Šio mėnesio pradžioje Nobelio premija už mokslinį atradimą medicinos ir psichologijos srityje buvo apdovanoti Jeffrey C. Hallas, Michaelas Rosbashas ir Michaelas W. Youngas, kuriems pavyko išskirti cirkadinius genus, reguliuojančius žmogaus organizmo ląstelių 24 valandų paros ritmą. Esant genų mutacijų, organizmo paros ritmas gali sutrikti, kartu sutrinka ir kitų organų sistemų veikla.

Mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu naudojo vaisių museles kaip pavyzdinį organizmą, kuriame izoliuotas genas, kontroliuojantis įprastą biologinį ritmą. Jie parodė, kad šis genas koduoja baltymą, kuris per naktį kaupiasi ląstelėje, o po to susiskaido per dieną. Vėliau mokslininkai nustatė papildomus baltymų komponentus, atskleidžiant mechanizmą, reguliuojantį savarankišką laikrodinį mechanizmą ląstelių viduje. Tokius baltymus turi beveik visi gyvi organizmai, įskaitant ir žmones. Esant neatitikimui tarp dienos laiko ir mūsų biologinio laikrodžio, vyksta pokyčiai žmogaus organizme. Geriausiai žinomas pavyzdys – vadinamasis ,,jetlag“, kai nuskridę į kitoje laiko zonoje esančią šalį, jaučiamės prastai.

Laiko sukiojimas ir sveikata

Daugiau kaip 1,5 mlrd. pasaulio gyventojų iš daugiau kaip 70 šalių paskutiniais dešimtmečiais gyvena prisitaikydami prie laiko persukimo dukart per metus. Lietuviai prie laiko pokyčių taikosi jau 14 metų ir savo noru kelia stresą organizmui. Gydytojai ir psichologai vis garsiau skambina pavojaus varpais, kad, keičiantis gyvenimo tempui, mūsų organizmui yra itin svarbus poilsis, kuris turi būti pastovus, o sukiojant laiką žaidžiame su savo sveikata. Pasak psichologų, toks žaidimas laiku gali virsti komplikacijomis, kai prireikia gydymosi vaistais. O žmogaus organizmas prie laiko pokyčių prisitaiko tik po trijų savaičių.

Nors Lietuvoje nėra itin daug tyrimų, kurie atsakytų į visus klausimus, susijusius su laiko pokyčiais, tačiau jau anksčiau minėti JAV mokslininkai yra įrodę, kad laiko sukiojimas smarkiai paveikia žmogų. Tai dažniausiai pasireiškia tuo, kad pasukus rodykles ar pirmyn, ar atgal, tą dieną padaugėja nelaimingų atsitikimų keliuose, dvigubai išauga pacientų ligoninių priimamuosiuose, kur dažniausiai atvyksta besiskundžiantys širdies problemomis, ritmo sutrikimais. Tai pavojingiausia yra vyresnio amžiaus žmonėms, vyrams ir vartojantiems vaistus.

Pokyčiai nacionaliniu lygiu

Nors laiko sukiojimui nepritaria beveik 95 proc. lietuvių, tačiau 2016 metais tuometė valdžia nepasinaudojo galimybe perkelti Europos Sąjungos (ES) direktyvą į Lietuvos teisę ir pakeisti šį įstatymą. Dabar esanti situacija rodo, kad tuomet politinio stuburo neturėjimas sukėlė ilgalaikes pasekmes, su kuriomis turime kovoti šiandien.

Remiantis ES teise, laiko sukiojimas nuo 2003 metų yra taikomas visose ES šalyse narėse. Toks įstatymas įteisintas direktyva, kuri neturi galiojimo termino, tačiau susitarta, kad ES Komisija šią direktyvą peržiūri kas penkerius metus. Tai reiškia, kad, jeigu politikai pernai pavasarį (iki balandžio mėnesio) būtų pateikę savo atliktus tyrimus, kuriuose argumentuojama, kodėl reikia atsisakyti laiko sukiojimo, tuomet šis klausimas būtų patekęs į Europos Parlamentą (EP), kur šalys narės būtų balsavusios.

Dabar turime planą, kuris reglamentuoja, kad direktyva galioja 2017–2021 metams, o tai reiškia, jog pagal galiojančią teisę kreiptis į EP Lietuva galėtų tik 2021 metais. Tačiau teisinė sistema visada turi išimčių.

Kaip Europos ir Užsienio reikalų komitetų narys esu tvirtai įsitikinęs, kad turime rūpintis savo tautiečių sveikata ir gerove. Reaguodamas į LVŽS anksčiau atliktas apklausas, parodančias, kad dauguma žmonių prieštarauja laiko persukimui, teikiu Seimo nutarimą, kuriuo įpareigoju pavesti atitinkamoms valstybės institucijoms skubiai atlikti Direktyvos 2000/84/EB nuostatų poveikio sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio sritims analizę ir atlikti Lietuvos Respublikos gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo bei paruošti pateikimui Europos Komisijai siūlymą pakeisti šios direktyvos nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.