Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu beveik 70 proc. Europos Sąjungos įmonių yra priklausomos nuo bankų teikiamų paskolų. Lietuvoje bankinės paskolos sudaro apie 64 proc. visų finansinių įsipareigojimų, kuriuos turi prisiėmusios ne finansinę veiklą vykdančios įmonės. JAV situacija visiškai priešinga – šį finansavimo būdą renkasi vos 20 proc. įmonių.
Didžioji dalis verslo įmonių, ieškančių finansavimo bankuose, nusivilia. Tai rodo 2014 metų antrąjį pusmetį Lietuvos banko užsakymu atlikta įmonių apklausa – beveik 39 proc. apklaustų mažųjų įmonių nurodė, kad jų prašymai pasiskolinti arba pakeisti esamų įsipareigojimų sąlygas buvo atmesti.
Norint užtikrinti tvaresnį verslo vystymą yra būtinas platesnis finansavimo alternatyvų pasirinkimas ir šioje srityje jau žengti svarbūs žingsniai. Darbo grupė, sudaryta iš Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir Ūkio ministerijos atstovų, išnagrinėjo teisinę bazę ir būtinus žingsnius tokioms alternatyvoms atsirasti. Tačiau dabar žingsnis po žingsnio išanalizuokime, kam ir kokio alternatyviojo finansavimo reikia ir kas daroma šiuo tikslu.
Pradedantysis ir rizikingas verslas
Netrukus naujoms rizikos kapitalo priemonėms bus skirta papildoma ES struktūrinių fondų injekcija. Ypač didelis dėmesys bus skirtas pradinės stadijos ir inovatyvioms įmonėms, nes 2007–2013 m. investuotos lėšos per rizikos kapitalo priemones leido susikurti rinkai, tačiau dabar rinkos laukia nauji iššūkiai: didesnė fondų, investuojančių į pradinę stadiją, konkurencija, rizikingesnės investicijos, daugiau nuosavo kapitalo ir t. t.
Išjudinti rinką gali ne tik valstybės lėšos, bet ir alternatyviosios smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemonės, tokios kaip sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), tarpusavio skolinimasis (angl. peer-to-peer) ar akcijų dovanojimas darbuotojams. Tai priemonės, leidžiančios finansuoti rizikingesnes idėjas ar įgyvendinant idėjas įtraukti daugiau suinteresuotų asmenų.
Sutelktinis finansavimas, kaip finansavimo būdas, leidžia sumažinti verslo priklausomybę nuo tradicinių finansavimo šaltinių ir suteikia galimybę pasiekti platesnę visuomenės dalį. Šio alternatyvaus lėšų pritraukimo būdo naudą pabrėžia ir Europos Komisija, teigianti, kad sutelktinis finansavimas gali užpildyti bankinio finansavimo negalinčių gauti jaunų inovatyvių įmonių finansavimo spragą. Lietuvoje jau žengti pirmieji žingsniai siekiant teisiškai reglamentuoti šį investavimo būdą.
Pamažu Lietuvos rinkoje įsitvirtina vadinamasis tarpusavio skolinimasis. Nors teisinis reguliavimas taip pat nėra aiškiai įtvirtintas, o šiuo būdu skolinimas Lietuvoje vyksta tik tarp fizinių asmenų, netolimoje ateityje galimybė fiziniams asmenims skolinti asmenines lėšas įmonėms taip pat turėtų būti aiškiai reglamentuota.
Apibendrinant – tiek sutelktinis finansavimas, tiek tarpusavio skolinimasis, kaip finansavimo šaltinių vystymas, leistų ne tik sumažinti įmonių priklausymą nuo bankinio finansavimo, didintų įmonių finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą, bet ir leistų į Lietuvos finansų rinką pritraukti gyventojų privačias santaupas.
Nuosekliai augantis vidutinio dydžio verslas
Siekiant, kad verslas būtų mažiau priklausomas nuo bankinio finansavimo, būtina skatinti naudotis alternatyviais išoriniais finansavimo šaltiniais, ypač pabrėžiant rizikos kapitalo investicijų naudą realizuojant inovatyvias idėjas. Novatoriškos įmonės kartu su investicijomis gali sėkmingai pritraukti rizikos kapitalo fondų valdytojų žinias, ryšius ir ilgametę patirtį.
Ūkio ministerija, siekdama prisidėti prie rizikos kapitalo rinkos plėtros Lietuvoje, rizikos kapitalo priemonėms yra skyrusi 68 mln. eurų struktūrinių fondų ir grįžusių lėšų, kartu naujoms rizikos kapitalo priemonėms planuoja skirti dar apie 85 mln. eurų.
Atsižvelgiant į griežtėjančias bankų veiklos ir skolinimo sąlygas, dar viena bankinio finansavimo alternatyva galėtų būti uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų išleidimas, kadangi tai sąlyginai pigesnis būdas pasiskolinti ilgesniam terminui, tačiau iš pradžių turi būti sutvarkyta teisinė bazė šiai alternatyvai veikti.
Tvirtai ant kojų stovintis ir naujų galimybių ieškantis verslas
Europos Sąjungoje veikiančios reguliuojamos rinkos (tradicinės akcijų biržos) dėl griežto reguliavimo ir aukštų atėjimo į rinką reikalavimų yra labiau prieinamos stambioms, stabilią veiklą vykdančioms įmonėms. Lietuvoje NASDAQ OMX biržų grupė pagal Skandinavijos šalių pavyzdį yra sukūrusi alternatyviąją rinką „First North“. Ji gali padėti nedidelėms, bet greitai augančioms įmonėms maksimaliai išnaudoti verslo finansavimo galimybes ir pritraukti įmonės plėtrai reikalingas naujas lėšas, esamiems akcininkams išlaikant įmonės kontrolę. Pavyzdžiui, per akcijų rinką pritraukus investicijų į nuosavą kapitalą, išauga galimybė pasiskolinti iš banko, galima derinti rizikos (privataus) kapitalo ir finansinių investuotojų investicijas.
Vis dėlto šiuo metu Lietuvos įmonės nesinaudoja tokia rinka, pirmiausia dėl silpnos investuotojų į šios rinkos įmones bazės ir dėl vis dar ankstyvosios vystymosi stadijos šalies rizikos kapitalo rinkos. Todėl šiuo metu svarstoma galimybė, kaip, naudojantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, būtų galima paskatinti alternatyvios rinkos plėtrą Lietuvoje.