aA
Mokymasis visą gyvenimą yra vienas Europos Sąjungos siekinių, užtikrinančių žmogaus gyvenimo kokybę bei jo vietą konkurencija grįstoje šiuolaikinėje visuomenėje. Mokymasis visą gyvenimą skleidžia individo kūrybines galias, skatina novatorišką veiklą, intelektualiai turtina asmenybės bei visuomenės gyvenimą.
Marija Aušrinė Pavilionienė
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Mokymasis visą gyvenimą naikina skirtingų kartų amžiaus ribas, priverstinio išėjimo į pensiją būtinybę, nes žmogus, turintis profesinio ir visuomeninio gyvenimo patirtį, nenusileidžia žinių kokybe jaunam specialistui, dar nespėjusiam išsiugdyti strateginio mąstymo ar bendravimo su žmonėmis diplomatijos subtilybių.

Mokymasis visą gyvenimą iš dalies sprendžia ir darbo jėgos stygiaus problemą: kiekviena visuomenė gali racionaliai naudoti šalia esančių brandžių žmonių žinias ir gebėjimus, užuot juos negailestingai nurašius, užuot plačiai atvėrus vartus nemokytai svetimšalių darbo jėgai.

Individų gebėjimas konkuruoti yra asmenybės kokybės ir vertės matas, todėl Seime pagrįstai buvo nepritarta Švietimo ministro siūlomai Aukštojo mokslo įstatymo pataisai, kurios esmė yra - gerai besimokančiais laikyti tuos studentus, kurie semestrą baigia be akademinių skolų. Šią pataisą rėmė ir studentai, savo pritarimu tarsi sulyginę labai gerai besimokančius ir tuos, kurie vos „ištempia“ sesiją. Taip studentai, aistringai pasisakę už studijų kokybę ir kritika pliekę sustabarėjusius dėstytojus, nutolo nuo aukštojo mokslo kokybės reikalavimų, nuo konkurencijos, su kuria jie tikrai susidurs išėję į gyvenimą.

Mokymosi visą gyvenimą idėja atskleidžia dar ir tai, kad žmonės iš prigimties yra skirtingi. Skiriasi jų intelektas, talentas, emocinis jautrumas, psichologinis įžvalgumas, t.y. tai, ką pats žmogus valios pastangomis ir įgytomis žiniomis gali lavinti.

Suvokus smegenų „mankštos“ būtinybę, naujoje šviesoje ryškėja kai kurių Lietuvos politikų, mokslininkų, dvasininkų, merų, žurnalistų fanatiškas mąstymas ir veikla: užsisklendę viename žinojimo lygmenyje, nepažindami šiuolaikinio mokslo ir gyvenimo naujovių, garbindami vien praeities dogmas ir tradicijas, žmonės patys blokuoja savo smegenų aktyvumą.
Marija Aušrinė Pavilionienė:

Valstybė savo piliečiams turėtų sudaryti lygias švietimo ir mokslo starto galimybes, tačiau jauni ir brandūs žmonės, dalyvaujantys minėtuose procesuose, natūraliai ima konkuruoti tarpusavyje savo įgimtomis savybėmis, įdėto darbo kiekiu, kūrybinėmis galiomis, todėl lygiava švietime ir moksle yra neįmanoma, kadangi visi žmonės savo dvasiniu pasauliu yra unikalūs. Visuomenės gyvenimas yra toks įvairus, turtingas ir įdomus, nes žmogaus kūrybiška prigimtis skatina individus konkuruoti, išradimais ir atradimais spartinti visuomenės pažangą.

Pastaruosius dešimtmečius pasaulio mokslininkai ėmė intensyviai tyrinėti žmogaus smegenų sandarą ir veiklą, atskirų nervinių ląstelių (neuronų) bei ląstelių junginių funkcijas. Užgimęs neuromokslas pradėjo didelį dėmesį skirti švietimui, remti mokymosi visą gyvenimą idėją, nes, nuolat verčiant smegenis dirbti, išsaugomas protinės veiklos produktyvumas ir efektyvumas. Keičiant darbo pobūdį, įgyjant naują specialybę, mokantis kalbų, siekiant mokslo laimėjimų žmogaus smegenys reaguoja į naujus stimuliatorius, nervinės ląstelės ima jungtis į žinių kaupimo, atminties tinklus. Žmogaus smegenis nuolat „mokosi“, kinta visą žmogaus gyvenimą, išlieka plastiškos. Todėl neuromokslas neigia žinomą posakį –„ seno šuns naujų triukų neišmokysi“ ir siūlo naują patarlę: „nenaudojamos smegenys yra prarandamos“. Kai smegenys netreniruojamos švietimu ir mokslu, žinių įsisavinimas blogėja.

Suvokus smegenų „mankštos“ būtinybę, naujoje šviesoje ryškėja kai kurių Lietuvos politikų, mokslininkų, dvasininkų, merų, žurnalistų fanatiškas mąstymas ir veikla: užsisklendę viename žinojimo lygmenyje, nepažindami šiuolaikinio mokslo ir gyvenimo naujovių, garbindami vien praeities dogmas ir tradicijas, žmonės patys blokuoja savo smegenų aktyvumą. Tokie žmonės tampa pavojinga kliūtimi įgyvendinant žmogaus teises ir laisves, individo pasirinkimo teises.

Neuromokslas sugriovė asmenybės formavimosi mitą, pirmųjų trejų žmogaus formavimosi metų absoliutinę svarbą asmenybės konstravime, nes individas savišvieta visą gyvenimą įterpia naują informaciją į atminties sistemas, taip kurdamas savo naująją tapatybę. Todėl neuromokslas akcentuoja pedagogo reikšmę mokymosi procese – pedagogas neturėtų autoritariškai primesti mokiniams savo žinių sistemos, o atsižvelgti į mokinių žinojimo ir pažinimo gebėjimų lygį.

Ypač reikšmingi yra neuromokslo atradimai senatviniams protiniams susirgimams gydyti. Japonijoje mokymosi terapija, taikyta 18 mėnesių 20 minučių kasdien, žymiai pagerino programos dalyvių atmintį.

Mokymasis visą gyvenimą lėtina ir negaluojančių, ir sveikų žmonių gyvenimo saulėlydį. Mokymasis visą gyvenimą aktyvina atmintį, teikia dvasinį pasitenkinimą, stiprina individo savo vertės suvokimą. Nors žmogui senstant mokymosi procesas gali lėtėti, tačiau besimokančiojo ištvermė, mokymosi tikslumas, studijuojamos medžiagos kruopšti atranka stiprėja. Didėja gebėjimas derinti įvairius veiklos būdus, strateguoti savo gyvenimo veiklą. Mokymusi visą gyvenimą galima įveikti ir silpstančios atminties baimę.

XX amžiaus pabaigoje įsigalėjo žmogaus kūno lavinimo ir formavimo kultas. XXI amžius gali tapti smegenų treniravimo kulto epocha, taip stabdant šiuolaikinės visuomenės masinį primityvėjimą. Juk visais laikais žmonės puoselėjo kūno ir proto ilgalaikio išsaugojimo svajonę.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (93)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (1)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (144)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Apklausos: „Įstatymas ir teisingumas“ laimėjo rinkimus Lenkijoje (15)

Valdančioji dešiniųjų pažiūrų partija „ Įstatymas ir teisingumas “ sekmadienį laimėjo...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (60)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (44)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...

Rusijos žiniasklaida spėlioja: Putino sąjungininkas Prigožinas galėjo žūti lėktuvo katastrofoje (103)

Penktadienį pranešta, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje dingo transportinis lėktuvas, teikęs...