Martynas Nagevičius. Liberaliai apie alų

Alkoholizmas nėra tik mūsų kaimo vyrų ir moterų problema. Daugeliui miestiečių gyvenimo norma yra tapęs emocijų valdymas alkoholio pagalba, neieškant racionalesnių problemų sprendimų ir pokyčių gyvenime. Mano galva, perdaug Lietuvos šeimų ir individų kenčia nuo šios problemos, kad mes, liberalai, galėtume lengvabūdiškai į tai numoti ranka ar, dar blogiau, šaipytis bei apsimetinėti, kad problemos nėra.

Turbūt nesitikėjote to išgirsti iš liberalo. Akivaizdžiai to nesitikėjo Andrius Tapinas ir Rimvydas Valatka, kurie bematant užsipuolė mane dėl to, kad suabejojau, ar kandidatai į prezidentus gerai padarė Andriaus laidoje viešai demonstruodami alaus vartojimą. Ir Andrius, ir Rimvydas abu teisūs, jog tikri liberalai tokias problemas bando spręsti ne draudimais, o skatinant sąmoningumą ir asmeninę atsakomybę. Kaip tik apie tai ir noriu pakalbėti. Nes būti liberalu man nereiškia nusiplauti rankas nuo opių visuomeninių problemų ir dar iš jų pasišaipyti. Žodžiu, būti liberalu nereiškia būti amoraliu.

Pradėkime nuo draudimų. Didžioji Rimvydo straipsnio dalis yra apie perteklinius draudimus. Čia jis kalba visiškai teisingai. Išbujojęs mūsų valdžios polinkis į visokius draudimus, nepasitikint žmonių sąmoningumu, yra vis didėjanti problema. Ir nei vienas liberalas tokios „valstybės-auklės“ niekada nepalaikys. Nes pati liberalizmo ideologija visų pirma remiasi pasitikėjimu žmogaus sveiku protu ir racionalumu.

Liberalai yra už žmogaus teisę rinktis – kad ir ydingai. Liberalai nesiūlo drausti alkoholio vartojimo. Netgi atvirkščiai – mes pasisakome už lengvųjų narkotikų legalizavimą, teisę į abortą, teisę rūkyti tabaką, teisę valgyti riebų maistą ir aibes kitų dalykų – ne dėl to, kad šie dalykai mums atrodo, kaip besąlyginis gėris, bet dėl to, kad veiksminga valstybė ir žmogaus orumas reikalauja palikti kai kuriuos sprendimus individui.

Bet tai, kad liberalai pasisako už žmogaus teisę elgtis ydingai visiškai nereiškia, kad liberalai yra už tas ydas. Liberalai, pasisakydami už lengvųjų narkotikų legalizavimą, tikrai nepasisako už didesnį narkotikų vartojimą. Pasisakymas už abortų legalumą nereiškia, jog neturėtume siekti, kad abortų būtų daroma kuo mažiau. Tas pats ir su alkoholiu.

Sąmoningumo kelias tai visai nėra „šviesios ateities“ kelias, kurio garbinimą šimtams milijonų buvo primetusi Lenino-Stalino klika, kas yra tiesus kelias į nelaisvę, kaip tai apibudino Rimvydas Valatka. Tai yra visiška nesąmonė. Sąmoningumas yra gyvenimo kontrolės perėmimas į savo rankas: tarsi per atstumą ir be išankstinės nuostatos stebint savo mintis, jausmus bei patirtis ir išmokstant juos kontroliuoti. Išmokstant gyvenimo pamokas, tampant atsakingesniais ir, sumažinant išorinių aplinkybių poveikį, pajaučiant laisvę, susitaikymą, pasitenkinimą savo gyvenimu. Ir niekas nepasakys, kad alkoholio šitame kelyje būtinai reikia.

Dabar apie autoritetus ir jų atsakomybę. Jei mes sutariame, kad alkoholio vartojimas yra specifinė mūsų tautos problema ir geriau būtų, kad jo vartojama būtų mažiau; ir jei sutariame, kad alkoholio draudimas yra netinkamas sprendimas, tai kaip pasiekti, kad alkoholio būtų vartojama mažiau? Argi mes norime čia viską matyti tik juodai–baltai? Arba draudimai, arba alkoholis? Jei esame prieš draudimus, turime būti už vartojimą? Nesutinku. Tai būtų pernelyg didelė paslauga tiems, kurie nori viską tik drausti ir reguliuoti. Taip, aš, kaip ir kiekvienas liberalas, pasitikiu žmonių sveiku protu, bet kartu aš manau, kad visuomenei galima daryti įtaką pavyzdžiais. Tiek gerais pavyzdžiais, tiek blogais. Ir didžiausią įtaką čia turi visuomenės autoritetai.

Prieš daugiau nei šimtą metų filosofas Vydūnas, kuris manau yra autoritetas ir Rimvydui Valatkai, rašydamas apie būdus mažinti alkoholio vartojimą visuomenėje kalbėjo ne apie draudimus, o apie tai, kad alkoholis „bus geriamas tol, kol žymesnieji tautos žmonės to nesiliaus”. Taigi, būti visuomenės autoritetu reiškia prisiimti ir atsakomybę, suvokiant, kad tai, ką tu darai viešai ir matomai daro didelę įtaką visuomenei. Norime sveikos visuomenės be draudimų? Rodykime teigiamą pavyzdį.

Ir mano abejonė, ar tikrai gerai pretendentams į prezidentus diskusijų laidoje gurkšnoti alų tai nėra siūlymas jiems tai drausti daryti. Tai tiesiog kvietimas prisiimti atsakomybę, neišmainyti jos į kelis reitingo taškus ar pigius juokelius.

Nes alternatyvos nėra patrauklios – prisirišimas bei draudimai ir pertekliniai ribojimai. Aš svajoju apie tokį kelią, kai žmonės patys pasirenka alkoholį vartoti atsakingai, imdami pavyzdžius iš autoritetų, o ne verčiami prievarta. Ar tai yra davatkiškumas? Palieku jums spręsti.

Mes liberalai esame prieš draudimus ir ribojimus, už žmogaus laisvę ir teisę rinktis, bet tuo pat metu galime būti ir prieš alkoholio vartojimą. Tai nėra nesuderinami dalykai. Tai kaip tik reiškia didesnę visuomenės ir asmens atsakomybę ir sąmoningumą. Visada buvau ir visada būsiu už tai.