Lietuvos Seimo rinkimų jau 2016 metais laukia neišvengiamos permainos.
Milda Petrauskienė
© LRS / O.Posaškovos nuotr.

Remiantis naujausiu Konstitucinio Teismo (KT) sprendimu, reikia keisti vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Prasidėjo rimtesnės diskusijos dėl proporcinės rinkimų sistemos. Seimo darbotvarkėje – elektroninis balsavimas. Tačiau sprendimai neturi būti skuboti, o gerai apgalvoti.
Spalio 20 d. Konstitucinis Teismas savo nutarime pripažino, „kad Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“ tiek, kiek pagal ją leidžiamas iki 20 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, prieštarauja Konstitucijai“.

Spalio pabaigoje mes, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, viešėjome Latvijoje ir Estijoje, kur iš arčiau susipažinome su jų parlamentų rinkimų tvarka. Estijoje yra 12 rinkimų apygardų, kiekvienoje kandidatus iškelia politinės partijos. Latvijoje tokių apygardų yra 5, kiekvienoje – skirtingi kandidatų į parlamentą sąrašai. Estijoje, skirtingai nei Latvijoje, dalyvauti rinkimuose turi teisę ir pavieniai kandidatai (vienas kandidatas gali būti vienas sąrašas).

Estijoje rinkėjas atėjęs balsuoti gauna vieną biuletenį ir visų tos apygardos kandidatų sąrašą. Pasirenka jam patinkantį kandidatą ir į biuletenį įrašo jo numerį. Rinkėjas tuo pačiu balsuoja ir už asmenį, ir už partiją. Latvijoje rinkėjas pirmiausia pasirenka kandidatų į parlamentą sąrašą, gali šį sąrašą reitinguoti, nepatinkančius jam asmenis išbraukti, prie patinkančių dėti pliusus.

E. balsavimą estai taiko jau 10 metų. Pagal gyventojų registro duomenis sudaromi elektroniniai rinkėjų sąrašai, kiekvienas rinkėjas turi asmens tapatybės kortelę, kuri leidžia asmenybę atpažinti pagal biometrinę informaciją, t.y., pagal pirštų antspaudus ir su veido atpažinimo technologija. Balsavimas elektroniniu būdu galimas tik balsuojant iš anksto, kaip ir paštu. Taip gauti balsai rinkimų dieną suskaičiuojami pirmiausia. Elektroniškai balsuoti per nustatytą laiką galima kiek nori kartų, bet užskaitomas paskutinis balsavimas.

Estijos pavyzdys parodė, jeigu internetu balsuoja vienas trečdalis rinkėjų, atėjusių balsuoti, aktyvumas rinkimuose padidėja iki 4 proc. 2015 m. parlamento rinkimuose dalyvavo 64,2 proc. rinkėjų, iš jų 30,5 proc. balsavo internetu. Estų pateiktais duomenimis, nuo 2011 iki 2015 metų balsavimas internetu išaugo 25 proc. E. balsavimas turi nemažai pliusų: patogus, prieinamas piliečiams, gyvenantiems užsienyje, keliaujantiems, neįgaliesiems ir pan. Kaip estai sakė, labai svarbu užtikrinti visuomenės pasitikėjimą, kad e. balsavimas saugus ir patikimas, kad rinkimai vykdomi sąžiningai.

Latviai e. balsavimo nėra įdiegę ir artimiausiu metu tokios galimybes nesvarsto. Tačiau jie naudoja elektronines priemones – skanerius skaičiuojant rinkėjų balsus. Tai leidžia operatyviau, skaidriau ir patikimiau suvesti rinkimų rezultatus. Nuskanuoti ir skaitmeninėje formoje saugomi biuleteniai gali būti, esant reikalui, patikrinami, perskaičiuojami.

Tačiau tiek žiniasklaidoje, tiek kai kurių politikų pasisakymuose pasigirsta abejonių dėl e. balsavimo saugumo, patikimumo, dėl balsavimo slaptumo užtikrinimo, neatmetama ir įsilaužimo galimybė. Po paskutinių parlamento rinkimų Estijoje e. balsavimo sistemai nemažai kritikos pažėrė Centro partijos lyderis.

