aA
„Kur girios žaliuoja – ten mūsų namai“. Tai vienos populiarios dainos žodžiai. Visos liaudies sukurtos išminties, pasididžiavimo mūsų miškų galybe ir neišvardinsi. Tačiau šiandien, atrodo, kad Lietuvai geriau likti be tų, prieglobstį teikusių žaliųjų namų. Sengirių ir jas ginančių visuomenininkų pagalbos šauksmo negirdi nei premjeras, nei vyriausybė, nei už tą atsakingi politikai Seime.
© DELFI / Tomas Vinickas

Kodėl nesimokome miškininkystės iš Suomijos ir pažangiausių šioje srityje šalių?

Daugumoje Europos šalių tradicinę miškininkystę keičia naujos miško paslaugos bei produktai. Šios srities inovacijų iniciatore galima laikyti Suomiją, kuri, plėtodama miško sveikatingumo paslaugas, sutaupo 4 mlrd. sveikatos apsaugos išlaidų (tai, beje, yra 100 kartų didesnė suma, nei įplaukos į Lietuvos biudžetą už medieną, gautą už masiškai iškirstus miškus).

Daugelyje šalių didinamos investicijos į nemedieninius išteklius, miško terapiją ir rekreaciją, socialinės ir ekologinės miško funkcijos (rekreacija, turizmas ir žmogaus sveikata) tampa prioritetinėmis sritimis, intensyviai vystomos miškų sveikatingumo programos, kuriamos žaliosios darbo vietos, tačiau Lietuvoje situacija yra kitokia, netgi grėsminga.

Panašia linkme juda visos pažangios valstybės, suprasdamos, kad šiandien miškai yra daug didesnis turtas nei tas, kurį galima gauti tik nukirtus medį. Būtinas daug platesnis požiūris, būdingas Šveicarijai, Japonijai ar bent toks kaip mūsų kaimynėje Lenkijoje, kuri draudžia plynus kirtimus saugomose teritorijose. Lenkija Belovežo girią myli, prižiūri ir akylai saugo. Yra ko pasimokyti Lietuvai.

Kokią situaciją atskleidė konferencija ,,Neleiskime iškirsti Lietuvos miškų“?

Šiandien niekas neneigia miškų reformos būtinumo, miško valdymas ir politika privalo prisitaikyti bei atliepti besikeičiančios visuomenės poreikius. Apie tai buvo kalbama spaudos konferencijoje ,,Neleiskime iškirsti Lietuvos miškų“. Konferencijoje buvo pabrėžta, jog, matant plynus miškų kirtimus Lietuvoje, tampa akivaizdu, kad reikėjo kitokios reformos nei ta, kuri yra vykdoma.

Konferencijoje dalyvavę aktyvūs visuomenininkai – Monika Peldavičiūtė, asociacijos „Gyvas miškas“ administratorė, taip pat šios asociacijos nariai Austė Juozapaitytė ir Stanislovas Čepinskas – pristatė realią Lietuvos miškų situaciją, kuri tikrai labai sudėtinga ir skaudi. Pasak S. Čepinsko, miškai nesaugomi net saugomose teritorijose. Masiniai miškų kirtimai šiuo metu vykdomi 86 proc. miškų. Iki 2023 metų bus iškirsti visi brandą pasiekę miškai ir tik 1 proc. pirmos kategorijos miškų kirtimai nepalies.

Vykdant miškų reformą ir stengiantis įvykdyti Lietuvoje nustatytą medienos iškirtimo normą ir trūkstant brandaus miško ūkiniuose miškuose, paskutiniais metais gerokai suintensyvėjo netvari medienos gavyba (plynais ir atvejiniais kirtimais) vertingiausiose Lietuvos saugomose teritorijose – valstybiniuose regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose.

Pagal 2008-07-02 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-362 patvirtintą pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką, visas sukauptas kertamąją brandą pasiekusių valstybinių miškų (kuriuose galimi pagrindiniai miško kirtimai) kiekis turi būti iškirstas per 16 metų, o privačiuose miškuose dar greičiau – per 10 metų. Taigi, visi valstybiniai miškai, kurie 2008 m. buvo pasiekę kertamąją brandą, numatyti visiškai iškirsti iki 2024 m.

