aA
Visuomenėje jau nuo pat pradžių, kuomet buvo įteisintos papildomos laisvos dienos du ir daugiau vaikų auginantiems darbuotojams, kilo klausimas, kodėl diskriminuojami vieną vaiką auginantys tėvai? Ar tikrai vieną vaiką auginantys tėvai turi mažiau iššūkių? Tiek mažiau, kad jiems tokia papildoma laisva diena visai nėra reikalinga?
Monika Navickienė
© DELFI / Domantas Pipas

Nesutikdama su tokia logika Seime įregistravau Darbo kodekso pataisą, kurią priėmus papildomą vieną laisvą dieną per mėnesį galėtų turėti ir vieną vaiką iki 12 metų auginantys darbuotojai. Toks mano žingsnis sulaukė dvejopų vertinimų: dėl lygių galimybių užtikrinimo ir pagalbos šeimoms – lygių galimybių kontrolierių ir vaikus auginančių ar planuojančių palaikymo bei dėl primetamų įsipareigojimų – verslo atstovų pasipiktinimo.

Ir nors verslo atstovų nuogąstavimai yra suprantami, šiandien galiu pasakyti tik tiek, kad kuo anksčiau pradėsime taikyti tvarią darbo ir gyvenimo pusiausvyrą užtikrinančias priemones, tokias kaip darbo valandų trumpinimas, lankstus darbo grafikas ir nuotolinis darbas, tuo greičiau visi pajusime jų teikiamą naudą. Juolab kad tai anksčiau ar vėliau mus įpareigos padaryti Europos Sąjunga, kuri, suprasdama besikeičiantį šeimos modelį ir pokyčius darbo rinkoje, inicijavo Tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą.

Besikeičiantis šeimos modelis

Gyvename transformacijų amžiuje ir esame liudininkais daugybės teigiamų pokyčių, vykstančių visuomenėje. Ir jeigu dar prieš gerus penkiasdešimt metų šeimos modelis, kuomet vyras išskirtinai užimdavo finansinio stabilumo užtikrintojo vaidmenį, o moteriai tekdavo viso namų ūkio priežiūros ir vaikų auginimo atsakomybė, buvo savaime suprantamas, tai šiandien matome besikeičiantį suvokimą apie vyro ir moters vaidmenis šeimoje.

Socialinis šeimos modelis keičiasi iš esmės: moterys siekia ne tik rūpintis šeimos gerove, bet ir aktyviai dalyvauti profesinėje veikloje bei siekti karjeros, o vyrai, šalia savo profesinių ambicijų, derina galimybes aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą. Tokie pokyčiai, nors ir teigiami, tačiau šeimoms kelia didžiulius dviejų skirtingų sričių – darbo ir šeimos – derinimo iššūkius. Dirbantys tėvai, besiblaškydami tarp vis augančio darbo intensyvumo ir poreikio skirti kokybiško laiko šeimai, patiria daug streso, o tai neigiamai atsiliepia ir šeimos gerovei, ir darbo rezultatams.

Kur link eina Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga, suprasdama besikeičiančias Europos visuomenių realijas ir pokyčius darbo rinkoje, 2017 m. paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kurio viena iš iniciatyvų – nauja Tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva.

Siūloma direktyva parengta remiantis išsamia analize, kuria įvertintos visos Europos Sąjungoje naudojamos priemonės, skirtos palengvinti tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą. Nustatyta, kad didžiausia įtaka BVP ir užimtumo augimui būtų pasiekta pasirinkus tokį priemonių paketą: vienos savaitės tėvystės atostogos, kompensuojamos bent ligos išmokos dydžio išmoka; keturių mėnesių neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos su galimybe jas panaudoti iki vaikui sueis 12 metų, kompensuojamos bent ligos išmokos dydžio išmoka; prižiūrinčiųjų asmenų penkių dienų per metus atostogos vienam giminingam asmeniui prižiūrėti, kompensuojamos bent ligos išmokos dydžio išmoka; tėvų ir prižiūrinčių asmenų teisė prašyti lanksčių darbo sąlygų.

Darbo ir šeimos pusiausvyros kūrimas taikant bent minėtas minimalias priemones ne tik prisidės prie įtraukties į darbo rinką didinimo, bet ir asmeninio darbuotojo gyvenimo kokybės gerinimo.

