Miškininkai kvietė bendradarbiauti, o pasiūlė kariauti – būtent tokį įspūdį galima buvo susidaryti praėjusį šeštadienį vykusiame Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavime. Daugelis pranešėjų renginyje akcentavo, kad nei apkasai, nei žmonių skirstymas į savus ir svetimus, veda į niekur. Ši mintis ne kartą buvo pakartota ir aplinkos ministro Kęstučio Navicko.
Martynas Norbutas
© Aplinkos apsaugos ministerija

Vis dėlto, renginiui įpusėjus, miškininkų bendruomenės pakviestų svečių pareiškimai darėsi vis aršesni. Ministerijos atstovams imta grasinti miškininkų darbuotojų interesus palaikančių Europos organizacijų įsikišimu, pareikalauta valstybinių miškų ūkio pertvarkos sumanytojų trauktis, užsiminta ir apie neva „aukščiau“ esančias jėgas, kurios suinteresuotos permainomis.

Keista monologo samprata

Ne vieną kartą, net ir neeilinio suvažiavimo priimtoje rezoliucijoje įvardinama, jog Aplinkos ministerija nesitaria su miškininkų bendruomene ir kalba monologu.

Monologu greičiausiai laikomi ir ministro K. Navicko bei viceministro M. Norbuto inicijuoti susitikimai Aplinkos ministerijoje: ir vieši kreipimaisi, ir nuolatiniai susitikimai su miškininkų bendruomenės atstovais. Monologu tapo net renginys Kaune, kurio metu ministerijos atstovai pristatė administracinės pertvarkos gaires vyriausiesiems miškininkams ir stengėsi atsakyti į daugybę klausimų. Jei visa tai, kas daroma nuolatos, vadinama monologu – tai tuomet, kas yra dialogas?

Atsakymo į klausimą nereikia ilgai ieškoti. Miškininkų sąjungos suvažiavimo pabaigoje ministerijos atstovų pareikalauta atsisakyti noro koreguoti valstybinių miškų ūkio valdymą. Buvo daroma prielaida, kad jei ministerija atsitrauks – tuomet ir miškininkai nebus tokie griežti. Sunku patikėti žmogui, kuris visiškai neseniai grįžo dirbti Lietuvai iš Europos Parlamento. Štai ką Lietuvoje mes vadiname dialogu?

Nepagrįstų kaltinimų laviną suvažiavime pabaigė kreipimasis į valstybės vadovus, kuriuo atvirai mesta abejonė visų, dalyvaujančių pertvarkos organizavime, skaidrumu. Gaila, kad suvažiavimas taip ir neįtraukė mano vardo, pavardės į tą garbingą sąrašą – nors tokį prašymą viešai išsakiau. Iškalbinga ir tai, kad skaidrumo reikalavimas yra suvokiamas kaip priemonė daryti spaudimą. Bet juk būtent to ir siekia Aplinkos ministerija – didesnio skaidrumo.

Reforma ar pertvarka

Ir dėl ko visa tai kyla? Nuolatos užduodu sau šį klausimą. Juk iš tiesų pačių miškininkų bendruomenės 2016 m. patvirtintas urėdijų konsolidavimo planas ir yra pertvarkos ašis. Vienintelis pakeitimas – administracinis, iš atskirų juridinių vienetų perkelti administracines funkcijas į centrą. Atrodytų mažas pokytis, kodėl jis taip grėsmingai atrodo?

Greičiausia todėl, kad norima jį tokį padaryti. Juk pagalvokime – kuriems miškų urėdijų darbuotojams asmeniškai aktualu, ar jų darbo vieta yra regioniniame vienos valstybės įmonės padalinyje (kitaip sakant, filiale arba regioninėje miškų urėdijoje – nesvarbu, kaip šį padalinį bepavadinsi), ar toje pačioje miškų urėdijoje, tik turinčioje juridinio asmens statusą. Miško darbininkams? Tikrai ne. Galbūt girininkams, jų pavaduotojams ir eiguliams? Irgi ne. O gal miškų urėdijų administracijų specialistams miškininkams iki vyr. miškininko imtinai? Vėlgi ne. Tuomet – kam?

