aA
Šiomis savaitėmis Naujoji Vilnia sulaukė itin daug dėmesio. Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose Naujosios Vilnios vardas šmėžavo dažniau nei bet kada anksčiau. Ir tai yra labai gerai.
Monika Navickienė
Monika Navickienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Mes visi staiga susimąstėme – kaip čia nutiko, kad čia pat, Vilniuje, yra rajonas, kurį manome esant ne tokiu geru kaip kiti, kuriame gyvenantieji sako – „jaučiamės pamiršti“. Bet šis staigus išpopuliarėjimas, manau, suteikia puikią progą bendromis visų: bendruomenės, verslo ir valdžios institucijų pastangomis pakeisti tai, kaip Naujoji Vilnia buvo matoma ligi šiol bei pradėti kurti jos naują – sėkmės istoriją.

Kai dar nebuvau tiek įsigilinusi į šio rajono problematiką, istoriją, kultūrinį potencialą, ir tik iš nuogirdų buvau susidariusi įspūdį, kad Naujoji Vilnia yra „kažkoks ten rajonas už Vilniaus“, kur viskas kažkaip kitaip, man buvo labai įdomu pačiai įsitikinti, kaip yra iš tiesų. Naująją Vilnią daugiausiai žinojau kaip tragiškų Lietuvos istorinių įvykių liudininkę – 1940-1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia buvo paskutinė stotelė Lietuvoje.

Tačiau per šiuos metus lankydamasi ir bendraudama su čia gyvenančiaisiais supratau, kad tai – puiki rami vieta, turtinga savo istorija, nuostabiai graži. Vieta, kurioje gyvena malonūs žmonės, kurie noriai dalijasi savo rūpesčiais ir lūkesčiais. Kurie tikrai nori gerų pokyčių ir savo rajonui, ir visai Lietuvai. Taip aš prisijaukinau Naująją Vilnią, ir man rodos – ji po truputį prisijaukino mane.

Visą šį laiką man nedavė ramybės vienas klausimas – kaip čia nutiko, kad ir mūsų nepriklausomoje valstybėje taip akivaizdžiai skirstome žmones į „nusisekusius“ ir „mažiau nusisekusius“ pagal tai, kuriame rajone jie gyvena, pagal jų pasirinktą darbą, pagal jų tautybę ar kalbą, kuria jie kalba? Kas tai – mūsų pačių išankstinio nusiteikimo ar valstybės politikos klausimas? Juk, rodos, visada norėjome kurti valstybę, kuri būtų vienodai teisinga visiems joje gyvenantiems. Tikiu, kad vis dar norime.

Galbūt tokiam skirstymui įtakos turėjo kelios aplinkybės. Panašu, kad Naujoji Vilnia pakliuvo į „dvigubą nemalonę“ – čia istoriškai gyvena daug darbininkiškų profesijų žmonių, o taip pat didžiąją dalį visų gyventojų sudaro rusų ir lenkų tautybių piliečiai. Šios aplinkybės verčia ieškoti priežasčių ir sprendimų.

Panašu, kad atkūrus Nepriklausomybę, mes nesugebėjome rasti būdų parodyti šiems mūsų tautinių bendrijų piliečiams tinkamo dėmesio, labiau įtraukti į socioekonominį ir kultūrinį gyvenimą, patikinti, kad jie tokie pat svarbūs. Mes dažnai daug reikalavome, o tuo pačiu nieko per daug nežadėjome ir pagalbos ten, kur reikėjo, dažnai nesuteikėme.

