Neišnaudotos pluoštinių kanapių galimybės
Pluoštinės kanapės Lietuvoje yra milžinišką neišnaudotą potencialą turinti sritis: visoje Europos Sąjungoje esame antri po Prancūzijos pagal bendrą šios auginamos kultūros plotą, kuris per pastaruosius 6 metus išaugo beveik 10 kartų, iki daugiau nei 9 000 hektarų. Nepaisant to, pluoštinių kanapių perdirbimas Lietuvoje yra itin ribojamas, jau net nekalbant apie vartojimą, kuris dažnai yra arba kriminalizuotas, arba neaiškiai apibrėžtas.
Net ir pradinis pluoštinių kanapių auginimo ir produkcijos įteisinimas užtruko iki 2014 metų, kuomet tapome paskutine Europos Sąjungos valstybe, priėmusia reikiamus teisės aktus. To pasėkoje susiformavęs reglamentavimas iki šiol yra pakibęs tarp vienas kitam kartais prieštaraujančių įstatymų, ministrų įsakymų, reglamentų, direktyvų ir kitų dokumentų. Tai verčia Lietuvos kanapių augintojus veikti itin atsargiai ir didelę dalį savo užaugintos produkcijos eksportuoti kad ir į tą pačią Lenkiją, kurioje iš lietuviškų kanapių yra kuriama didelę pridėtinę vertę turinti produkcija.
Galiojantis pluoštinių kanapių reguliavimas kelia problemas ne tik augintojams ir perdirbėjams, bet ir potencialiems plataus jų produktų spektro vartotojams: dėl itin siaurų sąvokų ir apibrėžimų, didelė dalis pluoštinių kanapių produktų, skirtų vidiniam vartojimui, yra laikomi narkotikais, įskaitant ir kanabidiolio (CBD) aliejus, galinčius padėti malšinti onkologinių ligų, epilepsijos ir išsėtines sklerozės simptomus nesukeliant svaiginančio poveikio.
CBD įteisinimas pajudėjo į sceną žengus pluoštinių kanapių mohikanui
Būtent tam prieš daugiau nei metus, 2019 metų sausio mėnesį, buvo užregistruotos mano kartu su didele patirtį šioje srityje turinčiu kolega rašytos Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, turėjusios išspręsti minėtas problemas. Beje, Seimo stalčiuose gulėjo ir kur kas seniau pačių valstiečių registruota įstatymo pataisa, kuri pluoštinių kanapių gaminiams numatė absoliutų THC draudimą, nors puikiai žinome, jog kiekviename natūraliame CBD gaminyje THC pėdsakai išlieka. Tačiau valdantieji neišdrįso net ir tokio, mažai naudos turinčio projekto, pristatyti Seimui.
Reikalai pajudėjo tik į sceną žengus pluoštinių kanapių mohikanui – Kazimierui Starkevičiui, kuris buvo vienas pagrindinių pluoštinių kanapių auginimo įteisinimo iniciatorių. Jis paprastai ir aiškiai iš Seimo tribūnos pristatė mūsų kartu parašytą pluoštinių kanapių gaminių įteisinimo projektą. Iš paskos buvo pristatytas ir valstiečių rengtas teisės aktas ir vėliau abu apjungti. Nors pirmosiose teisėkūros stadijose pakeitimai ir sulaukė daug Seimo narių palaikymo, pradėjus iš esmės svarstyti projektą, jam į ratus buvo kaišiojami visi įmanomi pagaliai.
Susipažinti su projektu visiems norintiems buvo daugiau nei pakankamai laiko: nuo jo pirminės registracijos iki pateikimo Seimo salėje 2019 metų kovą praėjo pusantro mėnesio, o ir pati iniciatyva tikrai nebuvo laikoma paslaptyje: apie ją buvo diskutuojama ir spaudoje, ir tą pačią savaitę kaip ir pataisų pateikimas vykusioje pluoštinėms kanapėms skirtoje konferencijoje Seime. Taigi, laiko ir galimybių susipažinti su šio sektoriaus problemomis, galimais pakeitimais ir jų pasekmėmis, buvo tiek, jog užtektų ir magistriniam darbui parašyti.
1. Valstiečiai pareikalavo Vyriausybės išvados
Nepaisant pakankamo laiko susipažinti su registruotais teisės aktais, pateikimo metu buvo paprašyta Vyriausybės išvados – teisėtas, tačiau dažnai vilkinimui išnaudojamas valdančiosios daugumos ėjimas. Nors projektas ir sulaukė didelio ūkininkų, perdirbėjų, investuotojų, pacientų bendruomenės ir Seimo narių palaikymo, Vyriausybė jo vertinti neskubėjo. Tiesą sakant, numatytą reikalavimą savo išvadą pateikti per mėnesį, Vyriausybė viršijo 4 kartus, kovą paprašytą dokumentą pateikdama tik liepos 16 dieną.
