Lyčių lygybės indeksas – tai plataus tyrimo rezultatas, kuris apima moterų ir vyrų pajamas, valandas praleistas namų ruošoje, sveikatos rodiklius, švietimą, galią, sprendimų priėmimą vadovaujamose pozicijose. Didžiausias galimas indekso balas – 100-as. Lyčių lygybės šalimi vadinama Švedija (surinko didžiausią balą – 83,6). Sistemingos pastangos lyčių lygybės klausimais švedams atsiperka. Švedai ilgus metus siekė proveržio lyčių lygybės politikoje, tačiau pabrėžia, kad galutinio rezultato dar nepasiekė.

Lietuvos balas bendroje lyčių lygybės skalėje – 55,5. Mes užimame 23-ią vietą iš 28-ių Europos Sąjungos šalių. Latvija tarp ES valstybių – 18-a, Estija – 17-a.

Lyčių lygybė – kai tiek vyrai, tiek moterys turi vienodas galimybes rinktis ir visapusiškai dalyvauja socialiniame, darbo ir šeimos gyvenimuose. Pavyzdžiui, pagal naujausio tyrimo duomenis, akivaizdu, jog Lietuvoje namų ruošoje dominuoja moterys. Tvarkydamos namus ir gamindamos valgyti jos praleidžia beveik tris kartus daugiau laiko nei mūsų vyrai. Moterys taip pat daugiau laiko praleidžia prižiūrėdamos ir augindamos vaikus, kai vyrai turi daugiau laiko laisvalaikiui, sportinei ir kultūrinei veiklai.

Akivaizdu ir tuo pačiu labai gaila, jog Lietuvoje moterys vis dar uždirba mažiau nei vyrai. Akivaizdus ir kitas lyčių lygybės skirtumas tarp vyrų ir moterų Lietuvoje – galios. Lietuvoje tiek politikoje, tiek įmonių, bankų, kitų kompanijų valdyme dominuoja vyrai.

Nuo pat 2006 m. sudaromame lyčių lygybės indekse Švedija nėra buvusi žemiau nei ketvirtoje vietoje. Kas tai lemia ir ko iš šios šalies galėtume pasimokyti?

Pagrindinis Švedijos principas – kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo lyties, turi teisę dirbti, išlaikyti save ir pusiausvyrą tarp karjeros ir šeimos, gyventi be smurto ir baimės.

Vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių aukštas Švedijos pozicijas reitinge, – socialinės apsaugos sistema, kuri užtikrina sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Švedijoje vaikų auginimo sistema sutvarkyta taip, jog abu tėvai vienodomis sąlygomis gali imtis vaikų auginimo, net ne dienomis, o valandomis skaidyti vaiko priežiūrai skiriamą laiką ir t. t., net nekalbant apie orias išmokas tėvams, kol auginami vaikai.

Lygiai tokios pačios sąlygos, kaip tėvams susilaukusiems savo vaikučių, galioja ir įsivaikinusiems vaikus tėvams. Taip skatinama ne tik lyčių lygybė, bet ir naikinama atskirtis tarp galinčių ir negalinčių vaikų susilaukti porų. Džiugu, kad jau ir Lietuvoje vaiko auginimo atostogos nebėra tik motinų reikalas ir to vis dažniau imasi tėčiai.

Švedijos švietimo sistema sukonstruota taip, kad lyčių lygybė būtų aiškiai apibrėžiama visuose sistemos lygiuose: nuo ikimokyklinio ugdymo, suteikiant vaikams tokias pat galimybes augti, nepaisant jų lyties, naudojant mokymo metodus, kurie nesiremtų vien tradiciniais lyčių modeliais ir vaidmenimis. Pagarbos ugdymas, nepamirštant, kad visi žmonės skirtingi, tačiau lygūs, vienas svarbiausių švietimo aspektų.

