Tuo tarpu kaimyninė Lenkija, siekdama pažaboti infliaciją, nusprendė panaikinti PVM mokestį visiems maisto produktams, taip pat sumažino PVM mokestį kurui ir elektrai bei laikinai panaikino dujoms. Liūdna realybė, bet tiesa tokia, kad Lietuvos pirkėjai jau traukia į lenkiškas parduotuves. Iš Lietuvos iškeliaus milijonai ir gal net milijardai eurų, kurių neteks mūsų šalies verslai ir biudžetas.
Liberalkonservatorių Vyriausybė nesiima veiksmų, siekiant suvaldyti drastiškai augančias maisto produktų bei energijos išteklių kainas. Dėl to Lietuvos žmonės jau susiduria su brangstančio pragyvenimo nauja realybe ir sunkia ekonomikos krize. Kaip atrodys Lietuvos ekonomikos tvarumas ir socialinis stabilumas ilgalaikėje perspektyvoje? Kaip seksis ateityje surinkti tą patį Lietuvos biudžetą, kai žmonės ir verslai atsidurs sudėtingoje situacijoje?
Gelbėjimosi nuo krizės receptai – Lenkija ir kitos ES šalys žengia PVM mažinimo keliu
Matydama dabartinę ekonominę situaciją kaimyninė Lenkija jau panaikino pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams bei trąšoms. Taip pat lenkai su Europos Komisija suderino PVM tarifo mažinimą degalams, tarifas jiems mažėja nuo 23 procentų iki 8 procentų. Be to, lenkai mažina PVM šildymui iki 5 procentų, dujom nuo vasario bus taikomas 0 procentų PVM, o elektrai bus pritaikytas 5 procentų PVM. Nepamirškime ir to, kad lenkai didina neapmokestinamąjį pajamų dydį, įveda aukštesnes mokestines lubas, didina paramą šeimoms (mėnesiniai vaiko pinigai) ir senjorams, pritaiko specialius dujų tarifus daugiabučiuose namuose gyvenantiems namų ūkiams bei dujas naudojančioms ligoninėms, mokykloms, vaikų darželiams ir kultūros įstaigoms. Kitos Europos Sąjungos (ES) šalys taip pat mokės žmonėms kompensacijas, mažins PVM tarifus ar įves kainų lubas už įvairius energijos išteklius.
Deja, Lietuva šiame ekonomiškai sudėtingame periode žengia priešingu keliu. Liberalkonservatorių valdžia ignoruoja arba nenori matyti rekordiškai augančių šildymo, maisto, paslaugų bei kuro kainų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė nemato galimybės Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Finansų ministrės teigimu, PVM lengvatos atneštų naudą tik prekybos tinklams, o žmonės realios naudos nepajustų. Ji mato Lietuvą ir Lenkiją kaip labai skirtingas valstybes. Verta paminėti faktą, kad ES yra tik trys šalys, kurios maisto produktams nenaudoja sumažintų ir specialių PVM tarifų: tai Danija, Estija ir Lietuva. Sumažintus ir specialius PVM tarifus atskiroms produktų grupėms naudoja net 24 ES šalys. Maltoje jau nuo senų laikų PVM tarifas visiems maisto produktams yra 0 procentų, o turtingame Liuksemburge siekia vos 3 procentus.
Lenkijoje prekybos tinklams pranešus apie mažinamas maisto produktų kainas dėl PVM tarifo panaikinimo, lietuviai jau užplūdo lenkiškus prekybos centrus. Organizuojamos specialios kelionės į juos, žmonės perka ten ne tik maistą, bet ir buitines prekes bei statybines medžiagas.
Matydami dabartinę situaciją, reaguoja ir mūsų šalies prekybininkai. Bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio nuomone, sumažinus PVM tarifus lietuviai paliktų mažiau pinigų Lenkijoje, kuriuos dabar palieka pirkdami ne tik maistą, bet ir kitas buities prekes. Šie papildomi pinigai, kurie liktų Lietuvoje, sudarytų galimybes pakelti darbuotojams atlyginimus bei taip pat padidėtų ir į biudžetą sumokami mokesčiai.
Liūdna, bet jau dabar pasienyje su Lenkija veikiančios degalinės skelbia, kad teks trumpinti darbo laiką, o ateityje gal net ir atleisti žmones, nes sumažėjus klientų srautams ir pakilus minimaliam atlyginimui išlaikyti darbuotojus taps vis sudėtingiau. Lietuviai pilsis degalus ne Lietuvoje, o važiuos į Lenkiją, kur litras kuro kainuoja daug mažiau. Tą diktuoja paprasta ekonominė logika. Jau dabar Lietuvos ir Lenkijos degalinėse kuro kainų skirtumas siekia apie 30 euro centų.
