Nors sveikata šiais laikais dažnai siejama su aktyvumu, judėjimu ir sportu, aukštas užimtumo lygis reikalauja atitinkamo kiekio poilsio, o miegas yra bene aiškiausia to išraiška. Vis dėlto, nepaisant išskirtinės poilsio svarbos, kone visame pasaulyje žmonės dėl įvairių priežasčių negauna pakankamai kokybiško miego, o tai tampa įvairių sveikatos problemų, tokių kaip atminties sutrikimai, nuotaikos svyravimai ar imuninės sistemos susilpnėjimas, priežastimi. Išlaikant aukštą aktyvumo lygį, bet nepasirūpinant poilsiu, galiausiai užstringama nesibaigiančiame nuovargio ir išsekimo rate.
Tačiau žinojimas kada veikti, o kada ilsėtis, dar nieko negarantuoja, jei neužtikrinamos kitos poilsio sąlygos, kurių viena svarbiausių – rami, nuo poilsį trikdančio triukšmo apsaugota aplinka. Triukšmo šaltiniai žmones supdavo visada, tačiau šiuolaikiniame urbanizuotame pasaulyje, jie ypač sutankėjo ir įgavo iki tol nematytas formas ir galimybes. Viena iš jų – lėktuvai.
Lėktuvų eismas šiuolaikiniame pasaulyje nuolat intensyvėja, ir šiuo metu tai yra bene labiausiai naudotinas kelionės būdas pasaulyje. Viena vertus, tai rodo, jog pasaulis traukiasi, susiriša vis glaudesniais ryšiais ir juda į priekį. Tačiau su tuo neišvengiamai ateina ir neigiamos pasekmės, kurių viena yra būtent padidėjusi triukšmo tarša.
Orlaivių triukšmo mokestis priverstų atsižvelgti į gyventojų interesus
Lėktuvų sukeliamas triukšmas gali siekti įspūdingus lygius, kilimo metu siekiančius ar net viršijančius 140 decibelų, kuomet jau 80 decibelų yra laikoma potencialiai neigiamus sveikatos padarinius galinčia sukelti riba. Suprasdamos lėktuvų triukšmo keliamus nepatogumus ir žalą bei siekdamos ją sumažinti, pasaulio šalys taiko įvairias strategijas: atitinkamą infrastruktūros planavimą, triukšmo taršos stebėseną, lėktuvų maršrutų keitimą ir triukšmo mokesčius.
Triukšmo mokestis užsienio šalyse įprastai diferencijuojamas priklausomai nuo lėktuvo pakilimo bei nusileidimo laiko (rytas/diena/vakaras/naktis). Remiantis Europos Komisijos ataskaita, iš viso yra 14 Europos valstybių, kuriose galioja įvairiai apskaičiuojamas orlaivių triukšmo mokestis.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje triukšmo mokesčio dydis priklauso nuo lėktuvo maksimalaus kilimo svorio ir nakties metu išauga 150 proc. Vokietijoje, priklausomai nuo triukšmo lygio, visi lėktuvai skirstomi į 15 kategorijų, lemiančių triukšmo mokesčio dydį, kuris nakties metu išauga 3 kartus. Lenkijoje, kaip ir Vokietijoje, pagal keliamą triukšmą lėktuvai skirstomi į kategorijas, kurių aukščiausioms (4 ir 5) taikomas triukšmo mokesčio dydis naktį išauga iki 10 kartų. Olandijoje triukšmo mokestis kylant nakties metu išauga 150 proc., leidžiantis – 127 proc. Ir tai – tik keli pavyzdžiai.
Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų skundus dėl orlaivių keliamo triukšmo, neapleidžia mintis, jog tikrai nėra daroma viskas, kas galima, jog gyventojų ramybės poreikis būtų optimaliai suderintas su orlaivių judėjimu. Jei dienos metu, kai gyventojai paprastai yra aktyvūs, orlaivių keliamą triukšmą ir galima bent dalinai toleruoti, nakties metas turėtų būti skirtas kokybiškam poilsiui, ir skrydžių bendrovių vykdoma veikla neturėtų tam trukdyti.
Galbūt užsienio šalių praktiką pritaikius Lietuvoje, skrydžių srautų valdytojai būtų paskatinti rinktis gyventojų interesus geriau atitinkantį skrydžių laiką, taip pasiekiant sveikesnį balansą tarp skrydžių bendrovių vykdomos veiklos ir natūralių gyventojų poreikių.
Pasauliui susirišant vis glaudesniais ryšiais ir judant į priekį, skrydžiai lėktuvu yra neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau svarbu aiškiai įvertinti su augančiu skrydžių intensyvumu siejamas neigiamas pasekmes žmonių sveikatai. „Grigeo“ atvejis skaudžiai parodė, kas gali nutikti, kuomet vienos įmonės noras sutaupyti yra iškeliamas virš likusių gyventojų interesų. Orlaivių eismo atveju, įmonių pelnas taip pat neturėtų būti aukščiau gyvybinių žmonių poreikių. Juk nuolatinių bemiegių naktų ir išvargintų žmonių protų negali atpirkti jokie pinigai.