Rudeniui artėjant tėvai suskubo pas šeimos gydytojus sveikatos pažymų vaikams. Tiek ikimokyklinukai, tiek ir mokyklas lankantys privalo iki rugsėjo vidurio pristatyti dokumentus. Šeimos gydytojas įvertina bendrą sveikatos būklę, o odontologas – dantukų. Ugdymo įstaigos surenka duomenis, bet visi suprantame, kad pagrindinis rūpestis dėl vaikų sveikatos tenka tėvams, šeimai.
Orinta Leiputė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) surinkti duomenys rodo, jog vaikų dantų ėduonis yra paplitęs daugelyje pasaulio šalių ir neretai siekia daugiau nei 90 proc. Dėl šios priežasties PSO nori įgyvendinti vieną iš daugelio išsikeltų tikslų – 2020 m. 80 proc. panaikinti dantų ėduonį tarp šešiamečių vaikų. Kaip tai padarysime?

Didmiesčių gyventojai sprendimus ras lengviau ir, pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės administracija imasi labai ryžtingų sprendimų, bet ką daryti mažų miestelių vaikų tėvams, gyvenantiems regionuose? Ar pakanka tėvų rūpesčio, ar turi į pagalbą ateiti šeimos gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, odontologai?

Dažnokai pasitaiko atvejų, kad tėvai neskiria laiko mokyti savo atžalas tinkamai valyti, prižiūrėti dantukus. Kai kurie net sako, kad pieniniai dantukai vis tiek greitai iškris – kam juos valyti, mokys vėliau, kai bus nuolatiniai. Tačiau pirmieji krūminiai dantys vaikams išdygsta ikimokykliniame amžiuje, todėl ypač svarbu, jog tėvai atkreiptų dėmesį į vaikų dantų būklę. Krūminių dantų išsaugojimas reikšmingas visavertei kramtymo funkcijai bei sąkandžio ir net veido bruožų formavimuisi, bendrai sveikatai. Dėl anksčiau minėto tėvų požiūrio ne tik nesusiformuoja įgūdis teisingai valytis dantis, bet ėduonies sukeltas skausmas „užaugina baimę“ eiti pas odontologą visam gyvenimui. Pirmojo vizito pas odontologą metu gydytojas turėtų pamokyti vaiką ir jį lydintį asmenį, kaip teisingai valytis dantis.

Ilgametę patirtį turinčios odontologės Laimos Kapčiuvienės teigimu, nors Lietuvoje šiandien nuosekliai įgyvendinama vienintelė profilaktikos programa – vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis, tačiau visos jai skirtos valstybės lėšos nėra panaudojamos. Mat tėvai vangiai veda savo atžalas pas odontologus, kurie visiems 6–14 metų vaikams gali nemokamai padengti dantis silantais. Tai dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles bei įdubas ir taip apsaugančios nuo dantų ėduonies. Vaikų nuolatinių dantų silantavimas efektyviai sumažina ėduonies atsiradimo tikimybę. Ir vis tik pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas burnos higienos įgūdžių formavimui nuo mažų dienų. Silantai nepadės išsaugoti sveikų dantų, jeigu jie bus netaisyklingai valomi, pasirinktas netinkamas dantų šepetėlis ir pasta.

Sveikatos specialistų teigimu ir remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, 30,4 proc. 4–6 metų amžiaus vaikų nėra buvę pas odontologą, daugiau nei 55 proc. tėvų vaikus pas odontologą veda prasidėjus danties skausmui, o vos 2,5 proc. tėvų vaikus pas odontologą nuveda išdygus pirmiesiems dantims. 2012 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog tarp 95,7 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų (5–6 metų amžiaus) yra paplitęs dantų ėduonis.