Dar vienas aspektas – diskriminacija. Dauguma darbdavių rinkdamiesi į darbą priimti vyrą ar moterį, pasirenka vyrą. O kur dar darbo užmokesčio klausimas, kai moterys uždirba kur kas mažiau nei vyrai. Tą patį darbą dirbantys vyrai ir moterys turi gauti vienodą darbo užmokestį, atsižvelgiant į užimamas pareigas ir vykdomo darbo kokybę, o ne į lytį. Beje, Švedija taip pat aktyviai kovoja su šia ,,piktžaizde“, kuri vis dar pasitaiko šalies privačiame sektoriuje, kur kai kuriose srityse moterys uždirba ypač mažai.

Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie kitą diskriminacijos veiksnį – seksualinį priekabiavimą darbinėje aplinkoje. Šis veiksnys gajus ne tik tarp Holivudo garsenybių, bet, kaip teigia žiniasklaida, ir Europos Parlamente. Tam nedelsiant turi būti priimtas reglamentas, įpareigojantis darbdavius imtis visų galimų prevencijos priemonių prieš seksualinį priekabiavimą.

Nors lyčių lygybės indeksas 2019 m. parodė, kad Lietuvoje gerovės valstybės link praktiškai nejudame, tikiu, kad bendromis jėgomis ir su aktyvių lygybės gynėjų idėjomis, vieną dieną pavysime Švediją ir galėsime didžiuotis savo darbų vaisiais. Juolab, turime puikų pavyzdį Lietuvoje: Sauliaus Skvernelio vadovaujamame ministrų kabinete jau dirba viena ministrė...

LVŽS frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis Tarptautinės moters dienos proga išplatintame komentare teigė, kad lyčių lygybės padėtis Lietuvoje nėra tokia jau ir bloga; kad reiktų drastiškų priemonių, tačiau apsisukęs jau pats siūlo drastiškus sprendimo variantus. Seimo narys mano, kad reiktų finansiškai skatinti politines partijas, kurios į savo rinkimų sąrašus įtraukia moteris. Paprasta kalba – Seimo narys siūlo mokėti už moteris...

Valstietis „įsitikinęs“, jog tokios įstatymo pataisos bus „viena geresnių dovanų tiek politikoje norinčioms dalyvauti, tiek ir ja nesidominčioms Lietuvos moterims (ir vyrams taip pat)“. Kvotų sistema, žinoma, yra puikus įrankis užtikrinti lyčių pusiausvyrą demokratiniuose procesuose, tačiau niekaip nepateisinama, jei pagrindinis šios sistemos motyvas – pinigai.

Lietuvos socialdemokratų partija – vienintelė Lietuvoje, kuri savo valdymo struktūroje įsidiegė lyčių lygybę skatinantį instrumentą – kvotų sistemą, kuri užtikrina ne mažesnį nei trečdalio vienos lyties atstovų dalyvavimą partijos valdyme ir rinkimų sąrašuose.

Tai skatina moteris dalyvauti tiek partijos valdyme, tiek sudaro galimybes būti išrinktoms į visų lygių šalies renkamas politines institucijas. Tikrai geras pavyzdys ponui Jonui Jaručiui ir kitoms Lietuvoje veikiančioms politinėms partijoms. Susitvarkykite savo kiemą ir nereikės jokių moteris žeminančių įstatymo pataisų.

Lyčių lygybė – nėra atskiras, vienkartinis procesas. Tai tęstinis, nuolatinis darbas visuomenės gerovės labui. Šis procesas turi apimti išteklius, normų nustatymus ir sprendimų priėmimus.

Politikai turi siekti užtikrinti, kad jėga ir ištekliai būtų proporcingai paskirstomi tarp lyčių. Ir tai nereiškia, kad moterys turės atlikti daug jėgos reikalaujančius darbus, o vyrai – nebemokės įkalti vinies paveikslui pakabinti. Tai reiškia, kad tiek moterys, tiek vyrai darbuose bus vertinami kaip savo srities specialistai, namuose kaip lygiaverčiai, vienas kitą gerbiantys partneriai, o visuomenėje – kaip pilnaverčiai piliečiai.