Tai padėtų spręsti ilgą laiką egzistuojančią nepakankamo moterų atstovavimo darbo rinkoje problemą, nes nepelnytai atimtos galimybės moterims daryti karjerą, išnaudoti turimus talentus ir lygiomis teisėmis prisidėti prie šalies ekonomikos klestėjimo gali būti išspręsta tik sudarius tinkamas sąlygas suderinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus. Sėkmingas moterų dalyvavimas darbo rinkoje užtikrintų lygiateisiškumą bei laikui bėgant panaikintų dabar egzistuojantį darbo užmokesčio skirtumą.

Ką šiandien gali pasiūlyti Lietuva?

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos siekius darbo ir šeimos derinimo srityje, galima pasidžiaugti, kad Lietuva jau šiandien dalį pasiūlymų yra sėkmingai įgyvendinusi.

Lietuvos įstatymas numato tėvystės atostogas, kurių, gimus kūdikiui, dirbantis tėvas, nepatirdamas jokių finansinių nuostolių, gali išeiti gerokai ilgesniam, nei siūlo direktyva laikui, t. y. vienam mėnesiui. Kas anksčiau buvo nesuvokiama, šiandien tapo labai įprasta ir didelė dalis tėvų naudojasi šia jiems suteikta teise, taip ženkliai palengvindami vieną sunkiausių šeimos gyvenimo etapų. Tačiau žvelgiant iš moters perspektyvų ir jos galimybių vėliau sėkmingai grįžti į darbo rinką, toks tėvų įsitraukimas tikrai nėra pakankamas. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse jau šiandien sėkmingai yra įgyvendintas ir Direktyvoje numatytas aspektas – neperleidžiamos 4 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogos, kurių nepanaudojus iki vaikui sueis 12 metų jos yra prarandamos.

Lietuvos teisinis reglamentavimas prižiūrinčiųjų asmenų atžvilgiu taip pat atitinka pasiūlymus ir numato galimybę turėti laisvas nuo darbo dienas slaugyti susirgusį šeimos narį.

Taigi, turiu pasidžiaugti, kad šiandien vaikus auginančių tėvų sąlygos juos auginti ir prižiūrėti yra vienos geriausių tarp Europos šalių, tačiau vertinant tik vienu – vaikų gerovės – klausimu. Įstatymų sudarytos sąlygos nemotyvuoja ir nesudaro pakankamai galimybių tėvams pagal jų individualius poreikius sugrįžti į darbo rinką ir tęsti ar pradėti naują profesinę veiklą. Ilgiausiai Europoje trunkančios vaiko priežiūros atostogos, įtvirtinti apribojimai papildomai dirbti ir menkai išvystyta vaikų priežiūros infrastruktūra vieną iš tėvų ilgam įpareigoja pilnai atsiduoti tik šeiminiams įsipareigojimams.

Tiesa, pagal galiojantį įstatymą vaikus iki 3 metų auginantys tėvai arba vienas auginantis vaiką iki 18 metų šiandien turi galimybę susitrumpinti darbo laiką iki pusės etato. Tačiau dėl jau anksčiau minėtos infrastruktūros stokos problemos ir atitinkamai už mažesnį darbo krūvį gaunamo mažesnio atlygio tai nėra labai vaikus auginančius tėvus motyvuojantis aspektas.

Pasaulyje vis labiau kalbant ir pateikiant gerosios praktikos pavyzdžių, kaip viena iš galimybių minimas trumpesnis, lankstesnis darbo laikas. Tačiau šių alternatyvių priemonių, t. y. laisvo darbo grafiko ir nuotolinio darbo, Lietuva dar nėra įteisinusi. O būtent tai ženkliai palengvintų vaikus auginančių šeimų gyvenimus.

Ką jau šiandien galima padaryti?

Ieškodama galimybių greitai ir efektyviai tėvams padidinti pasirinkimo laisvę ir suteikti galimybę sugrįžti į darbo rinką anksčiau bei turėti alternatyvią vaiko priežiūros priemonę, inicijavau įstatymo pakeitimą ir jau nuo šių metų balandžio mėnesio vaiko priežiūros atostogų Lietuvoje gali eiti ne tik vaiko tėvai, bet ir dirbantys vaikų seneliai.

