Muziką užsako valdžia

Pagrindine piketo tema tapo „oligarchinis šalies valdymas, „Leo LT“ ir kitos monopolijos“. Tačiau ar tuo profsąjungos dabar turėtų piktintis? Vis labiau pažeidžiamos darbuotojų teisės, išnaudojimas, bandymai liberalizuoti darbuotojo ir darbdavio santykius numatančius aktus, įdomu kieno naudai, kalbos apie darbuotojų įmokų Sodrai kėlimą – visa tai nublanko tiek piketo dalyvių, tiek profsąjungos lyderių lūpose.

Atrodo buvo užmiršta ir tai, kad globali ekonominė krizė Lietuvoje jau tapo puikiu pretekstu valdžiai ir darbdaviams imtis sprendimų, kiuriais siekiama pajamų mažėjimą padengti karpant minimalius atlyginimus gaunančių darbuotojų algas.

Peršasi mintis, kad profsąjungos ir vėl pasidavė valdžios kuriamai ideologijai – šiuo atveju vis eskaluojant „Leo LT“ klausimą, kuriuo neretai siekiama nukreipti visuomenės dėmesį ir taip valdyti suirzusias mases. Juk nuolatos draskant vieną žaizdą, kitos atrodo ne tokios skausmingos.

Taip ir nutiko šį šeštadienį. Kaip ir reikėjo tikėtis – negausiai, su seniai išrutuliota ir visapusiškai aptarta problema plakatuose, kuriuose pasiklydo profsąjungų misija – jungtis ir daryti įtaką valdžios institucijoms darbo ir socialiniais klausimais, profsąjungos išėjo į gatves. Tačiau ar ne minėta profsąjungų misija svarbiausia sunkmečiu – atrodo, kad valdomai tautai – ne.

Estai rengiasi streikui

Tuo tarpu Estijos profsąjungos birželio 16 d. rengiasi organizuoti streiką, kuriuo reikalauja, kad vyriausybė vykdytų pernai balandį pasirašytą susitarimą dėl naujo darbo sutarties įstatymo.

Be kita ko, praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje estų atstovai teigė, kad juos labiausiai jaudina Estijos vyriausybės pastangos „mažinti viską“ siekiant, kad 2011 m. šalis prisijungtų prie euro zonos. Būtent ši, žmones skurdinanti politika ir yra didžiausia streiko priežastimi.

Estų pavyzdys tik parodo, kokia nenuosekli ir ideologiškai „suskilusi“ yra profsąjungų politika Lietuvoje. Sunkmečio metu, vietoj to, kad didinusios įtaką, pritraukusios daugiau žmonių, gynusios darbuotojų teises – jos rengia mitingus, kurių tikslas veikiau pasidžiaugti skirtingomis vėliavomis ir vieni kitais, susirinkusiais iš skirtingų profsąjungų atstovais. Tokia linkme einant – panašių šeštadienių bus dar daugiau, tačiau kas iš to laimės – ar ne tie, kurie toliau kurs visuomenę skurdinančius teisės aktus?