Tuomet, priimant šias įstatymo pataisas, buvo aiškinama, kad įgyvendinus pokyčius bus sudarytos sąlygos atsirasti konkurencijai tarp skirtingų tiekėjų, o vartotojai turės galimybę pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkantį elektros tiekėją.
Kas ką renkasi?
Tikslai gražūs – vartotojas renkasi geriausią, jo lūkesčius atitinkantį tiekėją. Iki 2020 m. gruodžio 10 d. elektros energijos tiekėją turėjo pasirinkti gyventojai, sunaudojantys daugiau nei 5000 kWh per metus. Tačiau ar šiems pirmojo etapo vartotojams buvo sudarytos aiškios sąlygos objektyviai įvertinti ir palyginti tiekėjų pasiūlymus?
Vis dėlto praktika parodė, kad pirmieji vartotojai, užuot galėję ramiai ir objektyviai vertinti apibendrintus tiekėjų pasiūlymus, sulaukė kasdien po keleto atakų su pasiūlymais kone iš visų dabar veikiančių septynių elektros tiekėjų – telefono skambučiais, žinutėmis, elektroniniu paštu, per socialinius tinklus ir visais kitais įmanomais būdais. Tai buvo veikiau ne tiekėjų pasirinkimas, bet nuožmi vartotojų medžioklė, taikant netgi abejotino teisėtumo (ypač dėl asmens duomenų įstatymo apsaugos) priemones.
Kitaip tariant, vyko kova tarp elektros tiekėjų – kuris iš jų atsirieks didesnį elektros vartotojų pyragą startui, kadangi strateginis tikslas – didžioji dalis vartotojų, kurie rinksis dar vėliau – iki 2023 metų.
Potencialūs klientai ir vilioti, ir gąsdinti
Elektros tiekėjai nėra eilinės bendrovės – jie klientų medžioklei veikiausiai pasitelkė rimčiausius rinkodaros, pardavimų, teisės specialistus.
Vartotojams turėjo suktis galva nuo pasiūlymų: „pasirašyk sutartį ir pasinaudok nuolaida dabar“, „nuo šiol už elektrą mokėk mažiau“, „pasirašius sutartį su mumis, jums bus tiekiama elektros energija tik iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių“ ir t.t. Ir priešingai – buvo net gąsdinama: „jei nepasirašysite dabar, už elektrą galite mokėti brangiau“.
Be to, vartotojai turėjo rinktis tarp fiksuotos kainos, jei norėjo stabilumo, ir mažesnės, tačiau neaišku, kaip ir kokiomis aplinkybėmis kintamos kainos. Dar vartotojai privalėjo rinktis įvairius tarifus: dienos, nakties, savaitgalio. Kitaip tariant, vartotojai, ieškodami geriausio tiekėjo, buvo priversti patys braižyti įvairias lenteles tam, kad galėtų palyginti sunkiai palyginamus skaičius su apdairiai pateiktomis nuolaidomis ir kitais rinkodaros triukais.
Vartotojai buvo palikti vieni
Deja, tenka konstatuoti, kad prieš sudarant sutartis su elektros tiekėjais, vartotojus valstybė buvo palikusi be deramo dėmesio – vienus vertinti tai, kas buvo nesusiję su kasdiene jų praktika. Turbūt ne kiekvienas žmogus gali paaiškinti, kas yra kintama ir nekintama elektros kainos dalis, kokiu principu ji sudaroma, kas yra skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugos kaina, kokiu principu veikia elektros birža.
Žinoma, kai kas gali pasakyti, kad yra civilinių sutarčių savanoriško sudarymo principas. Kita vertus, aptariamos sutartys ypatingos tuo, kad vartotojų pasirinkimas yra ribotas – jis privalo vis tiek su vienu iš tiekėjų sudaryti sutartį. O sutarties nutraukimo sąlygos ne visada tinkamai aiškinamos, kadangi tiekėjai nesuinteresuoti aiškinti apie tam tikras nutraukimo aplinkybes.
Pavyzdžiui, dažnu atveju yra nutylima apie tai, kad nutraukimo atveju, kuris yra numatytas tipinėje sutartyje, klientas privalės grąžinti jam suteiktą nuolaidą, kurią jis gavo sudarydamas sutartį. Taigi, taip klientas gali būti įviliojamas į tam spąstus, dėl ko ateityje negalės be patiriamų papildomų išlaidų nutraukti sutartį.
Reikalinga reali valstybės institucijų kontrolė
Dar didesnio aiškumo reikės ateityje, kituose etapuose, kuomet sutartis sudarinės mažesni vartotojai – tikėtina, dar mažiau įgūdžių turintys asmenys, pavyzdžiui, garbaus amžiaus senjorai. Todėl bus reikalingas dar didesnis valstybės institucijų vaidmuo ir nešališka pagalba silpnajai sutarties šaliai – vartotojams.
Būtina objektyviai ir nešališkai išaiškinti tiek pasiūlymus, tiek sutarties sudarymo, vykdymo bei nutraukimo sąlygas. Pasiūlymai turėtų būti labiau unifikuoti, be palenkiamų rinkodaros priemonių, tokių kaip momentinės nuolaidos ir pan. Pateikti aiškiai, suprantamai, kuriuos būtų galima palyginti vienoje vietoje, užuot patiems klientams savo iniciatyva atlikinėjant įvairius sudėtingus skaičiavimus.
Viliuosi, kad naujai paskirtas energetikos ministras Dainius Kreivys būtent tokius procesus inicijuos. Juolab kad viešumoje pasirodžiusi informacija apie vienintelio valstybės kontroliuojamo elektros tiekėjo vadovų paskatinimą už gerus rezultatus, suteikiant jiems įmonės akcijų, kurių bendra vertė – per 200 tūkst. eurų, vartotojams gali kelti įvairių minčių. Kokie tie geri rezultatai?
Kol kas iki galo neatskleidžiama. Belieka tikėtis, kad tokios įmonės pelno augimas padidėjusio elektros tarifo sąskaita nebus vertinamas kaip teigiamas veiklos rezultatas. Kokie tie siektini valstybės kontroliuojamos įmonės veiklos rezultatai, taip pat turėtų būti skaidriai ir viešai pateikiama.