Eilinis Lietuvos pilietis gauna atlyginimą į vieną iš kelių tradicinių bankų sąskaitų, bet kai kalbame apie investavimą, čia galimybės kaipmat išsiplečia. O panaršius internete bent keliasdešimt minučių akys raibsta nuo pasiūlymų kur investuoti uždirbtus pinigus. Kriptovaliutos, sutelktinio finansavimo platformos, pinigų aukojimo platformos. Visa tai skamba naujoviškai, nėra iki galo ištyrinėta ir sureglamentuota valstybių lygiu, kas reiškia ir puikią terpę įvairiems finansiniams nusikaltimams.
Šiandien turime pripažinti, kad finansinių technologijų industrija auga kaip ant mielių, ir tai jaučiame ir mes, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Jeigu pranešimų tarnybai apie įtartinas tradicinės bankininkystės operacijas skaičius metai iš metų išlieka daugiau ar mažiau stabilus, tai pranešimų apie įtartinas modernių finansinių technologijų operacijas per šiuos metus, lyginant su pernai, išaugo kone dukart.
Ypač padaugėjo pranešimų iš užsienio valstybių. Apie nusikaltimus, kurių metu buvo panaudotos lietuviškos finansinės institucijos, pernai pranešta 345 kartus, o šiemet vien per 10 mėnesių jau 457 kartus. Daugiau negu pusė šių pranešimų yra apie elektroninių pinigų institucijų klientus. FNTT vien šiemet jau pradėjo 12 ikiteisminių tyrimų, kai įvairiems finansiniams nusikaltimams vykdyti buvo pasinaudota elektroninių pinigų ir kriptovaliutų keitimo įstaigomis.
Šiandien FNTT skaičiuoja tyrimus, kuriuose nukentėjusiais pripažinti net 20 skirtingų valstybių piliečiai. Esame sulaikę ir įšaldę skirtingose sąskaitose 8 mln. eurų – visi šie pinigai ėjo per elektroninių pinigų institucijas.
Šių tyrimų sudėtingumą ir ilgalaikiškumą lemia keli veiksniai. Pirmiausiai tai, jog dauguma asmenų, besinaudojančių lietuviškų elektroninių finansinių paslaugų įmonių paslaugomis, yra užsienio piliečiai, veikiantys ne mūsų šalių jurisdikcijoje. Yra labai didelis skirtumas laiko ir kitų instrumentų prasme, kai reikia surinkti informaciją apie asmenį, reziduojantį Lietuvoje ir, tarkim, Jungtinėje Karalystėje.
Kai kurie tyrimai, ypač kai kalbame apie sudėtingus socialinės inžinerijos tyrimus, gali tęstis ne vienerius ir net ne dvejus–trejus metus. Šiuose tyrimuose vykdytojai dažniausiai slepiasi vienose valstybėse, skambučių centrai, per kuriuos patiklūs investuotojai viliojami investuoti savo pinigus į kaip vėliau išaiškėja neegzistuojančius produktus – kitoje, o pinigai išvedami dar per kitą valstybę. Kartais Lietuva patenka į nusikalstamą finansinės inžinerijos schemą, kurioje gali dalyvauti iki 10 skirtingų valstybių piliečiai.
Prognozuojame, kad ateityje bandymų išnaudoti mūsų valstybės finansinę sistemą nesąžiningiems veiksmams kas dieną tobulėjant finansiniams nusikaltėliams gali tik daugėti. Tarnyba vertina visas iškylančias rizikas, ir teikia rekomendacijas sprendimų priėmėjams, kaip tokių atvejų ateityje būtų galima išvengti, nes nusikaltėliai dažniausiai veikia tose valstybėse, kurių finansų sistemos silpniausios. Galime pasidžiaugti, kad šiandien Lietuvos nėra tarp tokių šalių. Tačiau tai nereiškia, kad į iškylančias vis naujas pinigų plovimo rizikas reikia žiūrėti pro pirštus.