Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė... Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą“.
Šią teisingą mintį neigia kai kurie Lietuvos politikai, kurie savo sustabarėjusiu mąstymu blokuoja švietimo pažangą, sąmoningai stabdo Lietuvos švietimo procesus, pasmerkia mokinius nežinojimo tamsai ir gyvenimo atsitiktinumų rizikai, kadangi, matyt, juos gąsdina mūsų vaikų savarankiškas mąstymas ir noras kurti visavertį gyvenimą.
Spalio 7 d. konservatorių tribūnas Rimantas Jonas Dagys „puikiai“ pasirodė šeimos gynėjo vaidmenyje: pasitelkęs melą, tarsi mano siūlomas Švietimo įstatymo lytinio ugdymo projektas sugriaus Lietuvos šeimos politiką ir mokys vaikus masturbuotis, pasiekė tai, kad mano projektas buvo išimtas iš Seimo darbotvarkės.
Cicerono šūksnis – kokie laikai! kokie papročiai! - labai tinka šiai konservatorių tribūno sukurtai absurdiškai situacijai aprašyti. Seimo narys, matyt, įsivaizduoja saugantis vaikus nuo kenksmingos informacijos apie lytis ir lytiškumą. Seime ir visuomenėje jis skleidžia melą apie lytinį ugdymą, tačiau šio ugdymo ignoravimu pats griauna Lietuvos šeimos politiką, nes savo kalbomis ir veiksmais bloškia vaikus į atsilikimą, stumia juos į prostitucijos, prekybos žmonėmis, lytinio smurto grėsmes, pavojingas vaikams internetinių pažinčių, pornografinių siūlymų viliones, ankstyvus lytinius santykius, lytinių infekcijų, neplanuotų nėštumų, neatsakingos tėvystės pavojus.
Vaikai turi teisę mokykloje gauti mokslu grįstas žinias apie lytiškumo raidos ir asmenybės tapatumo formavimosi ryšį, apie lytinę sveikatą ir su lytine elgsena susijusią riziką, apie pagarbų lyčių bendravimą ir pasirengimą šeimos gyvenimui.
Tačiau konservatorių tribūnas lytinio ugdymo programoje, kurią pagal mano įstatymo projektą parengtų specialistai ir tvirtintų švietimo ir mokslo ministras, įžvelgia vien masturbaciją, kuri jam, matyt, asocijuojasi su Bažnyčios smerkiama lytinių santykių nuodėme. Seimo narys įstrigęs nežinojime ir, matyt, gyvenantis tik šventa dvasia, nesiskaito su Lietuvos mokinių, jaunimo ir tėvų nuomone ir jų mokyklinio ugdymo pageidavimais.
Lietuvos vaikų ugdymo poreikiai aiškiai išdėstyti 2006 m. Spinter tyrime: 86 proc. Lietuvos jaunuolių pageidauja, kad lytinis ugdymas būtų teikiamas paauglystėje; 65 proc. jaunuolių laiko, kad informacija apie lytiškumą nespartina lytinio gyvenimo, o padeda išvengti rizikingos lytinės elgsenos; virš 70 proc. tėvų pritaria, kad vaikai mokykloje gautų kokybišką lytinį ugdymą, kuris padėtų vaikui suvokti lytinę brandą ir lytinės raidos bei asmenybės tapatumo formavimosi sąsajas.
Konservatoriai ir jų tribūnas turbūt pamiršo, kad 2013 m. gruodį Seimas pritarė 2013-2020 m. Valstybinei švietimo strategijai, kurioje aiškiai pasakyta, jog būtina rūpintis vaiko „socialiniu, emociniu, lytiniu ir tarpkultūriniu ugdymu“.
Švietimo įstatymo 46 straipsnyje nėra įvardinta mokinio teisė į lytinį ugdymą, nors šio straipsnio 3 punkte garantuojama mokinio teisė į dorinį ugdymą (tikybos ir etikos) programas. Lietuvos konservatoriai bažnytininkų remiami iki šiol įsivaizduoja, kad vaikas yra bekūnė ir belytė būtybė, kuri aklai paklūsta tėvų, kunigėlių ir konservatorių siūlomoms mokymo programoms.
Tačiau vaikas turi kūną, yra tam tikros lyties, todėl privalo žinoti tiesą apie lytiškumo brandą ir raidą, apie tam tikros lyties kūną, kuriuo rūpinamasi nuo gimimo iki mirties.
Remiantis tarptautinio tyrimo duomenimis, 86 proc. Lietuvos vaikų aktyviai naudojasi internetu. Pradedančių interneto vartotojų amžius yra 8 metai. Daugiau nei 50 proc. vaikų internetu bendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Tai reiškia, kad vaikai iš interneto semiasi žinių apie lytiškumą, siekdami išeiti iš savo vienatvės internete ieško pažinčių, draugystės ir meilės. O jos gali būti kupinos rizikos, pavojingos ir net nešančios mirtį. Todėl tik švietimo ministro patvirtintos vaikų švietimo ir lytinio ugdymo programos gali apsaugoti vaikus nuo įvairių grėsmių, susijusių su lytine branda ir žinių apie lytiškumą stoka. Tik vaikų lytinis ugdymas gali padėti parengti juos sąmoningam ir savarankiškam gyvenimui.
Tačiau konservatorių kohorta ( lot. pulkas, būrys) vis nerimsta. Jų tribūnas plaka į vieną nesuderinamus dalykus: pereitoje kadencijoje Europos parlamento parengtą Estrelos rezoliuciją ir Lytinio švietimo standartus, sukurtus Europos universitetų, šeimos centrų ir institutų specialistų, nevyriausybinių šeimos planavimo asociacijų narių. Pastarojoje lytinio švietimo programoje niekas nekalba apie keturmečių mokymą masturbuotis, tačiau mini vaiko savo kūno ir lyties pažinimą, apie kurį vaikų auklėtojas ar mokytojas privalo žinoti ir gebėti vaikui aiškinti, kodėl viena lytis skiriasi nuo kitos.
Siekiant dar vienai kadencijai Seimo nario kėdės ir rinkėjų palankumo galima apsimesti bet kuo – angelu, belyte būtybe, šventa dvasia, tėvynės patriotu gelbėjančiu šeimą, tačiau nuo to Lietuvoje švietimo ir proto nedaugės. Atvirkščiai, Lietuvos vaikai bus toliau skurdinami intelektine prasme. Jiems į galvas bus kalamos krikščioniškosios dorovės dogmos, be žmogaus lytinės prigimties, lyčių bendravimo sudėtingumo aiškinimo, be su lytine elgsena susijusios rizikos ir šeimoje bei šiuolaikinėje visuomenėje glūdinčių pavojų nagrinėjimo.
Konservatorių tribūnui vaiko teisė žinoti nerūpi, nes jam svarbiau apsaugoti Lietuvos vaikus nuo žinojimo ir mokslu grįstos lytinio ugdymo informacijos. Protus individų, kurie nemąsto ir yra nepasirengę visapusiškam savarankiškam asmeniniam gyvenimui, lengva valdyti ir dar lengviau įtikinti tuo, jog kai kuriose Seimo kėdėse sėdi belyčiai angelai.