Tikėtina, kad jie netgi galės pamokyti vairuoti. Ar tai taps realybe, priklausys nuo mūsų apsisprendimo, kurį kelią pasirinkti: technologinio progreso ar konservatyvios stagnacijos.
Vilnius – iš kur dar XVII a. buvo svajojama pakilti į kosmosą. 


Bandymų ir įžvalgų buvo gausu. Vienos jų, pralenkusios laiką, taip ir liko istorinis palikimas, kitos – pasiteisino ir buvo įgyvendintos.

Čia verta paminėti XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokslininko Kazimiero Simonavičiaus 1650 m. išleistą knygą „Didysis artilerijos menas“, kuri dar du šimtmečius nuo pasirodymo buvo pagrindinis artilerijos vadovėlis Europoje. Knygoje mokslininkas nagrinėjo raketos aukščio ir jos reaktyvinės tūtos pločio santykį, daugiapakopę raketą, raketų stabilizavimą sparneliais ir raketų bateriją.


Nuo istorijos persikeliant į šiandieną būtina paminėti tikrąsias šalies proveržio idėjas, kurios beveik prieš metus pakėlė į kosmosą pirmuosius du lietuviškus mažuosius palydovus.


Palydovų paleidimas į kosminę erdvę buvo svarbus Lietuvos žingsnis tampant kosmine valstybe. Žingsnis, įrodantis, kad mūsų verslas ir mokslas yra stiprūs inovacijų, technologijų srityse. Deja, kosmosas ne visiems pasiekiamas. Taigi nusileiskime arčiau žemės – į Lietuvos sostinės padangę. Ir čia galime pritaikyti mokslo ir technologines žinias, kurti inovacijas, vystyti perspektyvius verslus, o jų rezultatus pasitelkti patogesniam miestiečių gyvenimui sukurti. 


Bepiločiai orlaiviai – sargai ir pagalbininkai versle


Ar žinote, kad didžiausias Lietuvos miestas – kone vienintelė pasaulio sostinė, iš kurios centro kyla oro balionai. Gal galėtume tapti ir pirmąją sostine, atvira bepiločiams orlaiviams?


Pasak ekspertų, bepiločiai orlaiviai – viena ateities technologijų, iš esmės pakeisiančių mūsų gyvenimą. Pradžioje buvę karinės paskirties, pastaruoju metu jie vis labiau populiarėja ir tarp eilinių vartotojų.


Ši technologinė sritis, įgaunanti pagreitį visame pasaulyje, populiarėja ir Lietuvoje. Kol kas mūsų šalyje bepiločiai orlaiviai daugiau kuriami nei naudojami. Šių prietaisų teikiamų paslaugų paklausa visų pirma praverčia darbuose, kurie kelią pavojų žmogui: tikrinant aukštos įtampos laidus, skrendant į avarijų ir nelaimių vietas, stebint žemės paviršių ar jį fotografuojant ir pan. 


Žinoma, bepiločiai orlaiviai yra nepamainomi pagalbininkai užtikrinant viešąjį saugumą. Tačiau kol kas Lietuvos kariuomenės turimi bepiločiai orlaiviai dėl skrydžių civilinėje oro erdvėje ribojimų gali būti naudojami tik išskirtinės paskirties oro erdvėje ir užsienyje vykdomose operacijose. 


Vilnius – atviros erdvės bepiločiams orlaiviams miestas


Dabar Lietuvoje galiojantys apribojimai bepiločių orlaivių skrydžiams, ypač kontroliuojamoje oro erdvėje, stipriai riboja jų pritaikymą versle ir šios srities verslo plėtrą. 


Visoje ES nėra bendrų bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir kiekviena valstybė narė jas gali nustatyti atskirai. Kadangi Lietuvoje bepiločių orlaivių naudojimas nepakankamai reglamentuotas, turime puikią galimybę tapti šalimi pirmūne, o Vilnius – atviros erdvės bepiločiams orlaiviams bandyti ir skraidyti miestu. 


Žinoma, šiuo tikslu turime nemažai nuveikti. Pirmiausia, spręsdami bepiločių orlaivių reglamentavimo klausimą, turime užtikrinti tinkamą aviacinę saugą, duomenų apsaugą, civilinės atsakomybės draudimą ir kitą teisinį reglamentavimą. Sudarydami palankias sąlygas bepiločiams orlaiviams naudoti ir bandyti platesniais tikslais, svarbiausia privalome užtikrinti piliečių privačią erdvą ir šalies saugumą.


Ūkio ministerija jau parodė iniciatyvą, spręsdama bepiločių orlaivių teisinio reglamentavimo klausimus ir subūrė Lietuvos bepiločių orlaivių gamintojus, pardavėjus, naudotojus ir už teisinį tokių orlaivių reglamentavimą atsakingų institucijų atstovus į darbo grupę. Šios grupės darbotvarkės uždavinys – sukurti reguliacinę aplinką, siekiant paskatinti bepiločių orlaivių paslaugas teikiančio verslo plėtrą ir pritraukti į Lietuvą užsienio kompanijų.


Bepiločių orlaivių naudojimo sąlygų pakeitimas Lietuvoje paskatintų ne tik įmonių, jau dabar šalyje konstruojančių ir gaminančių bepiločius orlaivius, plėtrą, bet ir verslo sričių, kuriose jie naudojami, vystymąsi: energetinės saugos, žemės ūkio, gynybos, transporto, siuntų gabenimo, statybos ir kt. Platesnis bepiločių orlaivių taikymas taip pat gerokai sumažintų kai kurių paslaugų išlaidas, pavyzdžiui, pašto ir siuntų gabenimo. 


Jūsų mėgstamą picą pristatys oro transportas


Jau dabar Vokietijoje DHL bepiločiais orlaiviais skraidina nedidelius vaistų paketus į mažą Vokietijos salą Juistą, o Dubajaus Vyriausybė bepiločiais orlaiviais ketina gabenti oficialius dokumentus.
Nebetoli tie laikai, kai bepiločiai orlaiviai mokys vairuoti, filmuos šeimos šventes, nuveš batus į taisyklą ar paims skalbinius iš valyklos.

Pasaulinės tendencijos rodo, kad netrukus bepiločiai orlaiviai galėtų teikti maisto pristatymo paslaugas. Įsivaizduokite, kaip pasikeis jūsų gyvenimas, kai užsakytą picą jums pristatys bepilotis orlaivis, buvimo vietą nustatęs pagal duomenis, gautus iš išmaniojo telefono. 


Pokyčių baimė neturėtų stabdyti technologinio progreso. Tinkamai reglamentavę bepiločių orlaivių naudojimą ir užtikrinę maksimalų piliečių saugumą, dar vienoje srityje galime žengti inovacijų ir aukštųjų technologijų keliu. Turime visas prielaidas pasaulyje tapti žinomais ne tik kaip biotechnologijų ir lazerių šalis.