Deja, aplinka ir jos problemos Lietuvoje vis dar labiausiai rūpi gamtos mylėtojams. Seime dabar jau kurį laiką verda įnirtingos diskusijos ir yra stengiamasi įteisinti leidimą natūraliose žemės gelmėse laidoti anglies dvideginį.
Aktyviausiai anglies dioksido laidojimą Lietuvos žemėse stumia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Seime jį palaiko opozicinės konservatorių ir liberalų sąjūdžio frakcijos, dalis kitoms frakcijoms priklausančių politikų. Verta prisiminti, kad Ž. Vaičiūnas dirbo viceministru pas buvusį tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus energetikos ministrą Arvydą Sekmoką. Pastarasis dažnai buvo įvardijimas konservatorių pilkuoju kardinolu. Šiuo metu A. Sekmokas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo Vytauto Bako visuomeninis patarėjas energetikos klausimais.
Kam naudingi tokie ministro siekiai? Galimai už viso to stovi „Minijos naftos“ generalinis direktorius Thomas M. Haseltonas. Ar ne jo ir panašių magnatų užsakymu Seime verda užkulisinės kovos ir mesti galingi lobistiniai pajėgumai?
Pavojai
CO2 saugojimas po žeme naudojant ypač didelį slėgį Lietuvoje kol kas vykdomas nėra. Užsienio šalyse jis yra labiau žinomas, ir trumpiau vadinamas kaip CCS.
Užsienyje atlikta nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kokias grėsmes sukelia anglies dvideginio laikymas po žeme. Viena didžiausių patvirtintų grėsmių – galimas CO2 nutekėjimas iš rezervuarų į orą ir vandenis. Taip pat, jau nuo 1960 m. geologai žinojo, kad skysčių ir dujų pumpavimas į požemines uolienų formacijas gali sukelti žemės drebėjimus.
Štai mažas tai įrodantis pavyzdys – vien tik 2011 m. nuotekų įpurškimas per kalnakasybos operacijas buvo kaltinamas ar įtariamas kaip žemės drebėjimų priežastis, kurie sukrėtė Arkansą, Koloradą, Ohają ir Oklahomą. Seismiškai aktyvesnėse vietose tokia metodika gali būti tiesiog pražūtinga.
Lietuvos atveju – tai ypač kenksminga, nes iškyla didelė grėsmė šimtmečiams užteršti požeminius vandenis ir dirvožemį. Lietuva pagal švaraus gėlo vandens išteklių tankį savo teritorijoje yra turtingiausia Europos Sąjungoje. Dėl abejotinos naudos mes rizikuojame užteršti savo vandenis, kurie yra aukso vertės, kai pasaulyje dėl klimato kaitos kasmet vis labiau trūksta švaraus gėlo vandens.
Nepaisant galimos žalos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir atskiri Seimo nariai bei frakcijos jau ne kartą sulaukė Energetikos ministerijos ir kitų suinteresuotųjų atstovų su prašymais neprieštarauti įstatymui, leidžiančiam Lietuvoje laidoti anglies dioksidą naftos gręžiniuose.
Energetikos ministerijos siūlymai yra labai aktyvūs, tačiau neteikiantys jokios informacijos apie tokio projekto naudos atsiperkamumą. Galima daryti išvadą, kad tokia investicija ne tik kad neatsipirktų, bet ir leistų užteršti Lietuvos žemės gelmes. Finansiškai akivaizdu, kad naftos gręžiniai tokiai veiklai yra per maži ir gali būti nusitaikyta į vandeninguosius sluoksnius.
Grėsmės Lietuvai
Aplinkos ministerijos ir Valstybinės geologinės tarnybos atstovų teigimu, palaidojus anglies dioksidą naftos gręžiniuose, šių atliekų niekada iš ten nebus galima pašalinti, o sluoksniuose, kuriuose Lietuvoje siūloma laidoti anglies dvideginį pajūrio krašte yra geoterminiai vandenys, kurių jau nebūtų galima vėliau naudoti, jei pradėsime ten laidoti CO2.
Preliminariais paskaičiavimais šlaidos šio projekto įgyvendinimui siektų apie 34 mln EUR. Mokėti tektų mūsų valstybei. Juk privačios kompanijos siekia tik investicinės naudos, kai tuo tarpu CO2 laidojimas ir vėlesnė kapinyno priežiūra bus perkelta mums visiems.
Lieka tikėtis, kad LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis ir Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika liks ištikimi partijos programos aplinkosauginiams principams, kurie jau kartą paskatino neleisti užteršti Žemaitijos ir pradėti ten skalūno dujų gavybos hidraulinio plėšymo būdu. K. Mažeika žada nepritarti CO2 laidojimui.
Ar bus laikomasi Konstitucijos saugant nuo taršos vandenį ir žemę?
Kviečiu visuomenę būti aktyvią ir informuoti Seimo narius, kad jų, kaip įgaliotų visuomenės atstovų pareiga yra saugoti mūsų vandenis ir dirvožemį nuo užteršimo. Tą skelbia ir mūsų Konstitucija. Deja, vietoje domėjimosi tyrimais bei specialistų išvadomis, kuriose nepritariama tokiems projektams, yra kartais pasirenkama apsimesti „aklais“.
Užsienio žiniasklaidoje buvo aprašytas tyrimas, aiškinantis, kurios Europos šalys nuo klimato kaitos nukentėjo labiausiai. Jame pirmoje vietoje – Lietuva. Valstybė turėtų imtis tikrai kitokių veiksmų, siekiant apsaugoti aplinką.
Džiugu tik tai, jog šio įstatymo svarstymas buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Tačiau tikimasi prie įstatymo svarstymo grįžti rudens sesijoje, todėl belieka tikėtis, jog tuomet įstatymas valdančiosios daugumos ir kitų Seimo narių bus adekvačiai įvertintas. Kelias mums visiems yra – tai skatinti puoselėti aplinką, imtis įvairių proaktyvių veiksmų, siekiant sumažinti klimato kaitą, didėjantį taršos lygį, apsaugoti gamtą.