Niekas dar neišrado nei jaunystės eliksyro, nei nemirtingumą garantuojančių vaistų. Visiems užtektų, jei taisyklių ir nurodymų pasaulyje liktume žmogiški. Ypatingai tais kritiniais atvejais, kai kyla tiesioginė grėsmė žmonių sveikatai.
Deja, čia šiais metais ir kilo daugiausia problemų. Tesime savo pažadus ir siekdami spręsti šias problemas, Seimo Darbo partijos frakcijos nariai imasi iniciatyvos ir kuria laikinąją grupę „Dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir prieinamumo Covid-19 epidemijos sąlygomis“.
Per mažai dėmesio ne Covid-19 sergantiems ligoniams
Lietuvoje diagnozuojama vis daugiau Covid-19 sergančių žmonių. Darosi akivaizdu, kad sudėtingomis pandemijos sąlygomis neskiriamas pakankamas dėmesys pacientams, sergantiems širdies, kraujagyslių, onkologinėmis, kitomis sudėtingomis, ypač lėtinėmis, ligomis. Onkologinių ir kitų ligonių apklausos parodė, kad ženkliai daliai pacientų medicininės paslaugos per karantiną nebuvo suteiktos ar buvo suteiktos nelaiku.
Tokiais atvejais žmonės jaučiasi tiesiog paliekami likimo valiai. Nukenčia jų sveikata, nestebimi jų sveikatos būklės pokyčiai ir nebūna laiku pakoreguojamas gydymas. Tą patvirtino ir POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) parengta bendruomenės narių apklausa, kurioje sudalyvavo 670 respondentų.
Dar viena problema, kad žmonės nėra informuojami apie sergamumą analogiškomis virusinėmis ligomis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, sezoninis gripas. Tokiu atveju kyla dalies visuomenės nepasitikėjimas valstybės veiksmais ar priimamais sprendimais, siekiant suvaldyti Covid-19 pandemiją. Neatsitiktinai socialiniuose tinkluose sklando pajuokavimai apie tai, kad Covid-19 „užmušė gripą“.
Pandeminė situacija – ne priežastis ignoruoti kitus susirgimus
Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskich ir mūsų frakcijos Seimo narius yra pasiekęs ne vienas skundas dėl Covid-19 nesergančių ligonių netinkamo gydymo ar netgi negydymo, atsisakymo atlikti medicininius tyrimus, apeliuojant į pandeminę situaciją. Kartais kalbama ir apie atvejus, kurie sukėlė ligonio mirtį. Dar skaudžiau yra tai, kad šeimos nariai niekaip negali padėti į bėdą papuolusiems artimiesiems ir dažnai būna priversti per nuotolį stebėti jų agoniją.
Covid-19 fone slepiasi daug su šiuo virusu nesusijusių ligų. Žmonės jomis serga ir negauna reikiamos pagalbos. Tai jau ne pavieniai atvejai, o rimta problema, kurią būtina spręsti kuo greičiau!
Ką atskleidžia statistiniai skaičiai?
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad per pastarąsias septynias savaites šalyje fiksuotas rekordinis mirčių skaičius. Skaičiai rodo, kad 42–48 savaitę Lietuvoje registruota 1200 daugiau mirčių, nei įprastai tuo metu būdavo (6100, o ne 4900 mirčių, kaip šiuo laiku statistiškai tikėtina).
Iš kur atsirado toks mirtingumo didėjimas, kai mirčių nuo Covid-19 skaičius gruodžio 3 dieną buvo 350? (Gruodžio 8 dieną mirčių nuo Covid-19 turime 704).
Pirma, dalis prasčiau pasijutusių žmonių nesikreipia į medikus, baimindamiesi, kad nesulauks deramos pagalbos, nes jos jau negavo jų artimieji, kolegos, kaimynai arba tai nutinka, nes žmonės apie medikų atsainumą skaitė spaudoje, socialinių tinklų žinutėse.
Antra, kai šalyje akcentuojami tik Covid-19 atvejai, dalis medikų perkeliami iš savo įprastų darbo vietų pagalbai Covid užsikrėtusiems pacientams, dėl ko kenčia planinės procedūros, ligoniai laiku nepatenka pas specialistus ir negauna jiems kartais gyvybiškai būtino gydymo.
