aA
Šiandien Klaipėda kultūros prasme atrodo beveik taip pat, kaip prieš 50 metų: Universitetą reikia gelbėti nuo bankroto, Muzikinis teatras prašosi paramstomas, kad nesugriūtų, per nesibaigiančius dramos teatro rekonstrukcijų metus talentinga teatro trupė jau praktiškai emigravo į Vilnių...
Nika Aukštaitytė-Puteikienė
© N.Jankausko nuotr.

Miestą valdantys liberalai, per keliolika valdymo metų, atrodo, kirste nukirto legendinio miesto šeimininko Alfonso Žalio kurtą miesto kryptį. Net sovietmečiu buvo aiškiai suvokiama, kad ne vien duona žmogus sotus, kad be uosto, pramonės plėtros, Klaipėdoje turi virti ir aktyvus kultūrinis gyvenimas. Tuomet buvo įkurtas universitetas ir dramos teatras, Jūrų muziejus, pastatytas Muzikinis teatras. Alfonsas Žalys kvietėsi kultūros ir meno žmonės į uostamiestį, sudarė jiems sąlygas gyventi ir kurti.

Klaipėda – ne ramunėlių pieva

Dabartinė Klaipėdos valdžia miestą mato tik kaip logistikos centrą. „Klaipėda – ne ramunėlių pieva“, – vieną kartą yra mestelėjusi savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Vyraujant tokiam požiūriui, ignoruojami klaipėdiečių kultūriniai poreikiai, siūloma pasitenkinti masinėmis šventėmis, kuriose karaliauja alaus kultas. Naujosios arenos pavadinimas – „Švyturio“ – simbolizuoja tą pačią kryptį. O pačios arenos repertuarą, atrodo, formuoja mūsų šalies nedraugai – liete liejasi kičinis rusiškas popsas. Artimiausias koncertas arenoje – grupės „Ruki vverch“.

Komentarai čia nebereikalingi...

Klaipėda didžiuojasi aukštu pragyvenimo lygiu, bet tuo pat metu garsėja žemu gyvenimo lygiu. Senamiestis merdi, o pagrindiniu pramogų ir traukos centru tapo Akropolis. Jaunimui neįdomu gyventi tokiame mieste ir jis „balsuoja“ kojomis – bėga iš jo.

Miestas yra virtęs tik uosto priedėliu. Užuot panaudojus tai, ką duoda pati miesto, o visiškai ignoruojam minkštąsias jūros galias – rekreacijos, poilsio, turizmo galimybes. Turime unikalų jūrinį paveldą, kurį prašyte prašosi atpažįstamas, aktualizuojamas, pristatomas patiems klaipėdiečiams ir svečiams. Tik Klaipėda gali pasiūlyti išskirtinius teminius jūrinio, pramoninio paveldo turistinius maršrutus, kurie trauks ir užsienio ir Lietuvos turistus.

Elingas ir ...Vagneris

Neabejotinai vienas tokių objektų yra istorinės P. Lindenau laivų statyklos elingas su slipu (didinga metalinė konstrukcija Kruizinių laivų terminale), kuris pasitinka vos išlipusius į krantą kruizinių laivų keleivius. Viliojam turistus bent išlipti iš laivo lyg kokie papuasai kepurinėm ir skrabalais, užuot išryškinę tai, kuo Klaipėda pagrįstai gali didžiuotis. Architektai Mindaugas Savickas ir Romas Gailius yra jau dabar parengę elingo pritaikymo renginiams bei šviesos ir vandens instaliacijos projektą. Elingas gali virsti puikia scena Jūros šventei, kinui po atviru dangumi, net gyva politikų tribūna – taip suteikiant Kruizinių laivų terminalui tikros, o ne naktinių dragų gyvybės.

Elingo konversija.

Klaipėdos valdžia sėkmingai suka centrinės valdžios klystkeliais, norėdama atstatyti Klaipėdos pilį. Ne politizuotus muliažus už milijonus reikia kurti, o pasitelkus specialistus, lavintis, suvokti tikrąsias misto istorines vertybes, akcentuoti jas ir paversti traukos objektais. Gyvendami nuo vienos Jūros šventės iki kitos, visiškai pamirštam europietiškąją Klaipėdos praeitį – Prūsijos sostinės, karalienės Luizės miesto, miesto, kuriame savo muzikinę veiklą pradėjo pasaulinio garso genijus Richardas Vagneris. Manau, kad Klaipėda galėtų turėti naudos iš Vagnerio taip pat kaip Zalcburgas, kurio turizmas gyvena iš Volfgango Amadėjaus Mocarto atminimo. Turėtume tuo didžiuotis ir kuo plačiau reklamuoti, nes Vagneris – pasaulinė vertybė.