Tačiau 2018 m. kirtimo normą padidinus dar 6 proc. visiško iškirtimo terminas dar labiau sumažėjo – iki 2023 m. „Kai suminis miško amžius jaunėja, t. y. iškertami brandūs miškai, daugėja jaunuolynų ir kirtaviečių – galima konstatuoti DEFORESTIZACIJĄ de facto. De jure miško plotas nesumažėjo, tačiau de facto Lietuvoje miškas prarandamas intensyviai“ – kalbėjo kraštovaizdžio ir paveldo specialistas Stanislovas Čepinskas (Asociacija „Gyvas Miškas“).

Lietuvos kelias – tapti išskirtine gamtosaugos ir sėkmingos žaliosios politikos šalimi

Užuot naikinusi savo žaliuosius namus, Lietuva galėtų pasinaudoti savo gamtiniais turtais ir būti gamtosaugos ir žaliosios politikos lydere pasaulyje. Tačiau tam reikia permąstyti beatodairiškai vykdomos miškų reformos gaires. Pirmiausia, visapusiškos ekosisteminės paslaugos turėtų tapti neatsiejama, privaloma valstybės strategija.

Pavyzdžiui, paskaičiuota, jog „Natura 2000“ tinklo palaikymas Europos Sąjungai per metus kainuoja 6 mlrd. eurų, o sukuriama ekosisteminių paslaugų vertė siekia 300 milijardų eurų. Vien Lietuvoje, apsaugojus „Natura 2000“ tinklą, būtų galima sutaupyti 330 milijonų eurų. Įvertinus ekosistemų paslaugas, būtų įmanoma kurti kitą, turtingos ir žalios Lietuvos strategiją, kuri, savaime saugant gamtą, būtų atspari klimato kaitos pokyčiams, sukurtų žaliąsias darbo vietas, užtikrintų sveiką, ligų prevencijai palankią aplinką.

„Jei įtrauktume mišką, kaip prioritetinę sritį į Nacionalinę Sveikatos, Aplinkos bei kitų ministerijų strategiją, tuo pačiu išspręstume daugelį socialinių, sveikatos ir finansinių iššūkių“, – teigė aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė.

Lietuvai būtina kurti naują miškų viziją ir strategiją, įtraukiant visas suinteresuotas šalis – vietos bendruomenes, turizmo sektorių, sveikatos institucijas ir kitas organizacijas. „Lietuvos miškų gerovė - tai mūsų saugios ir sveikos ateities užtikrinimas“, – sakė Monika Peldavičiūtė, asociacijos „Gyvas miškas“ administratorė.

Konferencijoje pasisakiusi A. Juozapaitytė pabrėžė miškų kirtimų problemos ryšį su klimato kaita. Seni miškai su miško paklote sugeria daugiau CO2, o nesant paklotės, vanduo nuplauna naudingąjį sluoksnį, plynų kirtimų zonose, kaip taisyklė, veisiasi erkės, platinančios pavojingas ligas, nyksta paukščių populiacijos, sutrinka temperatūros reguliavimas. Liūdna kitų valstybių patirtis, kuomet stiprūs vėjai išguldo paliktas siauras miško juostas, verčia susimąstyti ir imtis veiksmų.

Lietuva yra įpareigota atlikti ekosisteminių paslaugų vertinimą. ES dėka šių paslaugų sutaupo apie 20 mlrd. Eurų. Finansiškai ekosistemos paslaugos, atkuriamosios kultūrų palaikymo paslaugos yra daug naudingesnės nei prekyba mediena.

M. Peldavičiūtė pasidalino patirtimi iš konferencijos Austrijoje, kur remiantis moksliniais tyrimais, buvo konstatuota, kad socialinės miško funkcijos turi tapti prioritetinėmis visose Europos šalyse. Aplinkos, tame tarpe miško, įtaka sveikatai yra didžiulė. Tai – vaistas ir prevencinė priemonė, o tuo pačiu ir ekonominė nauda valstybei. Tokios šalys kaip Japonija, Suomija, Austrija ir kitos jau naudoja šį gamtos potencialą visuomenės sveikatai.