Mėsos perdirbėjai taip pat kalba, kad klostosi paradoksali padėtis – lenkams panaikinus PVM maisto produktams, uždarius eksportą į Kiniją ir brangstant energetiniams ištekliams, mėsos perdirbimo įmonės praras iki trečdalio apyvartos! Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus teigimu: „Maistas Lietuvoje tapo prabangos preke ir tai nėra gerai.“
Kyla pagrįstas klausimas, ką nori apgauti mūsų Vyriausybės atstovai teigdami, kad PVM reguliavimas bei kitos ekonominės priemonės neturi jokios įtakos rinkai!? Galbūt mūsų žmonės turtingesni už lenkus, vokiečius ar Liuksemburgo gyventojus? Gal mūsų atlyginimai didžiausi Europos Sąjungoje?
Kodėl šildymo kainoms mušant rekordus Vyriausybė blaškosi, skaldo visuomenę ir siūlė padėti tik daliai Vilniaus gyventojų?
Šildymo kainos šią žiemą stipriai plonina Lietuvos gyventojų kišenes tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose. Vilniuje šią žiemą, gruodžio mėnesį, šilumos kaina pasiekė rekordines aukštumas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino vilniečiams gruodžio mėnesiui šilumos kainą, siekiančią 8,74 ct/kwh., o jau šių metų sausį nustatė daugiau negu 10,0 ct/kwh. Tokių aukštų šilumos kainų sostinės šilumos tinklų įmonės veiklos istorijoje dar nebuvo.
Laisvės partijos vieno iš lyderių R. Šimašiaus valdomame Vilniuje šilumos kaina beveik 30 procentų didesnė negu kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, jog Vilnius pagrinde šildosi gamtinėmis dujomis, kurios sudaro iki 70 procentų viso kuro, o biokuro dalis tik 25-30 proc. Sostinės gyventojai jau dabar skundžiasi padidėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Šilumos tinklai vos spėja atsakinėti į klientų skambučius. Šilumos tinklų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, jog: „Prieš metus vidutinis tipinis butas, 60 kvadratinių metrų, mokėjo maždaug apie 60 eurų, o šiais metais už gruodį šiems gyventojams ateis sąskaita apie 112–114 eurų.“ Tai reiškia, kad daug Vilniaus gyventojų gaus beveik dvigubai didesnes sąskaitas. Kituose miestuose šilumos kainų augimas kiek mažesnis, tačiau gali siekti 20-30 procentų ar daugiau. Pavyzdžiui, dalis Rokiškio miesto gyventojų skundžiasi, kad gauna panašias sąskaitas už šildymą kaip Vilniuje. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra ir daugiau. Šilumininkų prognozės likusiai žiemos daliai taip pat nedžiugina. Vasarį kainos gali kilti dar maždaug penkiolika procentų lyginant su gruodžio ir sausio mėnesiu.
Vyriausybė blaškosi. Pradžioje pritarė siūlymui Vilniaus centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui laikinai įvesti nulinį PVM tarifą. Šis lengvatos siūlymas buvo diskriminacinio pobūdžio. Ji galiotų tik Vilniuje ir tik tiems, kas prisijungę prie centralizuoto šildymo sistemos. Visi kiti Lietuvos gyventojai, kurie šildosi elektra, dujomis arba malkomis, būtų negavę nieko. Kuo šie žmonės blogesni!? Net dalis valdančios koalicijos narių buvo nepatenkinti Vyriausybės siūlymu. Konservatorius, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pripažįsta, kad sprendimas, nors ir padėtų daliai žmonių, bet nėra itin geras. Laisvės partijos atstovas Biudžeto ir finansų komitete Vytautas Mitalas teigia, kad Vyriausybei jau dabar reikėtų galvoti ne tik apie šį šildymo sezoną, bet ir apie ateinančius šildymo sezonus bei atsinaujinančiais ištekliais paremtą šildymą. Galiausiai liberalkonservatoriai išsigando žmonių pykčio ir atsitraukė nuo šio visuomenę skaldančio siūlymo.