Nuo Smiltynės iki Olando kepurės

Būtina išnaudoti pajūrio gamtą, traukiančią poilsiautojus: geresnių paplūdimių , kaip Smiltynėje, nerasi visoje Lietuvos pakrantėje. Pakrantės zona nuo Melnragės iki Karklės prašyte prašosi sutvarkoma, sudarant civilizuotas sąlygas poilsiui, atsisakant kičinių plastmasinių kavinių, sudarant sąlygas verslui investuoti į ilgalaikius projektus, draugiškus aplinkai ir žmogui.

Ne menkesnes galimybės nei gamta, traukti turistus turi ir uostamiesčio verslas. Jau dabar sveikatinimo, medicinos, grožio paslaugų įmonės garsėja kokybiškomis paslaugomis ir už Klaipėdos ribų. Rengiant bendrus kultūros, rekreacijos, sveikatinimo, maitinimo ir apgyvendinimo įmonių paketus, skirtus turistams, atgytų ir senamiestis, atsirastų darbo vietos išsilavinusiam ir žingeidžiam jaunimui. Pagaliau Klaipėda virstų miestu, kuriame norisi gyventi, nes čia įdomu, nes čia daug žmonių.


Klaipėdos senamiestį susina valdžios dvasinis skurdumas

Senamiesčio traukos problema susijusi ir su poreikiu. Kadangi miesto kultūriniam gyvenimui valdžia neskiria jokio dėmesio, žmogus po truputį atbunka ir jis pradeda vengti vietų, reikalaujančių tam tikros elgsenos. Juk žymiai paprasčiau išlenkti bokalą alaus prišnerkštoje aludėje prie Žardės, nei ateiti į kavinę su puikiu interjeru senamiestyje. Atpratęs nuo teatro ir muzikos salių miestietis gali ir nebežinoti, kaip čia reiks elgtis...

Senamiestis negali būti gyvas be bažnyčios. Kaip kažkada sakė Atgimimo pradžią žymėjusio Tengizo Abuladzės filmo „Atgaila“ herojus, kam reikalingas kelias, jeigu jis neveda į šventyklą? Panašiai yra mūsų senamiestyje: pastatom Kalėdoms eglutę – amžinosios gyvasties simbolį, šalia – prakartėlę su ką tik gimusiu Kristumi ir viskas lyg pakimba ore, nes greta nėra bažnyčios. Siūlom žmonėms užeiti į greta esančias kavinės arbatos ar kavos, o dvasiai peno neduodam.
Labiausiai Klaipėdos senamiestį ir susina tas dvasinis skurdumas, tas miesto valdžios įsivaizdavimas, kad žmogui užtenka duonos ir dešros, alaus ir džiazo.

Absurdiški ir parkavimo mokesčiai senamiestyje. Jie turi būti transporto srautų reguliavimo priemone, o ne bauda už tai, kad atvažiavai į senamiestį. Todėl juos reikia mažinti. O skatinant smulkiojo verslo plėtrą senamiestyje, siūlyčiau paversti jį turizmo ir poilsio laisvąja ekonomine zona: įmonės, vystančios šios pakraipos verslą, turėtų mokėti mažesnius mokesčius.

Grąžinkime jūrinio miesto įvaizdį

Klaipėdai gėdą daro ir politikų kuriamas miesto įvaizdis. Grubliauskas įmažina save piešinyje ant senamiesčio pastato, savivaldybės svetainę puošiama pučiamuoju instrumentu, oranžine spalva nuspalvintas Klaipėdos įvaizdžio ženklas, miestas iš esmės paverstas „Švyturio“ alaus šalimi. Koks jaunas intelektualus žmogus norės gyventi tokioje „šalyje“, suvokdamas, kad joje gali tarpti rik primityvai, tenkinantys interesą kartu pagerti ir pasistumdyti minioje. Klaipėdai būtina gražinti jūrinio miesto įvaizdį, būtina jo spalvai suteikti tamsiai mėlynos – jūros spalvos. Juk ta vandenų spalva maitina mūsų miestą, į tą spalvą išplaukia laivai, kuriuose dirba mūsų vyrai ...

Politizuotas verslas remia politizuotą kultūrą

Andrius Užkalnis yra šią šventę pavadinęs bambalinių švente ... Labai norėčiau, kad šioje šventėje būtų daugiau jūrinės spalvos – renginių, parodų, skirtų jūrinei tematikai, kad šia švente, mes, klaipėdiečiai, galėtume didžiuotis, o ne bėgti nuo automobilių kamščių, popsinės muzikos ir girtų veidų. Ši šventė prieš 80 metų jaunos Lietuvos vyriausybės buvo sugalvota, kaip Lietuvos „įjūrinimo“ šventė, nes didžioji dalis Lietuvos net nebuvo mačiusi jūros, valstietiškai Lietuvio prigimčiai jūra atrodė kažkas baugaus ir nepažįstamo. Dabar ši šventė turėtų suvienyti pirmiausia mus, uostamiesčio gyventojus, kaip jūrinę bendruomenę, jos centre turėtų būti dėmesys mūsų jūrininkams, uostininkams – mūsų duonpelniams.

