Tačiau betinkuodama sušlapusią sieną, valdžia pamiršo užkimšti tekantį vamzdį.
Jokios įdarbinimo programos neveiks, jei šalyje oficialiai veiks profesionalius bedarbius ruošiančios akademijos. Kaip parodė portalo Iq.lt pateikta statistika, Lietuvos aukštosios mokyklos suteikia jauniems žmonėms puikią galimybę pagyventi atskirai nuo tėvų, išgerti alaus ir susipažinti su didmiesčiais. Tik kelios iš jų suteikia žinių ir gebėjimų, reikalingų susirasti darbą.
Visame pasaulyje į vakarus nuo Klaipėdos universitetai išmoko žmones dirbti. Lietuvoje yra universitetų, kurie moko žmones nedirbti.
Jei nori per ketverius metus išmokti būti darbo biržos klientu, gali stoti į Vilniaus Dailės akademiją (VDA), Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI) arba A.Stulginskio universitetą (ASU). Šios mokyklos suteikia tvirtą pagrindą nerasti darbo. Antai bedarbių skaičius tarp viso 20-24 metų jaunimo 2011 metais buvo 31,7 proc., o tarp VDA, LKKI ir ASU absolventų - nuo 32,3 iki 41,9 proc.
Kitaip tariant, neturint diplomo darbą susirasti yra lengviau, negu ketverius metus atpylus bedarbių ruošimo akademijose. Imamas puikus, kokybiškas ir raštingas abiturientas, jis pripildomas paistalų, kol tampa toks nekvalifikuotas, jog, išlindęs į dienos šviesą, nebesugeba susirasti darbo.
Valstybė už tokią akademinio broko gamybą sumoka keleriopai. Ketverius metus dėstytojams ir administracijos darbuotojams moka atlyginimus. Studentams skiria krepšelius, o gal net stipendijas. O šiems pabaigus „mokslus“ iš karto imasi mokėti bedarbio pašalpas ir kompensuoti už karštą vandenį ir šildymą.
Įsivaizduokime, jog šalyje oficialiai veiktų medicinos įstaiga iš kurios pacientai išeitų būdami prastesnės sveikatos, negu atėję. Priežiūros institucija tokią kontorą turėtų iš karto uždaryti. Galų gale ir mokesčius mokame ne tam, kad bedarbius ruošiančių įstaigų specialistai vykdytų sau vieniems suprantamą misiją, o tam, kad valdžia užtikrintų, jog aukštosios mokyklos atitinka bent minimalius standartus.
Neatrodo, kad ir Švietimo ir mokslo ministerija yra nusiteikusi ryžtingai keisti situaciją. Neigiamas Studijų kokybės vertinimo centro išvadas pareigūnai pristatinėjo kažkaip nedrąsiai, bijodami įžeisti įtakingus lobistus iš nedarbo akademijų. Jie atrodė kaip smulkutė mokytoja dvimetrinių chuliganų pilnoje klasėje, bijanti parašyti dvejetą, kad po pamokos negautų į dūdą.
Uždažyta siena gal ir atrodo efektingai, bet užtaisius akademinės taršos šaltinį, situacija iš karto pagerėtų. Tik nereikia klausyti tų, kurie, prisiglaudę prie saldžių mokslinimo šaknų, kitus šeria karčiais vaisiais.