Kai kurios valstybės jau anksčiau naudojosi e. balsavimu, bet vėliau atsisakė. Štai, kad ir Olandija – 1997 m. įsivedė, o 2008 m. kilus skandalui atsisakė. Vokietija nuo 1999 m. naudojosi e. balsavimu, bet 2009 mm Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad tai neatitinka Konstitucinio Teismo reikalavimų, nes rinkėjai turi aklai pasitikėti skelbiamais rezultatais. Suomija 2008 m. trijose apygardose vykdė pilotinį projektą, bet dėl nesuskaičiuotų kai kurių balsų teko rinkimus pakartoti iš naujo. 2002 m. trijose apygardose bandė e. balsavimą įsivesti Airija, bet po keleto metų visuomenė suabejojo ir jo buvo atsisakyta. Norvegai 2 kartus atnaujino e. balsavimo sistemą, bet dabar atsisako.

E. balsavimas – tai, be abejo, šiuolaikiška, ir daugelio iš mūsų noras, kad tai būtų ir Lietuvoje, yra suprantamas. Tačiau manyčiau, kad reikėtų sekti ne vien Estijos pavyzdžiu, bet vertėtų giliau pasidomėti, kodėl kai kurios valstybės naudojo e. balsavimą, bet vėliau jo atsisakė.

Taigi susipažinus iš arčiau su Latvijos ir Estijos patirtimi renkant narius į parlamentą, asmeniškai manau, kad mums nereikėtų priimti skubotų sprendimų ir radikaliai keisti Seimo rinkimų sistemą kopijuojant kaimyninių šalių patirtį. Geriausia būtų perbraižyti rinkimų apygardų ribas, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis nebūtų didesnis negu 10 proc. taip, kaip siūlo VRK. Ir Seimo narius 2016 m. rinkti taip, kaip iki šiolei – taikant mišrią rinkimų sistemą.

Rinkėjai dažnai būna nepatenkinti politinių partijų sąrašais, jie nori balsuoti už konkrečias asmenybes. Apklausos ir sociologiniai tyrimai aiškiai parodė rinkėjų norą ir merus rinkti tiesiogiai: už tai pasisakė daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų.

Taip kad skubotai, likus metams iki Seimo rinkimų, atsisakyti mišrios rinkimų sistemos būtų nevisiškai teisingai. Vėliau iki 2020 metų Seimo rinkimų būtų galimybė diskutuoti, atsiklausti rinkėjų, atsižvelgiant į mūsų šalies demografinius, socialinius ypatumus bei kitų valstybių gerąją patirtį ir įvertinus galimas alternatyvas, pasirinkti tinkamiausią ir priimtiniausią Seimo rinkimų sistemos modelį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Kai miegi ant parako statinės (48)

Lengvas yra gyvenimas santuokoje, bendrame versle ar partijoje, kai nekamuoja nepriteklius ir viskas...

Tęsiama dingusio baikerio paieška: apie 80 žmonių kartu su ugniagesiais tikrina mišką ir vandens telkinius (131)

Šeštadienio rytą Aivaro Kilkaus šeima, draugai ir geros valios žmonės susirinko dar vienai...

Arbatpinigių dilema: kur, kiek ir už ką? (146)

Restorane, viešbutyje, bare ar net taksi automobilyje jau tapo įprasta palikti didesnių ar...

Gyvenimo drama: vos 32-ejų, o prieš akis – tik skurdas ir badas (622)

32-ejų Irina viena tris dukras augina vos iš 160 eurų siekiančių mėnesinių pajamų. Maža to,...

Disleksijos priežastis glūdi akyse: į ką atkreipti dėmesį

Mokslininkai nustatė, kad disleksi kams būdingas neįprastas akių ląstelių išsidėstymas, dėl...

Turtais ir prabanga besigiriančios buvusios „Olialia pupytės“ vyras pratrūko: visa tai – melas (140)

Milijonai sąskaitose, akcijos prestižinėje įmonėje, pilys Didžiojoje Britanijoje, prabangus...

L. da Vinci menas pilnas paslapčių: ar matote, kas yra ne taip šiame paveiksle? (1)

„Salvator Mundi“ („Pasaulio gelbėtojas“) – Leonardo da Vinci tapytas Kristaus portretas....

Spintos SOS: kaip tinkamai skalbti šalikus ir skareles?

Nors moterys daug dėmesio skiria higienos užtikrinimui, vis tik spintoje neišvengiamai atsiranda...

Kalvis: plieno ir stiklo era namų kiemuose baigiasi (2)

Neseniai išgyvenome laikotarpį, kai populiariausias pageidavimas kalviams buvo minimalistinė stiklo...

Gyvai / Lietuvos moterų krepšinio lygos rungtynės: „Šiauliai-Universitetas“ - „Vilkmergė“

Lietuvos moterų krepšinio lygos rungtynės: „Šiauliai-Universitetas“ - „Vilkmergė“....