politikams tai paprasčiausiai nerūpi, o vietoj valstybingumą simbolizuojančių paminklų statomos kalvelės ar kitokios abstrakcijos.

Todėl šiandien privalome sąmoningai pasirinkti stoti ir kalbėti apie šiuos dalykus, net kai žinome, kad jie bus nepopuliarūs ar senamadiški. Be aukščiausio lygio, neproginio patriotizmo šios atminimo ugnies neišlaikysime. Kiekvieno mūsų ir valdžios rūpestis yra, kad tremtinių auka niekada nebūtų užmiršta.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
4.0000

Top naujienos

Patikslino detales dėl naujų koronaviruso atvejų: vienas užsikrėtusių keliavo traukiniu, dalyvavo diplomų teikimo šventėje taip pat užsikrėtė „Maximos“ darbuotojas, fiksuotas šeiminis protrūkis (50)

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai, bendras susirgimų...

Donatas Katkus rėžė kandžiai: karantinas nesibaigė, jūs pamatysite (76)

„Reikia skiepytis ir nevalgykit virusų, – laidoje „ Jūs rimtai? “ juokavo dirigentas,...

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (1606)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Naujausia sinoptikų prognozė: atkeliauja vėsus oras (22)

Ši savaitė bus vėsi, lietaus tikimybė bus nedidelė, prognozuoja sinoptikai.

Šimtai mokslininkų įspėja, kad koronavirusas plinta oru (211)

Šimtai mokslininkų teigia – yra įrodymų, kad žmonės gali užsikrėsti naujo koronaviruso oru...

Tragiška Rusijos klubo treniruotė: vartininką nutrenkė žaibas (72)

Trečioje Rusijos futbolo lygoje rungtyniaujanti Orechovo-Zujevo „Znamia Truda“ ekipa patyrė...

Paaiškino, kur tiksliai kreiptis įkandus erkei: nežinia kodėl moteriai buvo pasiūlyti trigubai brangesni tyrimai (12)

Noriu pasiteirauti, kokia tiksli tvarka įkandus erkei, kaip elgtis? Nes iš pirmo poliklinikos...

Italijos žiniasklaida: Gudaitis karjerą tęs „Zenit“ klube (19)

Nors Artūras Gudaitis oficialiai dar yra Milano „Armani Exchange“ narys, turintis galiojančią...

Atlyginimų padidėjimą pajus ne visi: gali tekti palaukti kitų metų (118)

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir nusprendė padidinti neapmokestinamąjį...

Tragiška BMW avarija Klaipėdoje: automobiliui atsitrenkus į medį žuvo 20-metis keleivis (126)

Policijos departamentas informavo, kad Klaipėdoje įvyko skaudi nelaimė. Pranešama, jog avarijos...

|Maža didelių žinių kaina