aA
Lietuvoje per trisdešimt nepriklausomybės metų Vyriausybė nesiėmė spręsti neplanuoto ar netikėto nėštumo problemos – moterims, poroms, jaunimui neatsirado šeimos planavimo, porų konsultavimo centrų.
Marija Aušrinė Pavilionienė
Marija Aušrinė Pavilionienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Nėra valstybinės, sistemingai skleidžiamos ir aiškios, mokslu grįstos informacijos apie apsisaugojimą nuo neplanuoto nėštumo. Nėra kontracepcijos kompensavimo mechanizmo, ir mokslu grįsto lytinio ugdymo mokykloje. Kontracepcija yra per brangi pažeidžiamoms moterų grupėms – pajamų neturinčioms, mažas pajamas gaunančioms, priklausomybių turinčioms, provincijoje gyvenančioms moterims.

Tyrimai Europos Sąjungoje parodė, kad Lietuva patenka į šalių grupę, kurioje nėra kontracepcijos politikos ir kurioje menkai naudojama kontracepcija. Lietuvoje nėra įdiegta valstybinių priemonių kontracepcijos paslaugoms gerinti, gauti informaciją apie kontracepciją.

Šių metų vasario mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos ministro įsakymu suformavo darbo grupę, kuri iki 2020 m. liepos 1d. turi peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius kompleksinę nėštumo pagalbą, ir teikti siūlymus krizinio nėštumo teisiniam reglamentavimui. Tokia sąvoka yra netikėta naujiena demokratinėje Lietuvos valstybėje, nes krizinio nėštumo termino nevartoja nei Pasaulio sveikatos organizacija, nei autoritetingos medikų organizacijos.

Krizinio nėštumo termino įteisinimu sveikatos sistemoje ministerija mėgina brautis į šeimos ir moters privatų gyvenimą, pažeidžia moters teisę planuoti savo ir savo šeimos gyvenimą. Akivaizdu, kad prieš rinkimus į Seimą valdančioji dauguma žengia dar vieną policinės valstybės žingsnį – skuba riboti žmogaus teises ir laisves, moters teisę į savo kūną, taip stumdama demokratinę Lietuvą į atsilikimą.

Krizinio nėštumo centrus šiuolaikinėje visuomenėje kuria krikščioniškosios organizacijos, kurios neigia moters teisę rinktis abortą. Šių centrų darbuotojai savinasi teisę reguliuoti intymų moters gyvenimą prisidengdami religinėmis dogmomis. Lietuvoje Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, ne visi piliečiai yra religingi, todėl mėginimas valstybės mastu kištis į privatų šeimos gyvenimą yra Lietuvos Konstitucijos pažeidimas.

Pirmas krizinio nėštumo centras buvo įkurtas Kanadoje 1968 metais, o krizinio nėštumo centrai ėmė plisti 2009–2013 m. Įdomu tai, kad JAV – „demokratijos lopšyje“ ėmė veikti 2500 krizinio nėštumo centrai, kurie buvo grindžiami religiniu mokymu ir finansuojami federalinėmis lėšomis.

JAV krizinio nėštumo centrai klaidino ir klaidina moteris, nes prisistato kaip nėštumo konsultavimo centrai. Moterys ateinančios į šiuos centrus tikisi gauti informaciją apie kontracepcijos paslaugas ar nėštumo nutraukimą, tačiau čia jos patiria psichologinį spaudimą, nes centrų darbuotojai, neatsižvelgdami į moters gyvenimo situaciją, tikina jas nėštumo nenutraukti, pateikia dezinformaciją apie aborto pasekmes, gąsdina poabortiniu sindromu ir t. t.

Kai kurie krizinio nėštumo centrai net siekia, kad moterys pavėluotų nutraukti nėštumą per leistiną laikotarpį, stengiasi koreguoti teisinius aktus, siūlydami įvesti privalomą aborto paslaugos laukimo periodą, per kurį moteris privalėtų gauti privalomas psichologo konsultacijas, kurios padėtų įtikinti moterį nenutraukti nėštumo.

Nuo šios psichologinės prievartos labiausiai kenčia neturinčios gyvenimo patirties jaunos, vienišos moterys, kurias užgriūva motinos žudikės kaltinimų lavina. Centruose neminima laisvo moters pasirinkimo ir apsisprendimo teisė, teisė į privatų gyvenimą, neteikiamos kontracepcijos vartojimo konsultacijos.