Trečia, tikėtina, kad onkologinės ligos diagnozuojamos vėlesnėse stadijose, nes praleidžiami profilaktiniai apsilankymai pas šeimos gydytojus ir t.t. Tokiu atveju padėti būna beveik neįmanoma.
Ketvirta, kaip rodo Ukmergėje mirusios 35 metų moters atvejis – dėl netinkamo darbo organizavimo net greitoji pagalba neatvyksta skubiais atvejais laiku. Šiuo tragišku atveju medikai turėjo vykti 70 km atstumą nuo Vilniaus iki pacientės.
Darbo partijos Seimo narių siūlymas – laikinoji grupė dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir prieinamumo Covid-19 epidemijos sąlygomis
Siekdami sukurti Seimo laikinąją grupę, nagrinėjančią sveikatos paslaugų teikimo problemas Covid-19 pandemijos sąlygomis, nenorime dubliuoti medicinos audito ir kitų analogiškų įstaigų darbo, bet planuojame naudotis jų analitinėmis įžvalgomis bei ekspertiniais vertinimais.
Laikinosios grupės tikslas yra atlikti parlamentinį tyrimą dėl per Covid pandemiją susiklosčiusios situacijos sveikatos apsaugos sistemoje. Ji neturi tikslo bausti ar ieškoti kaltų. Svarbiausia išsiaiškinti esmines klaidas ir ateityje užkirsti joms kelią, nes per šią pandemiją dėl tokių klaidų epidemijos sąlygomis miršta žmonės, kurie dažnai net nėra infekuoti Covid-19.
Taip pat būtų nagrinėjama karantino įvedimo ar kitų apribojimų, susijusių su Covid-19, teisiniai aspektai tam, kad ateityje būtų pasirenkamos efektyviausios visuomenės veiklos ribojimo priemonės. Grupė bendradarbiaus su visomis institucijomis, tame tarpe ir Prezidento suburtais ekspertais, naująja Vyriausybe ir LR SAM komanda. Tikimės, kad tai padės realiai spręsti situaciją, pasimokyti iš klaidų ir jų ateityje nekartoti.
Konstitucija Lietuvoje turi galioti net ir esant sudėtingai pandeminei situacijai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje rašoma: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“
Konstitucija yra pagrindinis šalies įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises. Akivaizdu, kad karantino sąlygomis dalis tų laisvių ir teisių buvo bei yra varžoma ir neužtikrinama. Ypatingai, kai medicininės paslaugos nesuteikiamos laiku, o žmonėms užveriamos medicinos įstaigų durys.
Esame įsitikinę, kad sprendimai būtini tiek dabartinėje situacijoje, tiek ateityje. Pandemijos gali kartotis ir yra nenormalu, kai žmonės, visą gyvenimą mokėję sveikatos draudimo mokesčius, negauna medicininių paslaugų tuomet, kai to jiems labiausiai reikia.
Laikinoji grupė įsipareigotų ne tik įvertinti žmonių mirtingumo statistinius duomenis ir atlikti jų analizę, bet ir surinkti informaciją apie netinkamą gydymą, atsisakymą teikti medicinines paslaugas, įvertinti žalą, padarytą žmonių sveikatai dėl medicininių paslaugų ribojimo ryšium su karantino įvedimu.
Pateiksime rekomendacijas dėl dabartinės Covid-19 pandemijos ir galimų būsimų analogiškų situacijų sprendimo būdų. Ieškosime būdų perimti geriausias patirtis tų šalių, kurios sėkmingiausiai suvaldė Covid-19 ir nepaliko savo gyventojų be kitų medicinos paslaugų. Čia svarbu atsižvelgti ir į mūsų šalies specifiką, gyventojų tankį, regiono pobūdį, žmonių higienos ir sveikatingumo įpročius.
Akivaizdu – laiko laukti ir stebėti, kas bus, jau neturime. Turime veikti operatyviai, darniai ir profesionaliai. Sprendžiant tokias krizes Lietuvoje neturi būti partijų ir tuščių kivirčų. Turi likti tik vieningas valstybės žmonių gerovės siekis.