Būkim atviri – objektyviai – tai konsolidavimo atveju perteklines bendrąsias administracines funkcijas vykdantiems darbuotojams (pvz., buhalteriams, finansų, personalo specialistams) ir patiems miškų urėdijų vadovams. Ne paslaptis, kad kiekvienos organizacijos vadovo nuomonė gali turėti (ir dažnai turi) lemiamą įtaką organizacijos kolektyvo nuomonei. Panašu, kad ir šiuo atveju yra nekitaip.

Tame pačiame suvažiavime buvo aišku, jog nemaža dalis žmonių yra gąsdinami, kuriant gandus apie masinius atleidimus, chaosą ir „politikų klastą“. O esant tokiai atmosferai, ministerijai tampa neįtikėtinai sunku perduoti tikrą, patikimą informaciją apie reformą. Niekas net nenori klausytis, kad esame atviri visiems racionaliems pasiūlymams ir pastaboms dėl VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ centrinės būstinės ir padalinių struktūrų, funkcijų tobulinimo.

Iš tiesų jau buvę susitikimai parodė, kad būtina ne tik sukurti tipinius kiekvieno padalinio modelius, bet ir adaptuoti juos pagal konkrečios urėdijos specifiką. Ne mažiau svarbu didesnį dėmesį įmonės struktūroje skirti aplinkosaugai, svarbu išspręsti, kas vykdys priešgaisrinės apsaugos funkcijas miškuose ir kt.

Būtent šie racionalūs pasitarimai, kuomet kalbama ne emocijomis, o iš esmės – siūlymais, argumentais, pastabomis – ir yra tikrasis bendradarbiavimas, kuris padeda užtikrinti rengiamos pertvarkos sklandų įgyvendinimą. Tačiau ar esame pasirengę dialogui? O gal tik mokame purvu drabstytis ir vieni kitus kaltinti? Atsakymai bus pateikti jau netrukus.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vienintelė tokia Lietuvoje: bažnyčios rūsyje laukia šiurpi akistata su mirtimi (5)

Liškiava – senas dzūkų kaimelis, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas dar nuo XI a....

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (50)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (397)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Trumpas po susitikimo su Putinu: aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu (1200)

Pirmadienį Helsinkyje susitiko JAV ir Rusijos vadovai. Tai buvo pirmasis dvišalis Donaldo...

Neringa Venckienė vėl sulaukė palaikymo: iš Lietuvos – laiškas JAV teismui (296)

Ketvirtadienį, liepos 12 d., Jungtinių Amerikos Valstijų teismas paskelbė, kad Neringos...

Futbolo taktikos evoliucija: kodėl Kroatija pasaulio čempionate buvo balta varna? (3)

Kroatija nusipelnė neutralių gerbėjų simpatijų, bet ji nediktuoja globalių madų. Taip mano...

Lietuvos aukštuomenė parodė elegancijos ir gero skonio pavyzdį (129)

Tradiciškai liepos 14-ąją Turniškėse esančioje Prancūzijos rezidencijoje paminėta Bastilijos...

Gydytojai įspėja dėl naujos sparčiai lytiniu keliu plintančios ligos (70)

Gydytojai perspėja, kad kol kas mažai žinoma lytiniu keliu plintanti liga Mycoplasma genitalium...

Skulptorius Vladas Kančauskas: naujas Druskininkų ženklas – mano darbo plagiatas (61)

Vos spėjo Druskininkų kurortas papuošti žiedinę sankryžą prie įvažiavimo iš Merkinės...

Maradona atskleidė savo planus Breste: statys gigantišką „Paukščių tako“ stadioną (10)

Girgždančiu ir kiek nuvargusiu balsu, ramiai rinkdamas žodžius futbolo legenda atskleidė...