aA
valstybės biudžeto pasipylę milijonai, pabarstyti skirtingų dydžių vienkartinės išmokos, atskleidė netikėtų reiškinių ir sukėlė dar labiau nelauktą poveikį. Tai nepalankių aplinkybių cunamį pavertė dar galingesniu.
Paulius Lukševičius
Paulius Lukševičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Krizės sukelta bedarbystė gali pasikartoti

Šiandien keliame klausimą: ar artėjame prie 2010 metų nedarbo lygio, kai jis siekė daugiau nei 18 proc.? Neramu apie tai kalbėti, bet situacija susiklostė taip, kad greičiausiai jokie sprendimai per keletą mėnesių nepadės to išvengti.

Užimtumo tarnyba paskelbė, kad rugsėjo 1 d. Lietuvoje nedarbas siekė 13,7 proc. Šalyje užregistruota apie 230 tūkst. bedarbių. Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje buvo daugiau kaip 17 tūkst. neužimtų darbo vietų. Anot Užimtumo tarnybos, tai yra daugiausiai nuo tada, kai buvo pradėta skelbti ši statistika.

Nėra abejonių, kad didžioji dalis kaltės tenka dėl viruso paskelbtiems apribojimas, kurie padarė didelę įtaką ne vienai verslo sričiai. Rugpjūtį į Užimtumo tarnybą daugiausia kreipėsi prekybos, apdirbamosios gamybos bei statybos sektorių, viešbučių ir restoranų darbuotojai. Spėju, kad šie skaičiai dar padidės, kai bus suskaičiuoti į Užimtumo tarnybą suplūdę sezoniniai darbuotojai, vasarą dirbantys prie jūros.

Dabar prisiminta, kad prieš dešimt metų jau patyrėme panašų nedarbą. Bet tada visame pasaulyje vyravo ekonominė krizė, ji buvo tikra, o ne sukurta dirbtiniais apribojimais.

Šiandien kaip gražus sapnas atrodo duomenys, kad 2019 m. pabaigoje Lietuvoje nedarbas siekė 6,3 proc. Atrodo, kad šie skaičiai nerodė tikrosios padėtis, o ją atskleidė pinigų lietus.

Puikus metas išsiaiškinti, kur iki šiol buvo naujieji bedarbiai

Akivaizdu, kad tūkstančiai žmonių ir iki tol oficialiai nedirbo, tačiau nesiregistravo Užimtumo tarnyboje. Kadangi žmogui vis tiek reikia bent šiek tiek pinigų, norint nemirti badu, peršasi išvada, kad jie turėjo pajamų – tiktai nelegalių, šešėlinių, nuo kurių mokesčiai nemokamai.

Greičiausiai čia slepiasi įspūdingi nelegalaus darbo mastai, nes trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų ieško nekvalifikuoto darbo. Būtent tokie asmenys dažniau įdarbinami nelegaliai.

Nedarbas šoktelėjo smarkiai tada, kai buvo paskelbtas karantinas. Ilgalaikiai bedarbiai, kurie nerodė noro ieškoti darbo, buvo sugundyti 200 eurų išmokomis ir mikliai pasirodė Užimtumo tarnyboje. Juk normaliai uždirbantys žmonės tikrai nebūtų metę darbus, kad gautų 200 eurų išmokas.

O toliau – dar gražiau. Šių išmokų poveikis nebuvo numatytas. Kur ir kaip pinigus išleido bedarbiai – jų pačių reikalas. Tačiau akivaizdu, kad dalis jų dabar dar labiau nemotyvuoti ieškotis darbo tol, kol kas mėnesį į sąskaitą kris po 200 eurų. O išmokas jie gaus iki metų pabaigos arba 6 mėn. nuo tada, kai ji buvo paskelbta.

Jau girdėjau verslininkų pokalbius, kad jiems sunkiai pavyksta rasti norinčių dirbti nekvalifikuotų darbininkų. Įsivaizduojate, dalis jų sutinka dirbti tik tokiu atveju, jei gaus atlyginimą tik grynais, nes nenori prarasti 200 eurų darbo paieškos išmokos. Kaip manote, kaip elgiasi darbdaviai? Deja, kai kurie neturi kitos išeities, kaip sutikti su tokiomis sąlygomis, nes kitaip darbai ilgam sustos.

