Tokia išvada peršasi, išnagrinėjus aukštas pozicijas partijoje užimančių ir į aukštus postus po, kaip jie, žinoma, naiviai tikisi, triuškinančiai laimėtų Seimo rinkimų pretenduojančių konservatorių Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – VRK) ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) pateiktas privačių interesų deklaracijas (toliau – PID).
Įstatymiškai VRK asmenys deklaracijas teikia tuomet, kai kandidatuoja į valstybės politikų pareigas. PID yra vienas iš būtinų pareiškinių dokumentų, be kurių asmuo negali būti registruojamas kandidatu rinkimuose.
Kai kurių kandidatų į valstybės politikus VRK pateiktų PID turinys akivaizdžiai neatitinka tikrovės, ir kyla įtarimas, kad dėl jiems vieniems žinomų priežasčių tie asmenys, pažeisdami įstatymą, neatskleidžia rinkėjams savo privačių interesų. O svarbiausia – kyla klausimas, ar tikrovės neatitinkančius duomenis pateikę kandidatai apskritai turi teisę kandidatuoti rinkimuose, nes taip negali būti laikoma, kad jie faktiškai yra pateikę reikiamus dokumentus.
VTEK asmenys teikia PID tuomet, kai įgyja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nurodytą statusą. VRK ir VTEK teikiamos PID iš esmės turi sutapti.
Taigi, išnagrinėję kai kurių konservatorių deklaracijas, turime rimtų klausimų. Visuomenė turi teisę žinoti tiesą ir apie konservatorius, ar ne?
Tad pradėkime nuo TS-LKD partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio, kurio VRK pateikta PID neatitinka tikrovės ir galima pagrįstai įtarti, kad konservatorių lyderis nėra toks šventas, kokiu dedasi.
Štai - tik faktai, įrodantys, kad VRK pateikta G. Landsbergio PID neatitinka tikrovės. Pirma, jo nurodyti PID nuo 2010 m. sausio 1 d. nepasibaigę darbiniai ryšiai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija yra netiesa.
Antra, VRK pateiktoje PID jaunasis konservatorių lyderis nedeklaruoja ryšių su užsienio bendrove „SIA EUREKA INTERNATIONAL“.
Trečia, jis taip pat nedeklaravo dalies savo vertybinių popierių pardavimo sandorių. Be to, VRK pateiktoje PID, deklaruojant sandorius, yra akivaizdžių neatitikimų, kurie parodo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir kelia klausimų dėl galimų finansinių machinacijų vertybiniais popieriais.
Ketvirta, profesoriaus V. Landsbergio anūkas nuosekliai deklaravo pirkimą ir pardavimą tik dėl investicinio fondo „SEB Modern Growth Fund“ vertybinių popierių. Kitų vertybinių popierių deklaruoti tik pardavimai, tačiau nenurodoma, kada ir už kiek jie buvo įsigyti, nors įstatymas įpareigoja pateikti informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3000 eurų.
Įvertinus minėtus faktus, turime klausimą VRK. Ar VRK, įvertinusi aplinkybę, kad G. Landsbergio pateikta PID neatitinka tikrovės, gali laikyti, jog kandidatas į Seimą pateikė pareiškinius duomenis ir ar jis turi teisę dalyvauti rinkimuose? Ar jis neturi būti eliminuotas iš rinkimų?
Panašu, kad ir ponas G. Landsbergis turėtų atsakyti rinkėjams į porą klausimų. Būtų gerai, kad iki rinkimų. Pirmiausia, kada įvyko nedeklaruoti pirkimai per 12 mėn. laikotarpį. Antra, ar pirkimų sumos nebuvo nepagrįstai mažos, o pardavimų – nepagrįstai didelės, nes tokių įtarimų kyla.
Kai kuriuos atsakymus Lietuvos žmonėms turėtų pateikti atitinkamos tarnybos ar žinybos. Būtent.
Ar išnagrinėjus G. Landsbergio PID negalima įtarti pinigų plovimo ar kitų FNTT kompetencijos klausimų? Ar nėra galimai nusikalstamos veikos požymių?
Ar apskritai gali buvęs ES parlamentaras ir politinės partijos vadovas dalyvauti investicinėje veikloje? Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 4 d. interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Ar gali konkrečių privačių interesų turintis politinės partijos lyderis dalyvauti priimant su tuo susijusius sprendimus?
Tikėtina, kad iki šio straipsnio publikavimo G. Landsbergis jau bus pateikęs kažkokius pasiteisinimus – pamiršau, suklydau, nežinojau ar pan. Tai būtų nerimta, nesolidu ir neįtikinama. Atsakomybę už dokumentą, ant kurio yra partijos lyderio parašas, jis turi prisiimti.
Na, o jeigu jam nesinori to daryti, tai mažas patarimas – pabandykite, ponas Landsbergi, įsivaizduoti, kaip elgtumėtės jūs pats ir jūsų partiečiai, jeigu tokią tikrovės neatitinkančią ir tokių įtarimų sukeliančią deklaraciją būtų pateikęs kurios nors kitos, opozicinės, partijos lyderis?
Arba kad dar lengviau būtų įsivaizduoti – socialdemokratų lyderis? Konservatorių reakcija būtų baisi. Nereikia lakios fantazijos, kad įsivaizduotum, kokiais epitetais viešąją erdvę užmėtytų Kubilius ir Juknevičienė, į kokias tarnybas kreiptųsi Bilotaitė, kokiais kaltinimais televizijos debatuose svaidytųsi kreivai šypsodamasis pats G. Landsbergis ir kokiais straipsniais būtų užversti portalai. Būkime sąžiningi ir skaidrūs.
Beje, visai nesunku įsivaizduoti, kokia būtų ir Respublikos Prezidentės reakcija į tokią pačią kurios nors opozicinės partijos lyderio nuodėmę.
Tačiau nebūkime pesimistai, gal Prezidentė šį kartą bus visiems lygiai teisinga, kaip jai prisako Konstitucija, ir kirs iš peties, pavyzdžiui, kad korupcijos gijos veda į TS-LKD partiją. Ir, žinoma, paragins už juos nebalsuoti. Greitai tą sužinosime.
Laukite tęsinio apie kitų anaiptol ne šventųjų konservatorių deklaracijų stebuklus.