aA
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija parengė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą savo namuose galėtų vykdyti dienos auklėtojai.
Orinta Leiputė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pagal projektą dienos auklėtojai vienu metu galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip penkis vaikus ir, jeigu būtų priimtos tokios įstatymo pataisos, savivaldybės būtų įpareigotos kompensuoti 50 proc. išlaidų už vaikų priežiūrą iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų savivaldybėms. Dienos auklėtojais būtų galima dirbti turint verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.

Viena iš savivaldybės funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, yra ikimokyklinio ugdymo vaikų švietimo ir užimtumo organizavimas. Savivaldybės suinteresuotos padėti tėvams užtikrinti kokybišką vaikų ugdymą ir priežiūrą. Kiekvienoje savivaldybėje yra ugdymo organizavimo kontrolė, priežiūra, švietimo srityje dirba specialistai. Šių dienų realijos atskleidžia, kad net ne visi tėveliai turi pakankamai žinių apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, todėl stengiamasi švietėjišką veiklą vaikų auklėjimo ir ugdymo klausimais vykdyti pasitelkiant švietimo įstaigas. Palyginus neseniai priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas atskleidė bauginančią realybę – nemažai vaikų gyvena psichologiškai ar fiziškai nesaugiose aplinkose. Ir ne visuomet tai koreliuoja su socialine tėvų padėtimi.

Kai atsitinka nelaimė, visi ieško kaltų, todėl manyčiau, kad valstybė ar savivaldybė turėtų leisti mokesčių mokėtojų pinigus tik toms paslaugoms, už kurių kokybę, vykdymo kontrolę gali atsakyti.

Gal mažų darželių namuose idėja gera, skatinamas smulkusis verslas, tačiau kyla daug įvairių klausimų, kaip tai veiks realybėje. Kyla klausimai: kokia bus tokių auklėtojų kvalifikacija, ar jie gebės užtikrinti vaikų psichologinį ir fizinį saugumą, ugdyti vaikus pagal kiekvieno amžiaus tarpsnio, psichoemocinės brandos lygį? Kokiomis metodikomis vadovausis? O gal vaikai tik pieš, žais planšete, žiūrės filmukus, kad darbo laikas greičiau praeitų? Ar bus užtikrinama sveika ir saugi aplinka, dienos režimas, pakankamas fizinis aktyvumas pagal vaiko amžiaus poreikius? Kokie socialiniai įgūdžiai bus formuojami, ar tinkamai bus pasirengiama mokyklai? Ar dienos auklėtojas gebės įžvelgti ankstyvąsias vaiko sveikatos problemas, pavyzdžiui, autizmo požymius? O kaip dėl specialiųjų poreikių? Juk tokia svarbi yra ankstyvoji pagalba. Ar dienos auklėtojas tik „ganys“ vaikus?

Kyla klausimas, o ar pagal naujai įsigaliosiantį įstatymą būsimi auklėtojai turės pristatyti tėvams pažymas iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, nes tokiems asmenims bus uždrausta dirbti arba savanoriauti vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat draudžiama verstis individualia veikla, jeigu ji tiesiogiai susijusi su vaikų auklėjimu ar jų saugumo užtikrinimu.

Nėra apibrėžta, iš ko susidarys tėvų mokamas mokestis. Kas apmokės ugdymo, priemonėms skirtas, komunalinių paslaugų išlaidas? Kaip bus organizuojama mityba, kas nustatys maisto kaloringumą, valgiaraštį? Ar dienos auklėtojo veiklai bus reikalingas higienos pasas, ar darbuotojas(-ai) turės tikrintis reguliariai sveikatą? Daugybė klausimų, kurie kils, įgyvendinant tokią nepamatuotą iniciatyvą.

Teisininkai, vertindami šį įstatymo projektą, konstatuoja, kad nenurodyta nei įgaliota institucija, įgyvendinsianti šią įstatyminę nuostatą ir vykdysianti išlaidų kompensavimo funkciją, nei būtini dokumentai, apibrėžiantys dienos auklėtojų ir tėvų tarpusavio santykius vaiko priežiūros srityje, nei pati valstybės biudžeto dotacijų savivaldybėms planavimo, paskirstymo bei išlaidų kompensavimo tvarka, apibrėžianti visus valstybės biudžeto lėšų mokėjimo tėvams ar globėjams aspektus.

Siūlomas reguliavimas, pagal kurį nenurodytas joks maksimalus valstybės paramos dydis, ne tik nederėtų su tinkamais ir racionaliais valstybės finansų tvarkymo bei ekonomiškumo principais, bet netgi netiesiogiai skatintų piktnaudžiavimą, siekiant gauti kuo didesnę valstybės paramą.

Įstatymo pataisos diskredituotų dienos auklėtojo pareigybę, nes įstatymo projekte nurodoma, kad juo galėtų būti asmuo, neturintis profesionalių žinių apie vaikų psichologiją, auklėjimą ir ugdymą. Be viso to, dienos auklėtoju galėtų būti jau valstybės išmokas gaunantis asmuo – esantis vaiko priežiūros atostogose arba pensininkas. Ar ne per didelė našta mokesčių mokėtojams?

Šiai dienai didžiųjų miestų ir kai kurių rajonų savivaldybių tarybos, siekdamos kiek galima maksimaliai užtikrinti visiems savivaldybės teritorijoje gyvenantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams galimybę lankyti darželius, yra priėmusios sprendimus dėl kompensavimo mechanizmo, jeigu vaikai lanko privačias ugdymo įstaigas. Ši sistema veikia kaip alternatyva, kai trūksta vietų valstybiniuose darželiuose. Privačios ugdymo įstaigos dirba pagal ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas, turi higienos pasus, yra kontroliuojamos išorinių valstybinių institucijų. Turbūt būtų protingiau sudaryti sąlygas kurtis privatiems įvairaus profilio, tarp jų ir tautinių mažumų, nedideliems darželiams, didinant mokinio krepšelio dydį, apmokant ne 4 vaiko būvimo darželyje valandas, o visas 8 val. Tokiu atveju valstybė prisidėtų prie mokesčio už privačias ugdymo įstaigas mažinimo ir palengvintų tėvų finansinę naštą.

Šiame projekte dienos auklėtojų sąvoka yra nekonkreti ir apibrėžiama pernelyg plačiai. Iš esmės dienos auklėtoju įgalinamas būti bet kuris asmuo, norintis užsiimti auklės veikla legaliai. Taip sunkiai priėmę Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, neženkime žingsnio atgal...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (1262)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (133)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (26)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (32)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (124)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Jurga Klimaitė-Riebling nusivylė šventiniu Vilniumi: žinau, kodėl sostinės eglutė gavo į skudurus (19)

Šiemet kalėdinis laikotarpis daugeliui lietuvių sukėlė ne tik džiugias emocijas, bet ir...

Didelė dalis nežino, kad yra alergiški kasdien vartojamiems produktams: Unikauskas siūlo pasitikrinti patiems (8)

Tam tikru momentu savo gyvenime kiekvienas žmogus gali patirti jautrumą maistu, LRT TELEVIZIJOS...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (148)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (24)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (151)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...