Žinoma, egzistuoja ir istorinis naratyvas, kuris nulėmė požiūrį į Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas, tačiau vieša diskusija šiuo klausimu prasidėjo tik visai neseniai, o požiūriui pasikeisti reikia laiko. Atkūrus Nepriklausomybę, keičiantis laikmečiui dalis tautinių bendrijų atstovų sunkiai prisitaikė prie naujos realybės. Tuo pat metu per Dainų šventes dainavome išskirtinai lietuviškas dainas, kiekvienas šventėme savo šventes. Nemaža dalis tautinių bendrijų atstovų taip ir liko kitų valstybių informaciniame lauke – mums nepavyko surasti patrauklių būdų juos grąžinti čia. Matyt, visa tai paskatino bendruomenę labiau izoliuotis ir susiburti aplink vieną politinę partiją, o kitos parlamentinės partijos nuo Naujosios Vilnios pamažu atitolo. Tam įvykus tapo dar sunkiau įgyvendinti racionalią politiką, padedančią spręsti čia gyvenančių žmonių problemas ir padėti jiems geriau įsilieti į visos Lietuvos gyvenimą.

Iššūkiai, su kuriais susiduria Naujoji Vilnia – ekonominės, socialinės, kultūrinės integracijos aspektai, būdingi ne tik šiam Vilniaus miesto rajonui, bet ir visam Vilniaus rajonui, kai kuriems kitiems rajonams Lietuvoje. Nusivylimas, iš jo kylantys protesto balsai ir protesto atstovai, kuriems sunku tartis ir suburti kitas parlamentines partijas sistemiškai spręsti tautinių bendrijų problemas.

Artėjant rinkimams, drauge su kolegomis parengėme „Naują planą Lietuvai“, kuriuo siekiama Lietuvos ūkį paversti gerai apmokamas darbo vietas kuriančia ir tarptautiniu lygiu konkurencinga, eksportu paremta ekonomika, ir taip realiai spręsti Lietuvai opiausias masinės emigracijos ir senstančios visuomenės problemas. Norint įgyvendinti svarbias pertvarkas, būtina, kad švietimo sistema mūsų šalyje kiekvienam to siekiančiajam suteiktų geriausią išsilavinimą. Kita svarbi sąlyga – modernus valstybės valdymas, užtikrinantis skaidrumą ir efektyvumą.

Kadangi ne visi iššūkiai, su kuriais susiduria Naujoji Vilnia ir kitos vietovės, kuriose gyvena tautinės bendrijos, gali būti išspręsti tik įgyvendinant šį planą, TS-LKD iniciatyvinė grupė parengė ir tautinių bendrijų politikos programą, kuria ir siekiama kompleksiškai spręsti tautinėms bendrijoms rūpimus klausimus visos valstybės lygiu. Tautinių bendrijų klausimas turi tapti visos valstybės prioritetu, tik tuomet Naujojoje Vilnioje ar kitur gyvenantieji galės pajausti teigiamus pokyčius, kurių taip laukia.

Tad turime įsipareigojimų Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms, kurie svarbūs ir Naujosios Vilnios gyventojams. Planuojame specialią Vyriausybės programą, kuri remsis investicijų pritraukimu į šalia tradicinių pramonės centrų įkurtas specialias laisvas ekonomines zonas arba industrinius parkus. Tokiuose parkuose kursis gerai apmokamos darbo vietos, galimai – kūrybinės dirbtuvės. Bendruomenių savarankiškumui vystyti, siūlome steigti specialų bendruomenių fondą, kurio lėšomis būtų vystomi bendruomenių projektai. Turime planą skatinti tautinių bendrijų integraciją į visos Lietuvos kultūrinę erdvę aktyviau puoselėjant tautinių bendrijų kultūrinį paveldą. Esame numatę remti tautinių bendrijų kalbomis leidžiamą objektyvią žiniasklaidą. Norime sukurti visavertes sąlygas tautinių bendrijų dalyvavimui Lietuvos švietimo sistemoje gaunant geriausią išsilavinimą – antai, esame numatę lenkų kalbą aukštosiose mokyklose laikyti papildoma užsienio kalba ir už ją stojantiesiems skirti papildomų balų. Esu tvirtai pasiryžusi skirti savo jėgas šios programos įtvirtinimui ir įgyvendinimui.

