aA
Niekas neginčija, kad Europos Sąjungos parama Lietuvai per pastarajį dešimtmetį padarė milžinišką įtaką. Negalima pasikliauti vien statistika, bet skaičiai rodo, kad tik per 2007-2013 metus sukurta virš 4500 naujų darbo vietų, iki 2015 m. pabaigos ES finansinės paramos sulaukė daugiau kaip 11 tūkst. mažo ir vidutinio verslo įmonių.
Petras Auštrevičius
Petras Auštrevičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Tačiau šis komentaras skirtas anaiptol ne pasidžiaugti gerais praeities rezultatais. Reikia kalbėti apie Lietuvos ateities perspektyvą ir tinkamą, protingą bei efektyvų ES lėšų panaudojimą šių dienų perspektyvoje, iki 2020 metų.

Tikslas – investuoti protingai

Laikas pereiti nuo kalbų prie darbų, t.y. imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų užtikrinti tinkamą ES pinigų „įdarbinimą“, pasvertą ir tikslingą lėšų investavimą, kurio naudą asmeniškai pajustų daugiau šalies žmonių.

ES paramos Lietuvai pradžioje dažnai skambėjęs posakis, kaip svarbu tinkamai „įsisavinti“ ES paramos lėšas, šiandien jau skamba groteskiškai (tiesą sakant, pati „įsisavinimo“ sąvoka man nepriimtina). Sėkmingai investuoti, sukurti aiškią pridėtinę vertę ir atverti naujas galimybes – čia yra atspirties taškas.

Mano požiūriu, vis dar smarkiai per didelė dalis ES sanglaudos paramos lėšų nukeliauja (tiesiogine žodžių prasme) į betoną, plytas ir asfaltą. Ir per mažai į inovacijas, naujas darbo vietas, naujų technologijų panaudojimą versle ar bendrus mokslo ir verslo projektus.

Lietuva spėjo sukurti daug modernių mokslo slėnių, tyrimo centrų ir verslo inkubatorių, tačiau iki šiandien neišnaudojame nemažos dalies jų potencialo, tinkamai „neįdarbiname“ to, ką jau turime.

Ne veltui Europos Komisija Lietuvai skyrė atskirą rekomendaciją, t.y. pabrėžė būtinybę stiprinti inovacijų, technologijų ir jų pritaikymo sektorių. Šioje vietoje guostis, kad sutvarkėme per 1500 tūkst. kilometrų Lietuvos kelių, nebeišeina.

Apskritai vertinant, polinkis į perteklinės infrastruktūros kūrimą, ne visada atsižvelgiant į šalies pajėgumus ją išlaikyti ar demografines tendencijas, yra trumparegiškas. Ne tik dėl to, kad tai neracionaliai išleisti pinigai. Neretai tai tampa papildomais finansiniais įsipareigojimais ateičiai.

Reikia dėti pagrindą naujiems „keliams“, kurie mums suteiktų realų pagreitį, leistų augti ir sėkmingai dirbti Lietuvoje.

Prioritetų peržiūra

Europos liberalai neabejoja, kad reikia iš esmės peržiūrėti ES sanglaudos finansavimo programą, svarbiausiu tikslu pasirenkant orientaciją į rezultatą, ES investicijų efektyvumo didinimą ir perteklinių biurokratinių procedūrų panaikinimą.

Kaip žinome, 2014-2020 m. laikotarpiu ES biudžete yra numatyta 351,8 mlrd. eurų ES sanglaudos politikos tikslams įgyvendinti. Tai yra netgi trečdalis (!) viso ES biudžeto. Jei iš tikrųjų siekiame rezultato, šie pinigai turi būti investuojami tikslingai.

Su kolegomis Liberalų ir demokratų aljanse už Europą (ALDE) sutariame, kad realus ekonomikos augimas, naujos darbo vietos neįmanomos be papildomų finansinių instrumentų, fondų investicijoms prieinamumo ir pajėgumų dvigubinimo.

Šiandien konkurencingas, sėkmingas verslas grindžiamas tik inovacijomis. Tai turi būti vertinama kaip prioritetas Nr. 1. Šia prasme smulkiam ir vidutiniam verslui reikia užtikrinti platesnes ir atviresnes galimybes pasiekti finansavimo, investavimo šaltinius.

Galų gale, ES sanglaudos politikos prioritetai turi sutapti su skambiai pristatytu Europos Komisijos vadovo J.-C. Junckerio planu, kuriame numatyti 315 milijardai eurų ekonomikos skatinimui ir investicijoms.