Tegu būna išgirsta puiki idėja

Ekonomistas Nerijus Mačiulis iškėlė gerą idėją, pasiūlęs nedarbo išmokas keisti įsidarbinimo premijomis, kurios būtų mokamos tiems, kas susirado darbą. Tokia premija galėtų mokama pusę metų, kaip paskata žmogui, kuris susirado darbą. Tokia motyvacinė priemonė didelę dalį asmenų paskatintų greičiau ieškotis darbo.

Kodėl tie žmonės iki šiol dirbo nelegaliai? Turime unikalią galimybę išsiaiškinti, kokios jų buvimo už darbo rinkos priežastys. Manau, kad tai galėtų atlikti Užimtumo tarnyba, juos apklausus. Gal gauti rezultatai padėtų juos sugrąžinti į darbą.

Aišku, didėjantį bedarbių skaičių galėjo lemti ir teigiamos migracijos tendencijos. Juk per septynis šių metų mėnesius į Lietuvą atvyko 10 tūkst. daugiau žmonių nei emigravo. Atrodo, būtų galima džiaugtis, kad tautiečiai pradėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau daug jų čia darbo nerado.

Verslo bendrovės nepuolė iš karto atleisti darbuotojų. Valstybė dar skiria subsidijas, bet pinigai baigsis, išseks įmonių rezervai, tada galime sulaukti dar vienos bedarbių skaičiaus augimo bangos.

Metų pabaigoje sumažės darbų statybose, dar baigsis ir sezoniniai darbai žemės ūkyje.

Taigi, laukia ekonomiškai šalta žiema, kuri dar kartą primins, kad beatodairiškai dalinami pinigai gali paaštrinti visiškai netrokštamus procesus. Norisi tikėti, kad ekonomikos ledynmečio ledai ištirps jau pavasarį.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.4000

Top naujienos

Po 12 metų tylos Vilniuje – naujo prekybos centro atidarymas: žada 30-70 proc. žemesnes kainas (362)

Jau šį penktadienį Vilniuje, adresu Vytauto Pociūno g. 8, duris atvers didžiausias...

Galingas ciklonas užgrius visą Lietuvą: siautės ypač stiprus vėjas, nustebins šiluma (6)

Trečiadienio dieną per šalį praslinks šiltasis atmosferos frontas. Diena bus apniukusi, tik po...

Parodė, kaip atrodo lietuvių mėgstamiausias viešbutis Turkijoje: ekonominės atostogos atima žadą (80)

Kemeras – vienas populiariausių ir mylimiausių Turkijos kurortų. Vasaros sezono metu čia būna...

Trenerių mintys apie „autodafė“ Vilniuje išsiskyrė: mums patiems buvo netikėta, varžovams – tuo labiau (10)

Vilniaus „Rytas“ (1/1) pirmoje istorijoje komandų tarpusavio akistatoje 87:69 numušė FIBA...

Čempionų lyga: PSG kailį gelbėjo Messi dublis, Madride – „Liverpool“ triumfas (5)

Antradienį vakare sužaisti UEFA Čempionų lygos trečio turo 8-i susitikimai, kuriuose pelnyti net...

Latvių epidemiologas: padėtis Latvijoje – katastrofiška, greitosios nebeturi, kur pristatyti ligonių

Eksponentiškai augantis sergamumas COVID-19 liga ir didėjantis mirusių nuo jos skaičius pasėjo...

Dar viena šalis atšauks likusius koronaviruso apribojimus

Jei epidemiologinė situacija išliks stabili, Islandija planuoja lapkričio viduryje atšaukti visus...

Edmundas Jakilaitis | D+

Apie karybą: yra trys priežastys, dėl kurių moterų yra kariuomenėje, bet ne mūšio lauke

Naujausiame Edmundo Jakilaičio pokalbyje „Apie karybą“ su Vilniaus universiteto karo istoriku...

Tarptautiniame fronte „Rytas“ nukovė FIBA Čempionų lygos laimėtoją (135)

Antradienį Vilniaus „Rytas“ (1/1) pergalingai sugrįžo į ASG areną ir FIBA Čempionų lygos...

Remigijus Misiūnas | D+

1919 m. karo nustekentame Kaune apsilankė užsieniečių delegacija: meilės ryšiai su vietinėmis geruoju nesibaigė II dalis

1919 m., anot P. Tamašausko, daug iškentę atsikūrusios valstybės gyventojai užsienio misijas...