Deja, pagal paskutinius tyrimus Lietuva yra nesveikiausių pasaulio valstybių dvidešimtuke. Austrija, Vokietija, Suomija, kurių miškai panašūs, jau seniai įvertino finansinę miškų vertę, ateinančią per visuomenės sveikatą, o ne per primityviausius miško vartojimo išteklius, tai yra miškų kirtimą.

Ar vyriausybė ir naujasis aplinkos ministras imsis skubiai spręsti miškų problemas?

Aktyviai miškus ginantys visuomenės atstovai tikisi, kad Aplinkos ministerija artimiausiu metu pradės ruošti Miškų strategiją, kurios kūrime turėtų dalyvauti visos suinteresuotos organizacijos, bendruomenės, visuomenė. Būtina skaičiuoti praradimus, kuomet suniokojamos gražiausios Lietuvos vietovės, kaip žalingą praktiką būtina uždrausti plynus kirtimus visuose miškuose. Tas buvo aiškiai žadėta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminėje programoje.

Reikia tikėtis, kad naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris yra LVŽS narys, imsis vykdyti pažadus rinkėjams ir nuo žodžių pereis prie realių sprendimų. Dabar miškai toliau kertami plynai ir saugomose teritorijose, o svarbūs sprendimai yra vilkinami, įstrigę kartu su Miškų įstatymu giliai vyriausybės stalčiuose.

Kokių priemonių reiktų imtis, norint sustabdyti vykstantį procesą? Būtina priimti Miškų įstatymą, kuris būtų pažangios, į ateitį žvelgiančios valstybės poreikius atitinkantis teisinis dokumentas. Būtina nedelsiant stabdyti plynus kirtimus saugomose teritorijose.

Akivaizdu, kad Europos šalys jau yra supratę, gamtos, miško svarbą socialinei aplinkai. Lieka laukti ryžtingų ir neatidėliotinų sprendimų iš premjero ir naujojo Aplinkos ministro. Juk visi turėtume siekti to pačio tikslo, kad Lietuva taptų, saugančia, puoselėjančia bei kūrybingai ir išmintingai naudojančia savo gamtos išteklius, valstybe. Juk šie turtai yra ir visuomenės sveikatos neatskiriama dalis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.8750

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente iki 16.00 val. iš viso jau balsavo 41,74 proc. rinkėjų; nuolat atnaujinama (1304)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Jei NATO neliktų amerikiečių: tyrimas parodė, ko vertos Europos ambicijos – Lietuvai grėstų okupacija (253)

JAV pasitraukia iš NATO, Europa lieka viena, o Rusija nieko nelaukia ir puola Lietuvą bei Lenkiją....

Lyjant lietui šį miestą galima apeiti nesušlapus: ką pamatyti ir paragauti (1)

Bolonija – šiaurės Italijos regiono Emilija- Romanija pagrindinis centras, įsikūręs prie...

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (70)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (95)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Praeityje rašytos Megha Markle žinutės atskleidžia tiesą apie jos ir Harry pažintį: tai nebuvo nekaltas atsitiktinumas (5)

Senas Meghan Markle bičiulis ir viešųjų ryšių konsultantas Nickas Ede'as sako, jog...

Festivalis Londone virto fiasko: žmonės „alpo, šliaužė ir dejavo“ (12)

Į Londone surengtą festivalį „We Are FSTVL“ atvykusiems žmonėms teko stovėti ilgiausiose...

Paskelbė datą, kada daugiau nei pusė naujų automobilių pasaulyje bus elektriniai (12)

Elektriniai automobiliai dabar sudaro tik nedidelę dalį visų pasaulyje parduodamų lengvųjų...

Maksimalus kaupimas pensijai – kas tai yra ir kodėl verta jį pasirinkti? (2)

Lietuvos dirbantieji, kurie iki šiol II pensijų kaupimo pakopoje dalyvavo tik „Sodros“ lėšomis...

Savi tik dėl kvapo: Eurolygos grandai išsigimė, o ar atsilaikys „Žalgiris“? tik kas penktas taškas – vietinio (19)

„Retas atvejis, kad rusai taip džiaugtųsi amerikiečių sėkme“, – Maskvos CSKA triumfą...