Tokie centrai tikrai neremtų moterų reprodukcinės sveikatos ir teisių įgyvendinimo politikos Lietuvoje, priešintųsi Pasaulio sveikatos organizacijos, kurios narė yra Lietuva, kontracepcijos naudojimo programoms, nepaisytų Lietuvos nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus reprodukcinės sveikatos ir teisių srityje.
Marija Aušrinė Pavilionienė


Tokią psichologinę prievartą skleistų ir Lietuvoje įkurti ir įteisinti krizinio nėštumo centrai, kuriems būtų suteiktas sveikatos paslaugas teikiančių organizacijų statusas. Centrams būtų skiriamas valstybinis finansavimas. Tokie centrai tikrai neremtų moterų reprodukcinės sveikatos ir teisių įgyvendinimo politikos Lietuvoje, priešintųsi Pasaulio sveikatos organizacijos, kurios narė yra Lietuva, kontracepcijos naudojimo programoms, nepaisytų Lietuvos nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus reprodukcinės sveikatos ir teisių srityje.

Taigi Sveikatos ministro įsakymas teisiškai reglamentuoti krizinį nėštumą ir krizinio nėštumo centrus Lietuvoje dar kartą akivaizdžiai atskleidžia valstietiško mąstymo botago politiką – siekį brautis į privatų, intymų žmogaus gyvenimą, pažeisti žmogaus, moters laisvo pasirinkimo teisę planuoti reprodukcinį gyvenimą.

Šiuo metu Sveikatos ministerija telkia sveikatos įstaigų ir ministerijų atstovus, bet ne visuomenines moterų ir žmogaus teisių organizacijas, žmogaus teises pažeidžiančiam projektui kurti. Apie tai Lietuvos visuomenė turėtų žinoti ir rimtai mąstyti, kokių partijų atstovus rinkti į naująjį parlamentą. „Valstietiško“ mentaliteto žmonės šalia Biblijos turėtų skaityti ir Lietuvos Konstituciją.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
4.1471

Top naujienos

Avulis apie visuotinį NT mokestį: dabar turėtų būti sprendžiama kita bėda

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad valdžia šiuo metu turėtų...

Istorikas sukritikavo sprendimą dėl Vytauto Landsbergio: tai daug pasako apie mūsų valdančiuosius (64)

Seimas nusprendė ir įstatymu patvirtino – profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos...

Nedėkite skėčių į šalį: mėgautis šiluma trukdys trumpi lietūs

Ketvirtadienio naktį lietingų debesų liko nedaug, bet dieną jų vėl padaugės. Jie į daugelį...

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino rusų kario išpažintį: tai visam gyvenimui, aš sergu (2)

„Tai visam gyvenimui, aš sergu. Ar žinai, kiek lavonų mačiau?“, – tai dalis pokalbio, kurį...

Delfi PliusDainius Sinkevičius

Dėl brendžio ir saldainių įkliuvusiai komisarei – tūkstantinė valstybės išmoka (4)

Darbo vietoje iš pavaldinės vienos verslininkės perduotą brendžio butelį ir saldainių dėžutę...

Karalių mieste sugiedota Tautiška giesmė: čia ypatinga vieta

Mindauginių vakarą Dzūkijoje visi keliai vedė į Merkinę – senąjį karalių ir miegančių...

Karas Ukrainoje. Rusija Zaporožės atominę elektrinę pavertė karine baze Donbase žmonės raginami evakuotis

Didžiojoje Ukrainos dalyje penktadienio vakarą buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Vietos...

Valstybės dienos proga – tradicinis priėmimas Prezidento rūmų vidiniame kieme: kvietimus gavo garbūs svečiai (2)

Prezidentas garbius svečius liepos 6-ąją pakvietė į surengtą tradicinį Valstybės dienos...

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – jau tradicija tapęs Tautiškos giesmės giedojimas

Trečiadienį vyko Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienos paminėjimas....

Mokslininkas dr. Vaičiūnas: tinkama mityba gali išgydyti lėtines, paveldėtas ir net mirtinas ligas – pokyčiai jaučiami jau po 2–3 savaičių įvardijo nesveikiausią ir geriausią mitybos būdus (2)

Jei manote, kad galite valgyti bet ką ir vėliau, gerai pasportavę, taip atpirksite organizmui...