Tačiau šis buvęs konservatorių lyderis ir Lietuvos Ministras Pirmininkas, jo paties prognozėmis turėjęs atsidurti ekonomikos vadovėlių puslapiuose, paprastų Lietuvos žmonių niekada nebuvo mėgiamas ir mylimas politikas.
Matyt, visi prisimena jo „naktinę mokesčių reformą“, masinius žmonių atleidimus iš darbų, ciniškus biudžeto karpymus, pavadintus nekaltu „taupymo“ vardu, brangiai kainuojantį šalies praskolinimą privatiems užsienio kreditoriams, su komjaunuolišku uolumu vykdytą neoliberalią politiką ir elementarią žmogišką aroganciją.
Šiandien, daug ką piktina ne tik korupcija dvelkianti A. Kubiliaus istorija su nuomojamu automobiliu, bet ir veidmainiška pozicija dėl Astravo atominės elektrinės.
Šiandien konservatoriai su A. Kubiliumi priešakyje svaidosi skambiais pareiškimais dėl Vilniaus pašonėje išdygusio potencialaus „atominio grybo“ Astrave. Svaidosi ir ieško kaltų, lyg patys nebūtų prigrybavę su pačiu A. Lukašenka Belovežo girioje. Suprask, dėl to kalti visi kiti, tik ne jie, tik ne A. Kubilius ir jo didelius pinigus mėgstantys patarėjai ir konsultantai iš sugadintos reputacijos kontorų. Tačiau juk konservatoriai – šventieji patriotai.
Apmaudu ir pikta stebėti, kaip A. Kubiliaus konservatorių koviniai parlamentarai taršo ir teisia slystelėjusį parlamentarą iš oponentų stovyklos, kaltindami jį tėvynės išdavimu. Keista, kad ne teisės normos, demokratijos vertybės ir vakarietiška politinė kultūra, bet konservatorių draminės tragedijos elementai ir raudos keistai užhipnotizuoja Seimo daugumą.
„Rosatom“, „Gazprom“ ir kiti Kremliaus prekiniai ženklai, atrodo, jau yra virtę, jei ne kažkokia mantra, tai tikrais konservatorių nuodingos politinės komunikacijos strėlių antgaliais. Jos lėkte lekia į politinius oponentus, bet savų neliečia, saviems kažkodėl tėvynės išdavystės etiketė nelimpa, nors įvairūs įtartinų siūlų galai yra apraizgę ir „šventųjų“ kokoną.
Reikia užuominų, prašom! Ar tik ne „Gazpromo“ pinigai per „Dujotekaną“ prieš daugiau nei dešimt metų tekėjo į konservatorių kišenes? Apie tai yra viešai užsiminęs „Dujotekanos“ prezidentas R.Stonys viešai pareiškęs, kad rėmė konservatorius ir tiesiogiai, ir per viešąsias įstaigas. Išlieka nepaneigti ir konservatorių ryšiai su investicijų bendrove „Scaent Baltic“, kuri tiesiogiai yra susijus su rusų energetikos kompanija „Inter RAO UES“. Ar, vadovaujantis konservatorių primetamomis nuostatomis, Tėvynės ir jos žmonių interesų išdavyste čia nedvelkia? O gal kvepia dvigubais standartais?
Bet grįžkime prie radioaktyvių reikalų. A. Kubilius ir jo konservatoriai visada buvo dideli spinduliuotės ir atominės energetikos gerbėjai. Tik štai, šiandien atrodo, kad sena fiziko A. Kubiliaus meilė atominėms elektrinėms surūdijo ir ją ištiko baltarusiška amnezija. Nes būtent šio buvusio premjero politinių palikimų horizontuose ir matyti Astravo atominės elektrinės siluetai.
Ministras Pirmininkas A. Kubilius per savo kadenciją ne kartą buvo susitikęs su Baltarusijos Ministru Pirmininku ir kitais pareigūnais, turėjo ne vieną progą iškelti Astravo AE statybos klausimus. Aukščiausio lygio susitikimas įvyko 2010 m. birželio 28 d. Minske su Baltarusijos Prezidentu A. Lukašenka ir Ministru Pirmininku S. Sidorskiu.
Lietuva turėjo šansą „stumtelėti“ Baltarusijos AE toliau nuo Lietuvos sienų tuomet, kai baltarusiai dar tik rinko vietą šiai statybai. O tai ir vyko tuo metu, kai A.Kubilius susitikinėjo su Baltarusijos atstovais. Deja, elektrinė taip ir liko „nepajudėjusi“...
Maža to, panaršius internete galima rasti oficialių šaltinių su sparnuotom A. Kubiliaus citatom. Pavyzdžiui, 2009 rugsėjo 16 d., tuometinis ministras pirmininkas A. Kubilius retoriškai klausė: "Ar galėtume ieškoti bendrų sprendimų, iniciatyvų ar idėjų, kad išnaudotume tą faktą, kad vienu metu ir Lietuva, ir Baltarusija stato atomines elektrines – apie tai būtų verta pagalvoti”, pridurdamas po susitikimo su Baltarusijos premjeru Sergejumi Sidorskiu., kad "žvelgiant į viso regiono perspektyvą, kokie poreikiai elektros energijai bus po 10-15 metų, akivaizdu, kad nėra konkurencijos tarp dviejų atominių stočių, kurios būtų statomos šiame regione. Poreikiai bus didesni, nei viena atominė elektrinė galėtų patenkinti".
Ar išgirdote kažkur prieštaravimą baltarusių planams? Taigi tinkamu laiku Lietuvos Premjerui A. Kubiliui nepareiškus nei susirūpinimo, nei abejonių ar klausimų dėl planuojamos elektrinės, A. Lukašenkai buvo išsiųsta aiški žinia – „žalia šviesa“ Astravo AE. 2011 m. Baltarusija priėmė lemiamus sprendimus ir pasirašo elektrinės statybos kontraktą su Rusijos korporacija „Rosatom“. Šiandien elektrinę jau galima matyti iš Lietuvos teritorijos, o greitai ir pajusti jos darbo požymius.
Šiandien konservatoriai šaukia „dangus ties Astravu griūna“, bet, susidaro įspūdis, kad ne dėl galimo radiacinio pavojaus, o dėl Rusijos „gauruotos“ rankos toje elektrinėje. Pats A. Kubilius visaip bando išsisukti, mėtyti pėdas, nutylėti savo indėlį Astravo projekte, maišo faktus ir net atvirai meluoja.
Štai, kad ir balandžio 20 d. Seimo posėdyje jis kalbėjo, kad girdi, “ visi suprantame, kad Astravo atominė elektrinė yra viena iš didesnių tiek branduolinės saugos grėsmių, tiek ir geopolitinių grėsmių Lietuvai. Aš nenoriu grįžti prie istorijos, yra kas mėgsta kalbėti ir aiškinti, ką buvo galima padaryti kitaip kažkurios kitos Vyriausybės metu. Aiškinama, kad mūsų Vyriausybė vos nepritarė Astravo elektrinės statybai, tai nėra tiesa, tai yra visiška propagandinė netiesa, bet kažkas tuo mėgsta užsiimti ir aš nenoriu į tai labai daug reaguoti“.
Tai gi, konservatorius Nr. 3 vis dar spinduliuoja ir demonstruoja tai, ką konservatoriai visada mokėjo geriausiai – vėjeliui papūtus, išversti kailį į kitą pusę. O gal tokia išverstaskūrė laikysena ir yra ta jų radioaktyvi varomoji jėga?