aA
Prisiminiau seną istoriją iš savo vaikystės, kuri mano gyvenime paliko itin gilų įspaudą. Sovietiniai laikai, pradinės klasės. Istorijos pamoka, mokytoja pasakoja apie Spalio revoliuciją. Klausia ar žinome, kad Spalio revoliucija yra mums svarbiausias įvykis, o Leninas yra mūsų kovotojas už gerovę?
Paulė Kuzmickienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pakeliu ranką, nes savaitgalį buvau pas močiutę, todėl gerai žinau atsakymą. Patikslinu mokytojai, kad mes esame Vasario 16-osios Lietuva, o Lietuvos gynėjas ir kovotojas už gerovę buvo močiutės brolis partizanas.

Galima nutuokti, kokį pokalbį mokytoja vėliau turėjo su mano tėvais. Po to tiek tėvai, tiek močiutė kuriam laikui pritilo. Neliko nei šeimos tremties, nei Lietuvos istorijos pasakojimų. Ir apie tikėjimą, ir bažnyčios lankymą buvau perspėta mokytojai nepasakoti. Bet jau buvo per vėlu. Patys kalti namiškiai, kad širdyje užkūrė laisvės ir maišto ugnį.

Per tą pamoką išmokau ne apie Leniną. Ir net ne laikyti liežuvį už dantų. Išmokau apie pasitikėjimą. Pasitikėjimas yra santykis tarp piliečių ir vadžios. Jei iš vienos pusės jo nėra – nebus ir iš kitos.

Pasitikėjimo jausmą laisvoje šalyje paprastai pajuntame iš artimiausiųjų, mamos ir tėčio. Vėliau jis stiprėja darželyje, mokykloje. Atsimenu mamos žodžius, kad pasitikėjimas yra susietas su atsakomybe. Jei tavimi kažkas pasitiki, pečius nejučia užgula atsakomybės našta – nenuvilti, pateisinti lūkesčius.

Šiandien mes laisvi, bet nepasitikėjimas liko. Kodėl jo okupantai neišsivežė su paskutiniais sovietinės technikos vagonais?

Kodėl mūsų emigrantai pagrindine savo išvykimo priežastimi laiko nepasitikėjimą mūsų valstybe?

Mano atrodo, grūdant nepasitikėjimą į sovietinį traukinį, jis mutavo ir lyg niekur nieko išlipo per kitą pusę naujomis formomis.

Leiskite paaiškinti.

Per kiekvienus viltingus Seimo, savivaldos ar prezidento rinkimus mus užplūsta pakili nuotaika. Po jų, kai išrinktieji nebesilaiko savo pažadų, pasitikėjimas išnyksta. Virsta toksišku jausmu – ar dėl tokios Lietuvos kovojom?

Per kiekvienus viltingus Seimo, savivaldos ar prezidento rinkimus mus užplūsta pakili nuotaika. Po jų, kai išrinktieji nebesilaiko savo pažadų, pasitikėjimas išnyksta. Virsta toksišku jausmu – ar dėl tokios Lietuvos kovojom?
Paulė Kuzmickienė

Nepasitikime Seimu, kuris kėsinasi į mūsų uždarbį, pensiją, pašalpas ir vartojimo laisvę.

Nepasitikime Vyriausybe, kuri, nepasitarusi su žmonėmis, paleidžia etatinį mokytojų apmokėjimą, reformuoja kompensuojamų vaistų tvarką.

Galų gale nepasitikime savivaldybe, kuri vienašališkai kerta medžius, rekonstruoja parkus ir neklausia, ko mes norime.

Nepasitikėjimo priežastis yra labai paprasta – mes nepasitikime, kai nepasitiki mumis. Pasitikėjimas veikia tik su atgaliniu ryšiu.

Jei valstybė bando atverti demokratijos vartus tik formaliai, piliečiai puikiai jaučia valstybės nepasitikėjimą – tai juos nuvilia.

