M. Skarupskas. O jei Žaliąjį tiltą paverstume tikrai „žaliu“?

Vilniuje, nuo Žaliojo tilto nukėlus skulptūras, jį padrikai bandoma papuošti vienokiu ar kitokiu objektu. Deja, bet visuomenės neklausiama, kokį įvaizdį suteikti Žaliajam tiltui, nors taip būtų galima pasisemti daug puikių idėjų. Padiskutuokime.

Tiltas pradėtas vadinti „Žaliuoju“, kai XVIII a. pirmoje pusėje medinis tiltas per Nerį buvo nudažytas žalia spalva. Tačiau dabar XXI a., inovacijų eroje, Žaliojo tilto pavadinimas galėtų įgauti visiškai naują prasmę. Šiais laikais, kuomet vis daugiau diegiame inovatyvias atsinaujinančios energijos technologijas, jomis galėtume papuošti ir Žaliąjį tiltą.

„Žaliosios“ energetinės inovacijos labai pasitarnautų ir sostinės įvaizdžiui, ypač siekiant, kad Vilnius ir toliau išliktų viena žaliausių sostinių Europoje.

Ar turime ką pasiūlyti šiam tiltui? Lietuva iš tiesų gali pasigirti novatoriškais sprendimais, kaip saulės ir vėjo energiją panaudoti kasdienėms žmogaus reikmėms. Ne veltui moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra bei aukštesnės pridėtinės vertės gamyba yra pripažintos Lietuvos ekonominės politikos prioritetinėmis sritimis.

Mūsų šalyje turime ir nemažą elektronikos mokslo potencialą – įmonės nuolat investuoja į naujų produktų kūrimą bei gamybą, aktyviai yra skatinamos ekoinovacijos, tam skiriant ir Europos Sąjungos investicijų, ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.

Nors saulės energija kol kas sudaro tik apie 20 proc. visos gaminamos švarios energijos, tačiau jos panaudojimas ir populiarumas auga kasmet. Vienas iš puikių būdų panaudoti saulės energiją yra „saulės medis“ (angl. solar tree). „Saulės medis“ – tai konstrukcija, kuri yra tarsi meno skulptūra su integruota saulės energijos gamybos technologija. Jos forma primena medį arba jo dalis, nes yra konstruojama panašiai, kaip yra išsidėstę augalų šakos ir lapai – kad sugertų kuo daugiau šviesos.

Didžiausias „saulės medžių“ pliusas, kad jie gali surinkti labai daug saulės šviesos energijos užimdami labai nedaug vietos. Matematika paprasta. Norint pagaminti 2 megavatus elektros energijos, įprastiems saulės kolektoriams reiktų skirti apie 1,2 hektaro ploto. „Saulės medis“ tiek pat energijos pagamins užimdamas vos 25 kvadratinius metrus žemės ploto. Tokie „medžiai“ būtų modernus būdas spręsti tiek energijos, tiek miesto erdvių estetikos klausimus.

Tokiais ir funkcionaliais, ir meniškais „saulės medžiais“ galėtų būti papuoštas ir Žaliasis tiltas. Per dieną sukaupta saulės energija tiltas galėtų sušvisti naktį ir tapti šiuolaikišku, įdomiu ir patraukliu Vilniaus simboliu.

Energijos gamybai naudojant „saulės medžius“ nereikia brangių laidų instaliacijų. Tokie „medžiai“ suteiktų galimybę viešose vietose pasikrauti ir išmaniuosius elektros prietaisus, atsirastų daugiau bevielio ryšio vietų.

Tai būtų atsiperkanti investicija, taupanti išlaidas elektros energijai ir padedanti formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į atsinaujinančius energijos šaltinius bei skatinti jų naudojimą.