Suprasdama, kad tai tikrai neišspręs visų dirbančių tėvų problemų ir matydama pasaulyje vis dažniau taikomą praktiką – trumpinti darbo laiką arba suteikti galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku – siūlau vieną laisvą dieną per mėnesį suteikti ir vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams. Toks siūlymas, kaip ir tikėtasi, susilaukė dvejopų vertinimų – už lygias teises pasisakančių institucijų ir vaikus auginančių tėvų palaikymo bei verslo atstovų pasipiktinimo dėl jiems primetamų įsipareigojimų.

Kadangi Lietuvoje verslas dar nepatikliai žiūri į kitose šalyse vis dažniau taikomą praktiką trumpinti darbo laiką, suteikti darbuotojams lanksčias darbo valandas ar sudaryti galimybę dirbti iš namų, todėl tokia iniciatyva skatinami pokyčiai – įmonės įpareigotos sudaryti palankesnes darbo sąlygas visiems vaikus auginantiems darbuotojams.

Nauda ne tik darbuotojams

Vis daugiau kitų šalių ar individualių verslo iniciatyvų gerosios praktikos pavyzdžių atskleidžia darbo ir asmeninio darbuotojo gyvenimo pusiausvyros naudą tiek pačiam darbuotojui, tiek verslui. Tai viena labiausiai populiarėjančių motyvavimo priemonių, nes darbuotojų karta keičiasi ir jie neretai vietoj didesnio atlygio yra linkę pasirinkti harmoningesnį gyvenimą, derindami savo įsipareigojimus arba turėdami daugiau laisvo laiko savo asmeniniam gyvenimui.

Pagrindo manyti, kad papildoma laisva diena per mėnesį vaiką auginantiems tėvams pakenks jų darbui ir sumažins produktyvumą, tikrai nėra. Netgi priešingai – tuo metu galėdamas sutvarkyti ar išspręsti šeimai svarbius klausimus, darbuotojas nepatirs streso, nesiblaškys tarp darbo užduočių ir asmeninių reikalų, o kryptingai suplanavęs tam galės paskirti konkretų laiką.

Pavyzdžiui, Danijoje jau trisdešimt metų darbo savaitė trunka 37 val. Surinkta įrodymų, kad toks sprendimas pasiteisino ir yra naudingas abipusiai – darbuotojų produktyvumas nenukentėjo, tačiau sumažėjo streso ir depresijos lygis ir žmonės jaučiasi laimingesni.

Žmogus, turintis galimybę suderinti darbinius ir šeimos įsipareigojimus, bus atsakingesnis ir jausis ramiau dirbdamas ir tuo pačiu metu pakankamai savo dėmesio skirdamas kitiems gyvenimo aspektams. Tokiu būdu didėja darbuotojo savigarba, gerėja sveikata, lojalumas, jis tampa laimingesnis ir darbe, ir namie, patiria mažiau streso, o tai lemia ir geresnius darbo rezultatus.

Geroji Europos šalių patirtis, atnaujinta Europos Sąjungos vizija, besikeičiantys visame pasaulyje darbuotojų lūkesčiai, o ir didžiulės demografinės problemos, yra pakankamai aiškūs signalai ir paskatos jau dabar pradėti keistis. Ir tik laiko klausimas, kada visi pereisime prie trumpesnio ir lankstesnio darbo laiko, juolab kad įrodymų, kad tai naudinga abipusiai, nestinga.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (116)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (7)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulą badą ir keliskart už „Žalgirio“ mažesnį „Ryto“ biudžetą interviu

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (571)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų balsavimas (112)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

Aktualu tūkstančiams: imigrantai iš ES po „Brexit“ gali prarasti visas privilegijas (35)

Jei Didžioji Britanija laisva valia sprendžia migracijos klausimus, ji neturėtų teikti...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Kaip iš lūšnyno legendinis Kauno kvartalas pamažu tampa prestižiniu: anksčiau net elektrą turėti buvo prabanga (11)

Sparčiai nyksta legendinio Žaliakalnio kvartalo, praminto „Brazilka“, autentika. Pirmosios...

Esė „Kaip nužudyti savo vyrą“ autorė įtariama nužudžiusi savo vyrą (3)

Įtempto siužeto romanų autorė Nancy Crampton-Brophy, kai kuriems galbūt pažįstama iš tokių...