Kaip susigrąžinti pasitikėjimą? Esu tikra, kad tą galime pasiekti kartu – kurdami bendrą gerovę ir įsitraukdami į valstybės valdymą.

Kas yra bendra gerovė? Mano manymu, tai kokybiškas prieinamas mokslas nuo pat ankstyvo amžiaus, rūpestis neįgaliųjų įtraukimu į darbo rinką ir gyvenimą (pritaikytos mokymo įstaigos, judėjimo galimybės mieste ir kita), šeimos politika, sprendžianti darbo ir motinystės iššūkius, pagalba auklėjant vaikus ir prižiūrint senyvus tėvus, sprendžianti vienišų žmonių problemas.

Piliečių įtraukimas į valstybės valdymą – tai tikrasis dialogas, kuriame visuomenės klausomasi, įsiklausoma į patarimus ir siekiama bendro sutarimo kokiu keliu geriausia eiti ar kokį projektą įgyvendinti. Suprantu, kad viskas ne taip paprasta, kaip skamba. Nesakau, kad nebus iššūkių. Tačiau reikia baimintis ne dėl jų, o dėl nepasitikėjimo vieni kitais.

Šiandien pati turiu dukrą. Gyvenu laisvoje Lietuvoje. Viliuosi, kad dukrai neteks matyti okupacijos ir bijoti garsiai per pamoką pasakyti, ką galvoja. Bet taip pat giliai širdyje tikiuosi, kad ji visada garsiai sakys tiesą. Net jei ji nepatogi. Apie partizanus, valdžią, mokytojus ir laisvę. Tai ir yra tikrasis pasitikėjimas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
3.9286

Top naujienos

Seimo narių uždarbis vėl kaitina kraują: tūkstančiai dalijasi pasenusia melagyste (48)

Vagių šutvė! Valdžiažmogių pasityčiojimas iš liaudies! Tokios reakcijos vėl pasipylė po to,...

Kaunas jau ruošiasi pranešti blogą žinią: šiukšlių išvežimas gali brangti iki 50 proc. (19)

Kaune mieste bei visame Kauno regione gyventojai už buitinių atliekų surinkimą bei išvežimą jau...

Pragariško Alytaus gaisro realybė: be miego pluša ištisą parą, du ugniagesius teko atiduoti į medikų rankas (191)

Alytus jau aštuntąją dieną kovoja su padangų perdirbimo įmonės „ Ekologistika “ gaisru....

Karbauskis užsiminė, kaip galėtų atrodyti pataisytas automobilių mokestis: mokėtų mažiau gyventojų (121)

Trečiadienį po koalicinės tarybos posėdžio valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas...

Mokykla Kaune neatsigina norinčių dirbti: atrado sėkmės receptą, kuris it magnetas traukia jaunus mokytojus

Naujų mokytojų poreikį Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė vadina...

Ekspertų akimis: kur grubiai klydo „Žalgiris“ ir vasaros patirtį išnaudojusi „Sūduva“ laida „Sportinė forma“

Po A lygos 27-ojo turo savo pozicijas sustiprino šalies čempionų titulą ginanti Marijampolės...

Karas su Žvėryno milijonieriais pasiekė naujas aukštumas: pirmieji pamatykite, kaip krinta žemgrobių tujos (151)

DELFI užfiksavus, kad Vilniuje, garsiojoje žemgrobių gatvėje, dar visai neseniai atlaisvinta...

Teismas: Veryga viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją (139)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( LVAT ) išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. spalio...

Paskelbė daugiau detalių apie Anglijoje su 39 žmonių kūnais rastą vilkiką (2)

Sofija trečiadienį patvirtino, kad pietryčių Anglijoje rastas vilkikas , kuriame buvo aptikti...

Pravers visiems: kaip greitai prisitaikyti prie darbo aplinkos ir kolegų

Pradžia naujoje darbo vietoje visada ir baugina, ir džiugina. Ji neatsiejama nuo naujos...