Sunku vertinti ir Klaipėdos pilies džiazo festivalį kaip kultūros reiškinį, nes jis yra persunktas politikos. Pilies džiazo festivalio prezidentė – Inga Grubliauskienė, mero Vytauto Grubliausko, Liberalų sąjūdžio nario, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdybos nario žmona. Kaip teigia žiniasklaida, Džiazo festivalį nuolat remia AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, UAB „Hidrostatyba“. Čia kaip koks reketas: ar gali Klaipėdos įmonę, gaunanti užsakymus iš savivaldybės, atsisakyti remti merienės festivalius? Beje, niekada niekur nemačiau Džiazo festivalio finansinės atskaitos – kaip suprantu, mero žmona iš jo sėkmingai gyvena visus metus?

Maža to, liberalai nesigėdi juos finansuojantiems draugams teikti garbės apdovanojimus Vasario 16-osios proga. Šiemet jis buvo įteiktas UAB „Hidrostatyba“, kuri Pilies tiltą suremontavo už ... 12 mln litų. Ši bendrovė laimi daugelį Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtų darbų rangos konkursų: J. Lideikio gatvės rekonstrukcija ir naujo tilto per geležinkelį statyba, Pėsčiųjų tilto per geležinkelį statyba, AB „Klaipėdos vanduo pirmosios vandenvietės rekonstrukcija, Pilies tilto rekonstrukcija, Atliekų rūšiavimo gamyklos Dumpių sąvartyne statyba. Net nereikia stebėtis, kad „Hidrostatyba“ yra nuolatinė Pilies džiazo festivalio rėmėja...

O teiginį, kad Klaipėda yra džiazo gerbėjų miestas labai lengvai paneigia kitas mieste vykstantis tarptautinis džiazo vokalistų konkursas – ‚Jazz voices“, kuriame dalyvauja kylančios šios muzikos srovės žvaigždės, bet jo klausytojai skaičiuojami ant rankos pirštų. Jis vyksta, ten, kur nėra alaus... Peršasi išvada – tada nėra ir džiazo...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (303)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

20 metų jauniau atrodanti moteris išklojo savo paslaptį: tereikia valgyti kelis produktus dvidešimtukas (36)

Elizabeth Peyton-Jones – 49-eri, bet ji atrodo lyg būtų 30 m. amžiaus. Natūropatė, žolininkė,...

Geidžiamas darbdavys Vilniuje samdiniams leidžia itin daug: įvaizdžiai privers gardžiai pasijuokti (4)

Vilniuje įsikūrusi IT sprendimus visame pasaulyje teikianti įmonės „ Tesonet “ yra esantys...

Kėdainiuose apsilankęs Kirilenka prakalbo apie FIBA „langų“ sabotažą (4)

Tarptautinės krepšinio federacijos ( FIBA ) sumanyta pasaulio čempionato atrankos varžybų sistema...

Kas nutinka, kai alkoholis ir narkotikai nustoja veikti: 25 metus vartojęs vyras neturi ko slėpti

„Kai būdamas 12 metų pirmą kartą pasigėriau, iškart nusprendžiau, kad tai bus mano gyvenimo...

„Putino liudininkai“: 2012-aisiais prasidėjo tikros nesąmonės (250)

Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Putino liudininkai“ – viena iš svarbiausių...

Po žinių apie sniegą – patikslinta sinoptikų prognozė: nemalonumai užklups netikėtai (37)

Sekmadienio dieną Lietuvos padangė bus debesuota. Nedideli pragiedruliais pasirodys kai kuriose...

Lori Anne Allison – vienintelė moteris, sugebėjusi nutempti Johnny Deppą prie altoriaus: kas ji ir kodėl apie ją nekalbama? (10)

Gerokai anksčiau, nei suvaidino kapitoną Sparrow ar policininką Tomą Hansoną, Johnny‘is Deppas...

Įsidėmėkite šiuos patarimus: štai ko nedaro stiprias asmenybes išugdantys tėvai (4)

Ką daryti, kad vaikai užaugtų stipriomis ir savimi pasitikinčiomis asmenybės, prirašyta...

Žaidėjus išteisinęs ir sirgaliams dėkojęs Jankauskas: tai jau kelia neviltį specialiai iš Ploješčio (111)

Ploješčio miesto tuščios stadiono tribūnos nesukliudė antrąkart rumunams įveikti Lietuvos,...