Kyla klausimas, ar ši lengvata pasirinkta ciniškai ir pragmatiškai!? Norėta padėti tik vilniečiams, prisijungusiems prie centrinio šildymo, o sostinėje buvo daugiausiai rinkėjų pas liberalkonservatorių koalicijos partijas. Juk meras R. Šimašius jau tapo politiniu skenduoliu ir visiškai negeba tinkamai valdyti miesto ūkio... Gal tai buvo nevykęs bandymas išsaugoti rinkėjus prieš būsimus savivaldos rinkimus 2023 metais!? Juk visuomenės skaldymas su negalimybių pasais ir kitais diktatūriniais sprendimais jau tapo nuolatiniu I. Šimonytės koalicijos veikimo bruožu.
Prezidentas G. Nausėda yra teigęs, kad reikia svarstyt platesnes priemones nei tik PVM lengvata šildymui, siekiant suvaldyti brangstančius energetikos išteklius. Jis Vyriausybės svarstymus sumažinti PVM tarifą šildymui yra vaizdžiai pavadinęs „nabašnyko pašlakstymu žaliąja arbata“. Vyriausybė turi nedelsiant imtis platesnių kompleksiškų ir nediskriminuojančių sprendimų, siekdama suvaldyti dabartinę situaciją dėl stipriai išaugusių šildymo kainų, siekiant palengvinti ekonominę naštą žmonėms.
Kur laukia žlugimas, ir kokią kainą sumokėsime už neatsakingo Landsbergių liberalkonservatorių karo ,,vanagų“ valdymo klaidas?
Mūsų šalyje fiksuojama rekordinė infliacija. Metinė infliacija pernai gruodį Lietuvoje buvo antra didžiausia Europos Sąjungoje. Mūsų statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2 procento – didžiausia nuo 2008 m. Ekonomistai teigia, kad kainos vartotojams iki pavasario dar augs ir toliau. Pricer.lt tinklalapio analitikai yra paskaičiavę, kad bulvių kaina parduotuvėse, palyginus 2021 m. sausį su šių metų sausio mėnesiu, padidėjo net 183 procentais! Pats pigiausias saulėgrąžų aliejus brango beveik 52 procentais, paprasta juoda duona 40 procentų, o varškė 35 procentais. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai jau paragino I. Šimonytės Vyriausybę imtis veiksmų siekiant pažaboti augančias vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Būtina sustiprinti finansinį stabilumą tam, kad šalies ekonomika liktų tvari ir atspari galimiems šokams ateityje.
Kol kitos valstybės žengia mokesčių mažinimo keliu, Lietuvoje tik girdime apie naujus mokesčius, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, taršos ar akcizus, bet nematome jokio atsako į drastiškai augančias kainas. O kur dar galimi ekonominiai sunkumai dėl didėjančios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos, kuri gali gamtinių išteklių kainas pakelti į neregėtas aukštumas. Ar esame tam pasiruošę?
Vienas iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, papildomai apkraunamas dar didesniais mokesčiais: didinami tarifai uosto kompanijoms už naudojimąsi Lietuvos geležinkeliais, padidintas žemės nuomos mokestis uosto krovos kompanijoms bei įvestas naujas krovinių ir prekių informacinės sistemos mokestis. Net ir nepalankiomis sąlygomis veikdamas Klaipėdos uostas vis dar buvo perkrovos lyderis Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) regione. Jis perkrovė krovinių daugiau nei visi trys kaimyniniai uostai (Rygos, Talino ir Ventspilio) kartu sudėjus. Tačiau ar tokia situacija tęsis!? Pagal patį blogiausią scenarijų, Klaipėdos jūrų uostas, įvertinant tragiškus santykius su Baltarusija ir Kinija, gali netekti net iki 30-40 proc. krovinių, t. y. 14-15 milijonų tonų. Tokie nuostoliai paskatintų uosto įmonių darbuotojų atleidimą, nes sunku būtų išlaikyti esamą infrastruktūrą.
Jeigu greitai čia ir dabar nepriimsime sprendimų, palengvinančių ekonominę naštą Lietuvos verslui ir žmonėms, turėsime kritinę situaciją daugumoje šalies ūkio sektorių. Reiktų ieškoti išmintingų sprendimų santykiuose su Baltarusija ir Kinija, bet to tikrai nebus tol, kol valdžioje bus Landsbergių valdomi liberalkonservatorių karo ,,vanagai“. Tas akivaizdu. Pirmuosius ekonominio karo rezultatus su Baltarusija matome jau dabar. Baltarusija nuo vasario 7 d. jau uždraudė traukinių tranzitą iš Lietuvos, kurie veža trąšas ir naftos produktus, kas sutrikdys logistikos grandines ir atneš nuostolių „Achemai“ ir „Orlen Lietuva“ kompanijoms, kurios eksportuoja savo produktus į Ukrainą per Baltarusiją. Dėl rekordinių energijos kainų bei stabdomo trąšų tranzito per Baltarusiją į strateginės reikšmės objektų sąrašą įtraukta chemijos gamykla „Achema“ šiuo metu dirba tik daliniu pajėgumu. Achemos darbuotojai nuo vasario 8 d. jau pradėjo neterminuotą streiką, siekdami atlyginimų indeksavimo atsižvelgiant į infliaciją.