Žinoma, Naujoji Vilnia, kuri yra Vilniaus miesto dalis, turi būti labiau integruota ir geriau aprūpinta. Saugumo, susisiekimo, infrastruktūros, laisvalaikio, paslaugų klausimai yra tie, kurie Naujosios Vilnios gyventojams yra itin skaudūs, nes tikrai įsisenėję. Šie metai parodė, kad ir tokius klausimus galima spręsti, jei imamės iniciatyvos, pasitelkiam į pagalbą bendruomenės narius.

Todėl esu įsitikinusi, kad visus sunkumus galima nugalėti turint aiškų planą bei visų šalių norą dirbti kartu. Bet pirmiausia turime naikinti atskirtį savo galvose. Juk tikrai ne užsiėmimas, kalba ar tautybė mus daro daugiau ar mažiau žmonėmis. Juk svarbiausia - vertybės, kuriomis mes vadovaujamės gyvenime. Šie metai man padėjo įsitikinti, kad daug mūsų vertybių ir troškimų sutampa – mes visi norime saugios aplinkos savo vaikams, mums visiems svarbi mūsų bendruomenė, kuri sustiprina ir palaiko, o kartu svajojame sukurti tokią valstybę, kuri vienodai teisinga visiems, kurioje nėra vietos korupcijai ir švogerizmui, o pagarba žmogui ir jo darbui yra svarbiausios vertybės.

Nors mūsų laukia nelengvas darbas, jaučiu, kad Naujosios Vilnios žmonės jau subrendo kurti savo sėkmės istoriją. Aš – su jumis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įtempta migrantų sulaikymo operacija iš arti: kaip iš tiesų pasieniečiai gaudo sprunkančius atvykėlius (345)

Pasienyje situacija įtempta, tačiau bent jau kol kas – kontroliuojama. Nors kasdien į Lietuvą...

Kur gyvens į Lietuvą atvykstantys baltarusiai: ruošiami nauji objektai, populiarėja kitoks būsto konceptas (165)

Į Lietuvą iš Baltarusijos persikeliančios IT bendrovės dairosi ir senų, ir naujų būstų...

Lietuva – vis dar be medalių: Rapšys olimpinių žaidynių finale liko paskutinis (185)

Viena didžiausių Lietuvos olimpinių vilčių plaukikas Danas Rapšys ankstyvą antradienio rytą...

Šiaurės ir Pietų Korėja žengė netikėtą žingsnį (23)

Šiaurės ir Pietų Korėja antradienį paskelbė netikėtą santykių atšilimą ir informavo...

Arūnas Spraunius | D+

Lukašenka ir Putinas pradeda tuo, kuo Hitleris baigė: viskas jau labai primena diktatūrą Afrikoje

„Iš anksto žinau, kad laimėsiu, už mane Dievas, armija ir mano liaudis. Konstitucija – tai...

Taktiką pakeitęs Rapšys nusivylimo paskutine vieta finale nejautė: šiuo metu negalėjau būti prizininku specialiai Delfi iš Tokijo (48)

„Labai įspūdingai greitas finalas, tikrai negalėjau šiuo metu jokiais būdais būti...

Po Viktorijos Siegel vestuvių – kanclerio paaiškinimas, kaip cerkvėje vertinama moterų apranga: mes suvokiame, kur gyvename (49)

Penktadienį nuaidėjusios žinomos verslininkės ir socialinių tinklų nuomonės formuotojos...

Žmonės negali patikėti, kad trūksta šios statybinės medžiagos: jau galvojama apie sprendimą (27)

Ar pasaulyje trūksta smėlio ? Iš pradžių šis klausimas gali nuskambėti keistai. Juk Žemėje...

Vaistininkė: šie vaistai gali padėti kur kas labiau, bet gydytojai juos skiria vis rečiau ir rečiau

Sunegalavus ar sveikatinimosi tikslais dažnas ateina į vaistinę ir tikisi gauti patarimų bei...

Netikėtas posūkis už Atlanto: „Grizzlies“ išmainė Joną Valančiūną (119)

ESPN žurnalistas Adrienas Wojnarowskis skelbia, kad Memfio „ Grizzlies “ klubas nusprendė...