aA
Gyvenimas nestovi vietoje ir šimtmečiais atrodžiusi nepajudinama tradicinė bankinė sistema keičiasi. Tradicinei bankininkystei su „popieriniais“ pinigais ant kulnų mina tarptautiniai virtualių pinigų centrai su sudėtinga finansine inžinerija, o iš čia kyla ir naujos, dar iki galo neištyrinėtos grėsmės mūsų piniginei.
Mindaugas Petrauskas
Mindaugas Petrauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Eilinis Lietuvos pilietis gauna atlyginimą į vieną iš kelių tradicinių bankų sąskaitų, bet kai kalbame apie investavimą, čia galimybės kaipmat išsiplečia. O panaršius internete bent keliasdešimt minučių akys raibsta nuo pasiūlymų kur investuoti uždirbtus pinigus. Kriptovaliutos, sutelktinio finansavimo platformos, pinigų aukojimo platformos. Visa tai skamba naujoviškai, nėra iki galo ištyrinėta ir sureglamentuota valstybių lygiu, kas reiškia ir puikią terpę įvairiems finansiniams nusikaltimams.

Šiandien turime pripažinti, kad finansinių technologijų industrija auga kaip ant mielių, ir tai jaučiame ir mes, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Jeigu pranešimų tarnybai apie įtartinas tradicinės bankininkystės operacijas skaičius metai iš metų išlieka daugiau ar mažiau stabilus, tai pranešimų apie įtartinas modernių finansinių technologijų operacijas per šiuos metus, lyginant su pernai, išaugo kone dukart.

Ypač padaugėjo pranešimų iš užsienio valstybių. Apie nusikaltimus, kurių metu buvo panaudotos lietuviškos finansinės institucijos, pernai pranešta 345 kartus, o šiemet vien per 10 mėnesių jau 457 kartus. Daugiau negu pusė šių pranešimų yra apie elektroninių pinigų institucijų klientus. FNTT vien šiemet jau pradėjo 12 ikiteisminių tyrimų, kai įvairiems finansiniams nusikaltimams vykdyti buvo pasinaudota elektroninių pinigų ir kriptovaliutų keitimo įstaigomis.

Šiandien FNTT skaičiuoja tyrimus, kuriuose nukentėjusiais pripažinti net 20 skirtingų valstybių piliečiai. Esame sulaikę ir įšaldę skirtingose sąskaitose 8 mln. eurų – visi šie pinigai ėjo per elektroninių pinigų institucijas.

Šių tyrimų sudėtingumą ir ilgalaikiškumą lemia keli veiksniai. Pirmiausiai tai, jog dauguma asmenų, besinaudojančių lietuviškų elektroninių finansinių paslaugų įmonių paslaugomis, yra užsienio piliečiai, veikiantys ne mūsų šalių jurisdikcijoje. Yra labai didelis skirtumas laiko ir kitų instrumentų prasme, kai reikia surinkti informaciją apie asmenį, reziduojantį Lietuvoje ir, tarkim, Jungtinėje Karalystėje.

Kai kurie tyrimai, ypač kai kalbame apie sudėtingus socialinės inžinerijos tyrimus, gali tęstis ne vienerius ir net ne dvejus–trejus metus. Šiuose tyrimuose vykdytojai dažniausiai slepiasi vienose valstybėse, skambučių centrai, per kuriuos patiklūs investuotojai viliojami investuoti savo pinigus į kaip vėliau išaiškėja neegzistuojančius produktus – kitoje, o pinigai išvedami dar per kitą valstybę. Kartais Lietuva patenka į nusikalstamą finansinės inžinerijos schemą, kurioje gali dalyvauti iki 10 skirtingų valstybių piliečiai.

Prognozuojame, kad ateityje bandymų išnaudoti mūsų valstybės finansinę sistemą nesąžiningiems veiksmams kas dieną tobulėjant finansiniams nusikaltėliams gali tik daugėti. Tarnyba vertina visas iškylančias rizikas, ir teikia rekomendacijas sprendimų priėmėjams, kaip tokių atvejų ateityje būtų galima išvengti, nes nusikaltėliai dažniausiai veikia tose valstybėse, kurių finansų sistemos silpniausios. Galime pasidžiaugti, kad šiandien Lietuvos nėra tarp tokių šalių. Tačiau tai nereiškia, kad į iškylančias vis naujas pinigų plovimo rizikas reikia žiūrėti pro pirštus.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Kur, kaip ir už kiek galima privačiai išsitirti dėl COVID-19? (257)

Užsiregistruoti koronaviruso tyrimams į mobiliuosius punktus ir po to sulaukti atsakymo gali...

Lietuvė jau septynerius metus su šeima gyvena Ruandoje: papasakojo, kaip čia auginami vaikai ir kodėl ši šalis tapo jos namais (99)

Sutikite, kad susidūrimas su lietuviu Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ar netgi tokioje tolimoje...

Orai: spaus vis stipresnis šaltukas (5)

Gruodžio 1-os dieną mūsų šalies orus pradės lemti nuo Rusijos į vakarus tįstantis...

Žmonės patraukė gyventi į naujai statomus kaimus, tačiau galima ir labai skaudžiai suklysti ką būtina įvertinti bėgant iš miesto (188)

Gerėjant pragyvenimo lygiui žmonės iš miestų patraukė gyventi į priemiesčius ir netgi netoli...

Kasiulevičius palaiko mokytojų prašymą: tikslingiausia būtų bent 6 savaitėms pereiti tik į nuotolinį mokymą (447)

Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius...

Mirė grupės „Naujieji lietuviai“ narys Linas Rugienius (72)

Pirmadienio vakarą socialiniuose tinkluose pasipylė užuojautos kupinos žinutės, kuriose...

Siūlo Seime kurti „auksinio balso frakciją“: pretenduotų ir į postus (76)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis parlamentaras...

Eugenija Grižibauskienė | D+ nariams

Jonavoje gimstančios medžiagos žavi ne tik vietinius: hercogienės vilkėta suknelė padės metus baigti be nuostolių

Dešimtį kilometrų besidriekiantys lino audiniai – tokius įspūdingus kiekius baltos lino...

Laisvės frakcija dėl Valkiūno žodžių kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (254)

Reaguodama į Seimo nario Valdemaro Valkiūno žeminančius žodžius, išsakytus iš Seimo tribūnos,...

|Maža didelių žinių kaina