Taip pat „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) pranešė planuojanti atleisti 300 darbuotojų iki šių metų pabaigos, reaguojant į mažėsiančias krovinių apimtis, netenkant baltarusiškų trąšų krovinių tranzito. Neatmestinas variantas ateityje, kad Baltarusija uždraus visų prekių ir produktų iš Lietuvos tranzitą per savo šalį. Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos LINAVA vadovas Romas Austinskas teigia, kad vežėjams yra aktualus trumpesnis kelias ir laikas, kada nuvažiuoji nuo pasikrovimo iki išsikrovimo vietos. Tad dabartinėmis aplinkybėmis Lietuvos vežėjai gyvena didelėje įtampoje nežinodami, kas bus rytoj. Baltarusijoje jau pradedama kalbėti ir apie galimas sankcijas lietuviško kapitalo įmonėms, kurios vykdo veiklą Baltarusijoje. Skaičiuojama, kad Baltarusijoje šiuo metu veikia apie 575 lietuviško kapitalo bendrovės, tarp kurių yra tokios įmonės kaip „Audimas“, „Modus Group“, „Kauno grūdai“, „Eugesta“ bei kitos bendrovės. Tad nuostoliai įmonėms siektų dešimtis ar šimtus milijonus eurų, jei būtų imtasi tokių platesnio masto sankcijų.
Juodžiausias įmanomas scenarijus būtų, jei A. Lukašenka nuspręstų riboti dujų tranzitą iš Rusijos per Baltarusiją į Lietuvą bei nutrauktų elektros tiekimą. Taip elektros, nes realybė tokia, kad naudojame baltarusišką elektrą. Oficialiai „Litgrid“ teigia, kad nutraukus prekybą su Baltarusija į Lietuvą patenka tik techniniai srautai, nes vis dar priklausome BRELL sistemai kartu su Baltarusija, Rusija, Estija ir Latvija. Tačiau mes patenkančią elektrą iš Baltarusijos fiziškai realiai ir suvartojame, nes pas mus yra didelis elektros poreikis, nors biržoje oficialiai ir neperkame baltarusiškos elektros. Tokia situacija nulemta techninių bendro elektros tinklo ypatumų. Tad naudojame ir tos pačios Astravo atominės jėgainės elektrą, prieš kurią taip aršiai yra kovojama. Todėl kyla daug abejonių dėl mūsų energetinės nepriklausomybės.
Prisiminkime mūsų suskystintųjų dujų terminalo (SGD), pradėjusio veikti 2014 m. pabaigoje, istoriją. Dar 2012 metais tuometinis premjeras Andrius Kubilius ir Rokas Masiulis sutarė laivo nuomos sąlygas, buvo sudaryta laivo nuomos sutartis dešimčiai metų iki 2024 m.. Nuomos kaina buvo 67 525 000 eurų, tad lengva paskaičiuoti – viena diena mums kainuoja apie 185 000 eurų. Beje, laivo nuomą Lietuva 2020 metais pratęsė dar dvidešimčiai metų, mažiausiai iki 2044 m. Skaičiuojama, kad už šio laivo, SGD terminalo, nuomą ir aptarnavimą iki 2044 m. būsime sumokėję apie 1,3 milijardo eurų. Už pačias dujas taip pat esame įsipareigoję pagal 2014 m. pasirašytą ir vėliau pakoreguotą sutartį su „Equinor“ (buvusiu „Statoil“) pirkti minimalų Klaipėdos terminalo veiklai būtiną SGD kiekį, keturis didelius laivus per metus. Taip pat sutartyje yra numatytas įsipareigojimas pirkti už fiksuotą kainą, kuri yra daug didesnė negu vyraujanti rinkoje. Atlikti skaičiavimai rodo, kad taip mes kasmet prarandame apie 25-35 milijonus eurų, o per dešimtmetį prarasime šimtus milijonų eurų. Skandalingiausia šios istorijos dalis yra ta, kad terminalas, turėjęs tariamai mus padaryti nepriklausomais nuo rusiškų dujų, iki šiol gauna apie penktadalį krovinių su rusiškos kilmės dujomis, kurias įsigyjame per tarpininkus. Tad ar turime prabangą kariauti ekonominius karus, neturėdami tikros energetinės nepriklausomybės!? Ką darytume, jei A. Lukašenka nuspręstų riboti dujų tranzitą į Lietuvą, bei nutrauktų fiziškai elektros tiekimą? Ar esame pasiruošę tokiam realiam scenarijui?