2. ...tada dar pareikalavo papildomos ekspertinės išvados
Dėl Vyriausybės sunkiai pateisinamo delsimo, pataisų svarstymas Seimo komitetuose nusikėlė per ištisą sesiją ir buvo baigtas tik 2019 metų lapkričio pabaigoje. Tačiau daugiau nei trisdešimčiai Seimo narių ir tokia dalykų eiga pasirodė per greita. Komitetams pritarus siūlomoms pataisoms, Seimo valdybai buvo staiga įteiktas 34 Seimo narių pasirašytas ekspertinės išvados prašymas. Kaip ir Vyriausybės išvados atveju – teisėtas, tačiau perteklinis ir pernelyg akivaizdžiai vilkinimo tikslais žengtas žingsnis.
3. ...ir dar panoro įstatymui gauti Europos Komisijos leidimą
Ir kai jau atrodė, kad visos priemonės sustabdyti įstatymo priėmimą išnaudotos, buvo ištraukta Europos Sąjungos korta ir pareikalauta notifikuoti šį projektą Europos Komisijai. Paprastai kalbant tai pranešimas ES institucijoms apie ketinimą priimti ar keisti techninį reguliavimą, kuris paprastai užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Tiesa, notifikuoti ES institucijų už tai atsakinga Žemės ūkio ministerija neskuba. Ir taip delsiama toliau.
Neapsikentę tokio piktybinio įstatymo vilkinimo net 55 Seimo nariai pasirašė reikalavimą įstatymą svarstyti skubos tvarka artimiausiame Seimo posėdyje ir tai turės įvykti Konstitucijoje numatyta pirmąją Seimo pavasario sesijos dieną – kovo 10 dieną. Nekantriai laukiu. Po šio balsavimo dar lauks minėtas notifikavimas Europos Komisijai ir galutinis įstatymo priėmimas vėl Seime.
Pluoštinių kanapių gaminiai vis tiek bus įteisinti. Kada?
Nepaisant naudojimosi visomis įmanomomis priemonėmis uždelsti reikalingų reformų įgyvendinimą, jų arsenalas senka, ir artėja neišvengiamo apsisprendimo momentas: pritarti visais įmanomais būdais išnagrinėtiems ir išnarstytiems pakeitimams, ar juos atmesti ir palikti pluoštinių kanapių reguliavimą savotiškoje komoje.
Dangstytis platesnės diskusijos poreikiu ar neaiškiomis grėsmėmis galimybių nebėra. Viskas, ką galima žinoti apie pasikeisiančią situaciją, yra išdiskutuota ir žinoma. Dabar tai jau tik valios klausimas. Net ir žinant valstiečių neracionalumą tam tikromis temomis, atmesti didelio ūkininkų ir žaliųjų palaikymo sulaukusius projektus būtų politinė savižudybė, juo labiau tiek laiko deklaravus paramą ir solidarizavimąsi su pakeitimų siekiamais tikslais.
O net ir blogiausiu atveju – valstiečiams nusprendus įstatymą atmesti, artėjantys rinkimai jiems prognozuoja šaltą dušą. Tai reiškia, jog dar šiais metais įstatymas bus priimtas - jei ne senos, tai naujos valdžios.
Žinant visas procedūrines aplinkybes, teorinių galimybių priimti pataisas iki vasaros yra, tačiau realistiška būtų to laukti paskutiniosios šio Seimo rudens sesijos, prasidėsiančios rugsėjį, metu. Tai savaime nereikš momentinio perversmo – įstatymo įsigaliojimas greičiausiai bus numatytas nuo naujųjų 2021 metų, o susijusių poįstatyminių aktų ir tvarkų rengimas gali užtrukti ir šiek tiek ilgiau.
Tačiau Rubikonas jau bus kirstas, burtas mestas, gniūžtė paridenta. Bus sukurtas teisinis pagrindas, kurį turėdami po kojomis, ūkininkai ir pluoštinių kanapių perdirbėjai galės nuosekliai planuoti savo veiklą bei investicijas, o laukiantieji jų produkcijos – tiksliai žinoti, kada ji bus prieinama, ir jog už jos vartojimą jie nebus laikomi nusikaltėliais.
To jau seniai reikėjo ir, tiesą sakant, tai jau seniai galėjo būti įgyvendinta. Deja, panašu, jog viso šio proceso metu, buvo įdėta kur kas daugiau pastangų vilkinti procesą, negu kad jį pagreitinti. Tačiau būdų tęsti šį spektaklį nebėra. Atėjo laikas racionaliems pokyčiams ir apsisprendimui būti arba jų, arba stagnacijos ir primityvių nusistatymų pusėje. Esu tikras, jog vis tik sveikas protas nugalės ir Seimo nariai jau netrukus apsispręs teisingai.