Mokyklose visuomenės sveikatos priežiūros specialistas pildo higienos instituto 2016 metais sukurtą VSSIS sistemą (vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema), kurioje suveda kiekvieno mokinio pažymą ir suformuoja ataskaitą, kurią pateikia ugdymo įstaigos vadovui, tokiu būdu specialistas informuoja apie mokinių sveikatos būklę. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos šios sistemos neturi. Gautos vaikų pažymos tik užregistruojamos. Tada eigoje iš jų specialistas parengia ataskaitą ir pateikia ikimokyklinės ugdymo įstaigos vadovui, supažindina su informacija, lankančių vaikų sveikatos būkle. O kas toliau? Koks vyksta darbas su vaikais, tėvais ir gal mokytojais?

Sveikatos priežiūros tarnybų specialistų teigimu, sveikatos pažymos informacijos apie kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius patikrinimus reikia kaupimui, informacijos apibendrinimui. Ne rečiau nei kartą per metus, paprastai mokslo metų pradžioje, ji pateikiama mokyklos bendruomenei bei kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau, mano nuomone, visuomenės sveikatos biuro specialistai, priskirti ugdymo įstaigai, turėtų sekti situaciją, organizuoti tėvų, auklėtojų, mokytojų švietimą, sutelkti odontologus, kad šie didesnį dėmesį skirtų šiems profilaktiniams patikrinimams. Tokie specialistai esant reikalui galėtų atkreipti dėmesį į piktybinius vaikų nepriežiūros atvejus ir dėl to kreiptis į ugdymo įstaigos vadovus ar net vaikų teisių specialistus. Gal kas pamanys, kad tai kišimasis į šeimos reikalus, bet aš nesutinku, nes kartais tik tokiu būdu galima atkreipti kai kurių tėvų dėmesį į jų vaikų sveikatą.

Kruopšti vaiko dantukų priežiūra namuose ir bendradarbiavimas su vaikų odontologu – tai tiesiausias kelias puikios sveikatos link.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kremliaus ruporai vilniečius baugina: jūs net nežinote, kas jus vežioja sostinės gatvėmis

Ar žinojote, kad Vilniuje važiuodami autobusu 3G iš oro uosto į Fabijoniškes ir įsigiję...

Karbauskis ruošia sprendimą, kuris perbraižys Lietuvos verslo ribas (89)

Valdančioji „valstiečių“ frakcija netrukus ketina Seime teikti Konkurencijos įstatymo...

Kas vyksta Luhanske: pateikė dvi versijas miesto centrą apsupę ginkluoti asmenys (29)

Šiuo metu vadinamojoje „Luhansko liaudies respublikoje“ (LLR) tvyro įtampa - antradienį į...

Indrė Makaraitytė. Kodėl Matijošaitis gali ramiai varyti poršu? (240)

Yra žmogus Lietuvoje, kuriam leidžiama būti turtingam. Netgi labai turtingam.

Pataria, kaip gauti vaistų receptą ilgesniam laikui (3)

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems...

Kepenio pareiškimai atvėrė skaudžią žaizdą: partizanai išžudė stribus ar paprastus sodiečius? (997)

Seimo narys Dainius Kepenis , prabilęs, kad jo bičiulio Jurgio Lebriko šeimą išžudė partizanai...

Tyrimas patvirtino: atotrūkis nuo Estijos jau nebejuokingas (586)

Pagal ekonomikos augimą Lietuvą jau lenkia ne tik Estija , bet ir Latvija . Be to, nors visų...

Bevertei medžiagai žada aukso amžių: kai kas jau dabar džiaugiasi pigesne šiluma (8)

Brangstant ir mąžtant tradicinėms energijos gamybos žaliavoms, atsinaujinanti energetika tampa...

Kai baimė trukdo verslui ir gyvenimui: kaip ją suvaldyti?

Suomiui Henkka Hypponen, knygos „Kodėl mes bijome“ (angl. Why we fear) autoriui, nuobodulys...

Laukiantiems sovietinių indėlių kompensavimo Rusijoje – žinia (7)

Rusijos parlamento žemutiniai rūmai ( Valstybės Dūma ) priėmė įstatymą, kuriuo vieneriems...