Lietuvos pasirinkimas

Pirmus pokyčių ženklus pačioje ES galima įžvelgti. 2014-2020 m. laikotarpiu užsibrėžtas tikslas supaprastinti paramos lėšų administravimo procesą, standartizuoti procedūras, atsisakyti perteklinio popierizmo ir taikyti paprastesnį atsiskaitymą projektams iki 50 tūkst. eurų.

Tačiau visada yra dvi reikalo pusės. Juk yra ir Lietuva, kuri pati gali imtis iniciatyvos. Turime ir galime atlikti būtinus namų darbus, t.y. peržiūrėti sudėtingas ES paramos taisykles, jų persipynimą ES ir nacionaliniu lygiu bei užtikrinti vienodą paramos lėšų prieinamumą stambiam ir vidutiniam ar smulkiajam verslui.

Kitas dalykas – dabar ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui (2014-2020 m.) iš ES fondų investicijų veiksmų programos skirta 6,7 mlrd. eurų. Apie 10 proc. ES fondų lėšų žadama skirti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų skatinimui, apie 8 proc. – smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui. Ar tokia dalis pakankama, kad pasiektume gerų ir ilgalaikių rezultatų – turime apsispręsti kuo greičiau.

Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad Lietuva pastaraisiais metais tapo pernelyg priklausoma nuo ES struktūrinių fondų paramos. Gerai žinome, kad po 2020 m. ES finansinės paramos srautai Lietuvai, ar bent jau daliai mūsų šalies regionų, neabejotinai sumažės. Kuo užkamšysime skyles?

Vienas tiesiausių kelių – iš esmės gerinti sąlygas investuoti Lietuvoje, stiprinti inovacijų sektorių. Ypač pagal užsienio investicijas esame ES uodegoje, šią prastą tendenciją turime sulaužyti. Pokyčių galime pasiekti, jei atsisakysime idėjos apmokestinti verslo investicijas, panaikinsime pelno mokesčio spąstus.

Kai šalia to protingai ir efektyviai investuosime ES fondų lėšas, sukursime apčiuopiamą pridėtinę vertę – bus ir naujos darbo vietos, ir kylantys atlyginimai, ir Lietuvos ekonomikos augimas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Supratęs sukčių apgaulę vyras bandė sustabdyti siuntą: per 50 valandų išgirdo tik „informuosime kolegas“ (42)

Delfi skaitytojas pasidalijo istorija apie sukčius , tačiau liko nepatenkintas kurjerių...

Pažintis, apvertusi kauniečio Remigijaus gyvenimą: gailėjau savęs ir jau kroviausi krepšius į kalėjimą (1)

Nusikaltimai , alkoholis , prarasta šeima ir jausmas, kad niekam nereikalingas. Apie tokį savo...

Paluckas atsistatydina iš LSDP pirmininko pareigų (146)

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkas Gintautas Paluckas traukiasi iš...

Policija: savaitgalį įtarimų sukėlę atvejai bus atidžiai nagrinėjami, o meluojantys – baudžiami (118)

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad per šią savaitę apgręžta per 600...

Vyriausioji šalies epidemiologė: antrosios bangos Lietuvoje pikas jau praėjo, bet iškilo trečiosios grėsmė (357)

O Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė antradienį laidoje „Delfi rytas“ sakė,...

Dulkys prognozuoja, kad karantinas bus pratęstas dar mėnesiui pokyčiai - nebent vasarį (636)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys „Verslo žinioms“ teigė, kad prognozuoja karantino...

Transliacija / Pasaulio lietuvių žinios. Specialus Prezidento Gitano Nausėdos interviu

Šios savaitės Delfi TV „Pasaulio lietuvių žinių“ laidoje: Didysis interviu. Į pasaulio...

Medikai – apie nematomus darbo užkulisius: su šia problema susiduria dažnas, bet papasakoti viešai išdrįsta retas

Kokių savybių reikia, kad žmogus galėtų būti geras gydytojas ? Su kokiais iššūkiais medikai...

Paaiškino, kodėl nemažinami karantino ribojimai: bet kuris atpalaidavimas gali reikšti, kad rodikliai vėl blogės (143)

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako, jog tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių asmenų...

Nelegaliai anksčiau laiko išplatinus „The Roop“ dainą, aiškėja, kas kaltas: naktį teko tikrinti kompiuterių saugumą (32)

Praėjusių metų nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos nugalėtojai „The Roop“ dar nė...