aA
Atėjau dirbti į Seimą, kad siekčiau įgyvendinti mokslo įrodymais grįstą ir žmogaus teises gerbiančią politiką. Kartu su koalicijos partneriais užregistruotas dekriminalizacijos projektas iššaukė didelę diskusiją visuomenėje ir Seime – ar panaikinus baudžiamąją atsakomybę už psichoaktyviųjų medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais Lietuva taps „narkotine“ valstybe?
Morgana Danielė
Morgana Danielė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Atsakymas vienareikšmiškas – NE. Narkotikų vartojimo problema Lietuvoje neatsirado vakar ar prieš metus. Todėl dekriminalizacijos projektas yra sistemiškas ir nuoseklus žingsnis racionalesnės ir humaniškesnės narkotikų politikos link. BUVUSIOJI VYRIAUSYBĖ TEIKĖ IR BUVĘS SEIMAS JAU PATVIRTINO Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir prevencijos 2018-2028 m. programą, kurioje JAU YRA NUMATYTA DEKRIMINALIZACIJA.

Naujienų portaluose pasirodantys straipsniai apie piliečių žudymą ir narkotikus, kurie po dekriminalizacijos ateis į Jūsų šeimą, tėra moralinės panikos apraiška. Šis reiškinys nėra naujas – moralinė panika kyla tuomet, kai paliečiama visuomenei jautri tema arba dėl įvykių, kurie prieštarauja priimtinoms normoms ar tradicinei ideologijai. Psichiką veikiančių medžiagų dekriminalizavimas, tebūnie tai maži kiekiai, neturint tikslo platinti – tam labai tinkama tema. Joje rasime ir pažeidžiamus, norinčius eksperimentuoti jaunuolius, ir asmenis, sergančius priklausomybės ligomis, ir žmones, galimai nukentėjusius nuo nusikaltimų, kuriuos padarė priklausomi asmenys.

Minimam straipsniui būdingi tokie moralinės panikos elementai kaip: priešiškumas, kaltinimai, perdėta reakcija, problemos (grėsmės) išdidinimas. Tokiais būdais apeliuojant į visuomenę, galima išprovokuoti reakciją, reikalaujančią griežtumo, kontrolės, grįžimo prie tradicinių vertybių. Norėčiau pažymėti, jog moralinė panika kyla ir nuslūgsta staiga, o valstybės valdymas nėra ta sritis, kurioje reikėtų vadovautis emocijų pliūpsniais. Tai milžiniško nuoseklumo ir mokslo pažangos sekimo reikalaujantis darbas, tam kad visi mes jaustumėmės gerai savo valstybėje. Kad išmoktume padėti, o ne smerkti ir bausti.

Leiskite sugrįžti į laikotarpį prieš 2017 m. sausio 1 d., kai už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo taikoma administracinė ARBA baudžiamoji atsakomybė. Spręsdamas bylą dėl tokios nusikalstamos veikos, teismas galėjo savo nuožiūra įvertinti ir nuspręsti, kokia poveikio priemonė yra tinkamesnė ir veiksmingesnė konkrečiu atveju. Ar visus tuos metus iki 2017 m. buvome „narkotinė“ valstybė? 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėjusi kriminalizacija tapo įrankiu, panaikinusiu dviprasmiškumus tarp dviejų įstatymų ir palengvinačiu teismų darbą. Deja, šis įrankis pritaikytas neįvertinus būsimos ekonominės ir socialinės žalos bei jo poveikio visuomenės sveikatai.

Praėjus beveik trejiems metams jau galime vertinti kriminalizacijos „pasiekimus“: dukart išaugintas su narkotikais susijusių bylų skaičius (nuo 700 iki 1600), žmonės teisiami už nuodegulius peleninėje, daugybė jaunų žmonių yra persekiojami, jiems siuvamos nusikaltėlių etiketės, skiriamos tūkstantinės baudos. Tuo pat metu priklausomybe sergantys asmenys sukasi įkalinimo ir ligos rate – teisiami, įkalinami už mažus kiekius, negaunantys gydymo, paleidžiami ir vėl sulaikomi su mažais kiekiais. Taip ratas gali suktis 30 ir daugiau metų, o mes už visus tuos teismus, įkalinimus ir negydymus mokame savo pinigais.

Atlyginimai policininkams, prokurorams, teisėjams, areštinių darbuotojams, apsvaigimo ekspertizių darbuotojams ir visai likusiai griozdiškai sistemai, kurių laiko ir energijos reikia nuteisti jaunuolį už 0,006 g kanapės THC. Nereikia ir sakyti, kad šios laiko ir lėšų sąnaudos galėtų būti skirtos sunkių nusikaltimų išaiškinimui ir prevencijai.