Kinija stiprina ekonominį karą su Lietuva. Neseniai Kinija oficialiai sustabdė pieno produktų, jautienos ir alaus importą iš Lietuvos. Šio karo pirmąsias pasekmes jau pajutome. Lietuviški verslai jau iškėlinėjami į Lenkiją ar Latviją, siekiant apeiti Kinijos sankcijas. Dalis įmonių laikinai šaldo savo investicinius projektus. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiumo narys Rimantas Damanskis teigia, kad Kinijos ir Lietuvos konflikto problema tikrai aštri, didžiausi sunkumai mūsų dar laukia ateityje, mat pagrindinė grėsmė verslui yra prarasti užsakovus bei partnerių pasitikėjimą. Juk gyvename globaliame pasaulyje. Nuostoliai bus tikrai didesni nei dabar viešai skelbiama, Lietuvos bendrovės gali patirti apie 1,5–2 mlrd. eurų nuostolių dėl konflikto su Kinija, gresia dideli apyvartų praradimai bei darbuotojų atleidimai. Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis Group“ kuriančios įvairius jutiklius vienas iš įkūrėjų Kristijonas Vizbaras taip pat negaili kritikos „vertybinei“ Lietuvos užsienio politikai, kalbėdamas apie savo verslą ir jo sukuriamą produktą: „Mūsų tikslas šį produktą per globalias tiekimo grandines realizuoti visame pasaulyje. Tačiau dėl šiandieninės politikų sukurtos situacijos komponentas, kurio kilmės šalis yra Lietuva, tampa toksiškas. Produkto negalime parduoti ne tik į Kiniją, bet ir Vokietiją, Belgiją, ar kitas šalis, nes klientai mūsų komponentų negali integruoti į savo sistemas. Kitaip turėtume pirkėjus priversti atsiriboti nuo didžiausios pasaulio rinkos Kinijos. Mes taip nedarome, todėl verslą vystyti tokioje situacijoje tampa neįmanoma.“
Akivaizdu, kad dabartinė liberalkonservatorių pasirinkta užsienio bei vidaus ūkio valdymo politika veda į niekur. Net mūsų buvę prezidentai – Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė yra išreiškę poziciją, kad dabartinis valstybės valdymas ir pasirinktas užsienio politikos kursas yra neatsakingas ir stipriai kenkiantis Lietuvai.
Atrodo, kad dabartinei valdžiai lengviausia skolintis trūkstamus milijardus eurų, norint užpildyti atsirandančias biudžeto spragas, dėl savo nepamatuotų veiksmų. Matyt semiasi patirties iš A. Kubiliaus Vyriausybės, kuri sugebėjo pasiskolinti milžiniškomis palūkanomis. I. Šimonytės Vyriausybė drąsiai priiminėja neapgalvotus ir neracionalius valdymo sprendimus ateities kartų sąskaita. Deja, skolas visada reikia grąžinti, ir šią sunkią naštą mes užkrauname savo vaikams ir anūkams. Primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis teigia: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Kam ir kokią gerovę kuria dabartinė Landsbergių valdoma liberalkonservatorių Vyriausybė?
Laikas šiai karo ,,vanagų“ Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai atsistatydinti ir taip išgelbėti Lietuvos valstybę. Sunku tikėtis, kad valdantieji rimtai persvarstys savo pasirinktą ekonominį ir diplomatinį kursą. Juk jie klaidų nedaro ir nepripažįsta. Kas sustabdys Lietuvos ekonomikos griovimą, pagrindinių šalies verslų ir gamyklų iškėlimą į kitas šalis? Kas sustabdys dar vieną didelę emigracijos bangą!? Tūkstančiams žmonių netekus savo darbo vietų, visuomenė taps dar labiau supriešinta, bet sukurtą situaciją teks taisyti jau kitai Vyriausybei ir taisyti perimant valstybės griuvėsius... Kai tokia Vyriausybė valdžioje, jokie priešai negali pakenkti Lietuvai labiau.