aA
„Valdininkai ruošiasi kirsti medžius Punios šile – istorinėje girioje – sengirėje, kurią juosia Nemuno kilpa“, – sunerimęs man pasakojo tėvo bičiulis iš Alytaus, kurį labai gerbiu.
Paulius Kunčinas
© Organizatorių nuotr.

Neslėpsiu, iš karto sukilo emocijos, norėjau rašyti smerkiantį įrašą savo socialiniame tinkle: kaip galima Lietuvoje, civilizuotoje Europos valstybėje, kuriai vadovauja žalieji, kirsti sengirės pušis? Protu nesuvokiama!

Bet nutariau pasigilinti. Susisiekiau su draugu miškininku, kuris pagarsėjęs kaip vienas rimčiausių aplinkosaugos ekspertų Lietuvoje ir Europoje. Pirma jo reakcija: turbūt padaryta klaida.

Status quo

Žemės reformos metu sengirės dalis atiteko privačiai nuosavybei. Miško savininkai, kuriems trūksta pinigų išgyvenimui, o gal vaikų, anūkų mokslams užsienyje, priversti kirsti medžius ir valstybė nieko negali padaryti, nes tai privati valda.

Jeigu tokia situacija iš tikrųjų būtų, tai vis dėl to kodėl gi valstybė, kuriai rūpi sengirė, negali iškeisti Punios šilo į ūkines žemes tam, kad kompensuotų žalą? Juk taip daroma, kai vyksta svarbių kelių ar geležinkelio statybos. Sengirės apsauga turėtų būti svarbiau nei nauja autostrada ar geležinkelis. Jeigu išnyks, jos nebesusigrąžinsime.

Draugas pasidomėjo, kokia vis dėlto situacija su Punios šilu? Pasirodo, privačios nuosavybės Nemuno kilpų regioniniame parke, kuriame yra Punios šilas, nėra. Punios šilas priklauso valstybei.

Dėl ko nesutariama

Šis ginčas tikrai ne dėl medienos eksporto. Konfliktas atsirado todėl, kad dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nutarė sustabdyti buvusio ministro Kęstučio Navicko sprendimą išplėsti gamtinio rezervato teritoriją. Gamtosaugininkai piktinasi dėl tokio sprendimo, o bendruomenė kaip tik gina naujo ministro sprendimą. Kodėl?

Pasirodo, kad tik 457 hektarai Punios šilo sengirės, t. y. tik dalis, yra rezervatas, į kurį gali patekti tik mokslininkai ir medžių kirsti negalima visiškai. Likusi dalis yra draustinis, kuris irgi yra saugojamas, bet ten galima lankytis poilsiautojams, o taip pat daryti taip vadinamus „sanitarinius kirtimus“.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas siekė praplėsti rezervato teritoriją penkis kartus iki 2161 hektaro, argumentuodamas, kad būtent tokio ploto reikia sengirei išsaugoti. Tą patį tvirtina gamtosaugininkai.

Bendruomenė pasipiktino pirmiausia todėl, kad rezervato plėtra suvaržytų jų galimybes džiaugtis sengire ir užkirstų galimybę rinkti grybus ir uogas.

Miškininkai, kurie nemato prasmės plėsti rezervatą, tvirtina, kad sanitariniai kirtimai padeda apsaugoti mišką nuo ligų, tokių kaip kinivarpų, kurios nuniokojo sengires Lenkijoje, židinių. Kitaip tariant, be žmogaus pagalbos, senoji giria gali neatsilaikyti, nes per greitai keičiasi ekosistema ir natūralūs procesai gali vesti prie šilo susinaikinimo.

Kodėl reikėjo plėsti sengirę?

Specialistai tvirtina, kad komerciniams tikslams medžiai nėra kertami ir vyksta griežta priežiūra. Žinoma, visada yra rizika, kad kai daugiau laisvės, visada atsiranda pagundos manipuliuoti sąvokomis ir galbūt iš tikrųjų kažkas ims ir susigundys nukirsti pušį ar eglę tik „sanitariniais sumetimais“.

Pasirodo, kad šios istorijos esmė gali būti visai kita. Europos Sąjunga (ES) skiria nemažai lėšų rezervatų plėtrai. Buvusio ministro kritikai sako, kad motyvacija išplėsti rezervato teritoriją būtent ir buvo ES lėšų įsisavinimas, o ne bandymas išsaugoti Punios sengirę. Tokiu atveju, naujasis ministras sustabdė galimą buvusio ministro „schemą“ europinių lėšų įsisavinimui.

Truputėlį įsigilinęs į šitos painios istorijos faktus supratau, kad aplinkosaugoje Lietuvoje, kaip ir kitose srityse, valdininkai dažnai manipuliuoja faktais, o už vertybinio fasado, deja, slypi kur kas siauresni, žemiški interesai.

Tai ką daryti?

Aš esu kategoriškai prieš sengirės medžių kirtimą ūkiniams tikslams. Tačiau sanitariniai kirtimai, man atrodo, turi būti leidžiami.

Patirtis Malaizijoje, kur taip pat bandoma išsaugoti miškus (angl. rain forests), rodo, kad palikti mišką savieigai yra pavojinga. Per daug dominuoja žmonija visoje ekosistemoje, kad galima būtų izoliuoti sengirės kad ir 2000 ar 10000 hektarų nuo klimato kaitos ar oro užterštumo ar potvynių pasekmių.

Aš tvirtai įsitikinęs, kad reikia kalbėtis su bendruomene ir maksimaliai ją įtraukti į aplinkosaugos procesus, o ne bandyti ją atriboti nuo miško per draudimus, supriešinant su administracija. Tai visada baigiasi blogai.

ES lėšas geriau panaudoti švietimui ir aktyviam įsitraukimui, kad bendruomenė galėtų sekti, domėtis ir stebėti sengirės evoliuciją.

Svarbiausia, reikia vienareikšmiškai pasmerkti bandymus manipuliuoti faktais. Tokie žaidimai žlugdo visuomenės pasitikėjimą.

Klimato kaita yra sunkiai suvokiamas procesas. Labai svarbu išsaugoti sveiką ir faktais paremtą diskusiją. Kaip toje pasakoje apie berniuką, kuris šaukė, kad vilkas užpuolė aveles – kai ateis laikas tikrai ginti miškus nuo kirtimo, žmonės gali nepatikėti. O aš tikiu, kad ir sengirei ir kitiems miškams Lietuvoje gresia pavojus.

NB: Aš dėkingas bičiuliui iš Alytaus, kad atkreipė dėmesį į šitą painią istoriją.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.2308

Top naujienos

Košmaras Vingio parke: erkių prisirinko net gaudykles įrenginėję žmonės (23)

Sostinės Vingio parkas yra populiari vieta laisvalaikiui leisti. Dauguma vilniečių žino, kad ten...

Po žūčių Tatruose – patyrusio alpinisto patarimai: tragedijos išvengti galėjo padėti keli paprasti žingsniai (19)

Tatrų kalnuose ketvirtadienį kilusi audra penkiems keliautojams baigėsi tragiškai. Staiga...

Katažinos Zvonkuvienės mama dukros gyvenimo nereguliuoja, bet sutinka ne su viskuo: aš daryčiau kitaip (24)

Dainininkė ir dviejų vaikų mama Katažina Zvonkuvienė šiandien džiaugiasi tiek savo karjera,...

Honkonge – Baltijos kelio atgarsiai: tūkstančiai protestuotojų susikibo į žmonių grandinę (56)

Honkonge penktadienio vakarą tūkstančiai už rankų susikibusių žmonių suformavo įspūdingą...

Dulų asociacijos pirmininkė: kūdikio mirtimi pasibaigusį gimdymą namuose priėmė medikė papildyta 16:53: „mums reikia pokyčio" (199)

Ketvirtadienį per Lietuvą praskriejo žinia, kad gimdymo namuose metu mirė kūdikis. Iki šiol...

Lietuvos krepšininkams – Azijos virtuvės iššūkiai: rinktinės šefas pats vyko į parduotuvę

Lietuvos krepšinio rinktinė Korėjoje, kur rengiasi pasaulio čempionatui, susidūrė su...

Rugsėjį bus sudaryta nuomos sutartis: ŽŪM keliaus į Kauną (9)

Sutartis dėl Žemės ūkio ministerijos ( ŽŪM ) patalpų Kaune nuomos turėtų būti pasirašyta...

Dešimttūkstantinė minia Vilniuje susikibo rankomis, atkartodama Baltijos kelią

Daugiau negu 10 tūkst. žmonių Vilniuje penktadienį susikibo rankomis į gyvą grandinę, minėdami...

Stilingoji Eglė Babunašvili neišsiverstų be vieno drabužio – jį spintoje privalu turėti kiekvienai

Šį penktadienį DELFI Stilius akys krypstą į stilingąją vilnietę, parduotuvės „Kick the...