Šiuo metu BK 259 str. už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė. Šioje vietoje noriu priminti, jog pagal įkalintų asmenų skaičių esame pirmaujantys visoje Europos Sąjungoje. Įkalinimo įstaigos Lietuvoje yra perkrautos (primenu, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys bei šių įstaigų darbuotojai taip pat yra išlaikomi mokesčių mokėtojų), o sąlygos jose – žeminančios ten esančių žmonių orumą – taip teigia ir Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kuris 2018 m. lankėsi ir Lietuvos įkalinimo įstaigose, savo ataskaitoje.

Ar „baudžiaką už kasiaką“ gavęs jaunuolis tokioje įstaigose pasitaisys? Ar nepadarysime negrįžtamos žalos šio jaunuolio psichikos sveikatai, nusiuntę jį į kalėjimo subkultūrą? Ar baudžiamoji atsakomybė nedidelį kiekį medžiagos turėjusiam, paeksperimentuoti norėjusiam jaunuoliui nesugriaus ateities, karjeros planų?

Toks bauginimas ir bausmių griežtinimas nėra pagrįsti nei mokslu, nei tarptautinėmis rekomendacijomis ir yra TIK PARODOMIEJI veiksmai, neduodantys JOKIŲ rezultatų. Tai buvo būdinga praėjusio, XX a. narkotikų politikai ir dabar jau yra tik istorija.

Tą puikiai iliustruoja 2017 m. Jungtinių Tautų išleistas pirmasis bendras pareiškimas, raginantis šalis peržiūrėti ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, kurie kriminalizuoja narkotinių medžiagų vartojimą ar turėjimą be tikslo platinti. Neproporcingos bausmės ir įkalinimas neatgraso nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, sukuria kliūtis kreiptis dėl pagalbos ir gydymo, didina pavojingų infekcijų plitimo riziką, sudaro sąlygas rastis labai pavojingoms naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms, ir, aišku, gilina priklausomybės liga sergančių asmenų sveikatos ir socialines problemas.

Narkotikų vartojimas turi tapti sveikatos apsaugos, o ne teismų sistemos klausimu, tam nereikia net papildomų pinigų – užtektų perskirstyti teisėtvarkos sistemos šiandien švaistomus finansus ir nukreipti juos tinkama linkme.

Jokia narkotinė medžiaga nėra tokia kenksminga valstybei ir jos žmonėms, kaip neracionali ir emocijomis grįsta politika.

*2020 m. gruodžio 8 d. Seime užregistruotos BK 259 str. ir ANK pataisos, kuriose siūlome panaikinti baudžiamąją atsakomybę už nedidelio psichiką veikiančių medžiagų kiekio turėjimą be tikslo platinti. Siūlome pakeisti ją administracine atsakomybe – įspėjimu, arba bauda, arba įpareigojimu pasikonsultuoti su specialistu ir esant poreikiui – gydytis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
3.3548

Top naujienos

Gyventojai pasidalijo sąskaitomis pasirinkus elektros tiekėją: pamačius dvigubai išaugusią sumą dreba ir rankos, ir kojos (1)

Šią savaitę daugiau kaip 660 tūkst. nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių Lietuvos...

Delfi PliusAnastasija Fedčenko

Okupuotuose Ukrainos miestuose – siaubą rusų kariams keliantys ženklai

Laikinai rusų pajėgų užimtos Ukrainos teritorijos nepasiduoda, rusų kariams čia visai nesaldu,...

Karštis nesitrauks, bet debesų bus daugiau: kai kur trumpai palis, gali kilti škvalas

Sekmadienio dieną aukšto atmosferos slėgio laukas pasislinks rytų link ir Lietuva išliks jo...

Žiniasklaida: Bučos skerdikai sunaikinti, bet tai dar ne viskas (8)

Iš žiaurumuose Bučoje dalyvavusios 64-osios Rusijos Federacijos atskirosios motorizuotosios...

Ekstremalus šuolis „Karklėje“ jaunuoliui baigėsi nelaimingai: į įvykį atskubėjo medikai

Be skirtingų atlikėjų gausos festivalis „ Karklė “ lankytojams siūlo ir kitų įvairių...

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusijos kariuomenės vadovybėje prasidėjo chaosas (6)

Rusijos generolai daro viską, kad tik jų neišsiųstų į karą Ukrainoje , nenori rizikuoti savo...

Atsargos pulkininkas: rusai jau stengiasi iš paskutiniųjų, bet ukrainiečiai turi gerą planą

Britanijos gynybos sekretorius Ben Wallace pareiškė, kad rusų veržimasis Ukrainoje buksuoja ir...

Su vėjeliu: Lietuvos merginų rinktinė – Europos čempionato finale (1)

Lietuvos jaunių merginų (iki 18 metų) rinktinė šeštadienio vakarą Heraklione, Graikijoje,...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: tokios radiacijos grėsmės Europai nebuvo net Šaltojo karo laikais

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų...