Istoriškai teroristinis atominės elektrinės užgrobimas yra beprecedentis įvykis. TATENA vadovas pranešė, kad netoliese esančiame Enerhodaro mieste (kuriame ir gyvena žmonės, aptarnaujantys elektrinę) vyksta gyventojų evakuacija. Gegužės 8 d. duomenimis, daugiau nei 1600 žmonių buvo perkelti gilyn į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas. Tokie staigūs veiksmai iš Rusijos pusės rodo, kad galbūt padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje yra kritinė. Dėl šios situacijos aš gegužės 10 d. kreipiausi į Europos Komisiją. Už Europos Sąjungos (ES) vykdomąją politiką atsakingos institucijos prašau atsakyti, ar Komisija yra susipažinusi su dabartine situacija Zaporožios AE ir ar gali pateikti konkrečios informacijos dėl susiklosčiusios padėties. Taip pat – ar Komisija kartu su TATENA ketina organizuoti faktų ir informacijos surinkimo misiją bei kokių veiksmų imtųsi, jeigu dėl Rusijos karinių veiksmų kiltų branduolinės saugos incidentų.
TATENA dar 2023 m. kovo mėn. siuntė misiją į Zaporižios AE patikrinti, ar yra laikomasi apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrintas saugus elektrinės eksploatavimas. Tai buvo ne pirma misija. Pasak R. Grossi, per kovo mėnesio vizitą akivaizdžiai matėsi, kad Rusijos kariuomenės buvimas regione didėja, o kariniai veiksmai intensyvėja. Paskutinės misijos metu TATENA užtikrino, kad būtų tęsiama ir gerinama reguliari ekspertų rotacija. Darbuotojai nuo okupacijos pradžios tapo įkaitais, o jų skaičius, remiantis TATENA duomenimis, nuolat mažėja. Jau septynis mėnesius TATENA reguliariai rotuoja ekspertų komandas Zaporižios AE, turėdama tikslą stebėti padėtį, teikti technines konsultacijas ir ataskaitas TATENA būstinei. Tačiau, sprendžiant iš viešų pranešimų ir ataskaitų, TATENOS tikslas per kiekvieną misiją buvo surinkti informaciją, kuria remiantis būtų galima parengti saugos rekomendacijas ir atsargumo priemones. Vis tik TATENA saugumo rekomendacijos nenurodo, kaip reikėtų elgtis su branduoliniais objektais teroristinių išpuolių ar karo metu. Vertinant iš istorinės perspektyvos, pastarieji branduoliniai incidentai, susiję su atomine energetika (kaip, pavyzdžiui, Černobylyje ar Fukušimoje) įvyko dėl visiškai kitokių, netyčinių aplinkybių. O Zaporižios AE branduolinio incidento galimybė yra tiesiogiai susijusi su Rusijos vykdomais kariniais veiksmais, kurie gali būti ir tyčiniai. Remiantis Ukrainos pareigūnų duomenimis, Rusijos pajėgos gegužės pradžioje papildomai dislokavo karinės įrangos ir sprogmenų šalia vieno iš Zaporižios AE reaktorių.
Dar 2022 m. TATENA vadovas R. Grossi ir Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Antonio Guterresas ragino Rusiją ir Ukrainą besąlygiškai demilitarizuoti apylinkes, kad abi pusės sukurtų apsauginę zoną Zaporižioje. Visiems diplomatiniams bandymams žlugus, laikui bėgant pasikeitė ir TATENOS pozicija. Palyginti su pradiniu pasiūlymu nustatyti apsauginę zoną aplink elektrinę, dabar daugiau dėmesio yra skiriama ne teritoriniams aspektams, o tam, kokių veiksmų reikėtų vengti, kad būtų užtikrinta elektrinės apsauga. Žinoma, Rusija jokių garantijų nesuteikė, o net ir Maskvai hipotetiškai sutikus pasirašyti kokį nors paliaubų susitarimą, vargu, ar jis turėtų kokią nors prasmę, kai okupantai kiekvieną dieną tyčia bombarduoja civilinės infrastruktūros ir kitus kritinius objektus. Todėl, net ir keičiantis pasiūlymams dėl branduolinio saugumo, TATENA privalo aiškiai įvardyti kaltininką dėl susiklosčiusios katastrofiškai pavojingos situacijos – Rusiją. Tai vis dar nebuvo padaryta. Dažniausiai vieši TATENA pareiškimai implikuoja, jog tiek Ukraina, tiek ir Rusija yra atsakingos už saugumo palaikymą Zaporižios AE. Tačiau juk nuo 2022 m. visas Zaporižios regionas yra aneksuotos Rusijos, todėl tiesioginė atsakomybė už visus karinius veiksmus ir keliamus branduolinio saugumo pavojus tenka tik Maskvai.
Dar 2022 m. liepos mėnesį kreipiausi į Komisiją ir Tarybą dėl skubiai reikalingų bendrai koordinuotų tarpinstitucinių veiksmų. ES pozicija – raginti skubiai demilitarizuoti Zaporižios AE ir grąžinti ją visiškai ir išimtinei Ukrainos kontrolei, įskaitant teisės aktais nustatytą priežiūrą. Taryba ir Komisija taip pat išreiškė, kad Zaporižios AE turi išlikti neatsiejama Ukrainos energetikos sistemos dalimi, įskaitant tinklo jungtis su Ukrainos elektros energijos perdavimo sistema. Zaporižios AE pagaminta elektra sudaro beveik 50–60 proc. elektros energijos nacionaliniame tinkle. Todėl bet kokie Rusijos bandymai Zaporižios AE prijungti prie okupuotų Krymo ir Donbaso teritorijų elektros tinklų turi būti pasmerkti. ES taip pat privalo imtis didesnio tiesioginio vaidmens užtikrinant Zaporižios AE saugumą, bendrai organizuojant ekspertines misijas su TATENA. Europos Parlamente 2023 m. vasario 3 d. patvirtinome rezoliuciją dėl pasirengimo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimui, kuria pasiūlėme išplėsti sankcijas ES rinkoje vis dar veikiančioms Rusijos bendrovėms, tarp jų ir „Rosatom“. Taip pat rezoliucijoje numatyta toliau principingai laikytis tos pačios pozicijos: visiškai uždrausti iškastinio kuro ir urano importą iš Rusijos bei atsisakyti „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių. Reikia nepamiršti, kad Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje ir viena iš 10 didžiausių pasaulyje. O šiuo metu ji yra teroristinės valstybės įkaitė. Todėl Zaporižios AE saugumo situacija privalo išlikti prioritetinė.