Trumpuoju laikotarpiu tai neabejotinai paveiks gyventojus, jų galimybę apsišviesti ir šildytis namus. Taip pat tai paveiks iš Ukrainos importuojančias elektrą kaimynes, kaip pavyzdžiui Moldovą. Žiemai artinantis, tokiais veiksmais Putinas siekia išprovokuoti ir naują migracijos bangą į Europą. Todėl laikas įvertinti finansines galimybes ir instrumentus, kuriais Europos Sąjunga (ES) gali prisidėti prie Ukrainos atstatymo ir energetikos sektoriaus saugumo.
Nuo vasario 24 d. Ukrainoje vykstanti Rusijos invazija parodė, kad Putinas nepripažįsta jokių normų ar ribų. Dauguma Rusijos karinių veiksmų panašūs į paprasčiausius pavienius teroristinius išpuolius, skirtus sukelti kuo daugiau civilinės žalos. Šie išpuoliai niekuo nesiskiria nuo bet kokių ekstremistų teroristinių atakų. Tai ne nauja: Rusija nusitaikė išskirtinai naikinti Ukrainos elektros jungtis. Spalio 22 d. 1,5 milijono žmonių Ukrainoje buvo likę be elektros. Praeitą savaitę kiekvieną dieną oro antskrydžiai naikino transformatorius ir elektros linijas, taikytasi buvo į šiluminių elektrinių bei pagrindinių kogeneracinių elektrinių generuojančią tinklo infrastruktūrą. Remiantis valstybiniu elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Ukrenergo“, atakos daugiausia buvo nukreiptos į elektros infrastruktūrą Vakarų Ukrainoje. Kijevo apylinkėse atsiradus milžiniškam elektros energijos trūkumui, skelbiama, kad tiekimas bus ribojimas. Įprastinėmis sąlygomis Kijevas paprastai suvartoja 1000–2000 MW elektros, tačiau dabar numatoma turima galia yra 600–800 MW. Todėl dabartiniai elektros energijos tiekimo pajėgumai, atėjus žiemai, gali būti nepakankami. O pažeidus dar ir dujų bei vandens tiekimo infrastruktūrą –tai rusai irgi bando daryti, – galima laukti, kad migracijos srautai į Europą padidės drastiškai.
Vis dėlto ES institucijų reakcija iš karto buvo orientuota į finansinę ir techninę paramą Ukrainai. 2022 m. spalio 25 d. ES energetikos komisarė Kadri Simson paragino ES šalis ir įmones prisidėti prie pagalbos keliais būdais: paaukoti pinigų arba atiduoti įrangos Ukrainos energetikos sektoriui paremti. Per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (angl. The Emergency Response Coordination Centre), kuris yra ES civilinės saugos mechanizmo (angl. EU Civil Protection Mechanism) dalis, galima aukoti energijos įrangą bei kitas su rekonstrukcija susijusias prekes. Europos Komisija įkūrė Energijos bendrijos sekretoriate fondą, per kurį jau buvo paaukota 20,5 milijonų eurų energetikos infrastruktūrai taisyti. Per G7 viršūnių konferenciją EK pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad ES artimiausiu metu skirs 1 milijardą eurų skubios pagalbos Ukrainai ir jau perdavė 400 elektros generatorių. Taip pat ES lyderiai susitarė kitais metais skirti 18 milijardų eurų bendrinės paramos Ukrainai arba po 1,5 milijardo eurų per mėnesį. Papildomai kartu su G7 ir ES partneriais bei tarptautinėmis organizacijomis ketinama sukurti bendrą aukojimo platformą, per kurią bus koordinuojamas atstatymo procesas. Tad finansinės ir techninės paramos užtikrinimas Ukrainai išlieka tęstinis.
ES finansinė parama atstatant Ukrainos energetikos infrastruktūrą siekia prioretizuoti žaliąją energiją. Šiuo metu net 90 proc. vėjo ir 50 proc. saulės energijos elektrinių neveikia arba yra sunaikintos. Kadangi didžioji dalis atsinaujinančios energetikos infrastruktūros buvo pietuose, dėl rusų karo veiksmų ji nukentėjo labiausiai. Vis dėlto pigiausiai elektros energiją generuojantys šaltiniai yra atsinaujinantys: vėjo ir saulės. Europoje, būtent dėl vis dar per mažos atsinaujinančios energijos generacijos, tenka toliau kliautis iškastiniu kuru. Perkamos dujas ir ieškoma būdų ES palengvinti finansinę vartotojų naštą. Todėl atstatant Ukrainą energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro yra būtinybė.
Bendrai, Rusijos karas prieš Ukrainą turėtų paskatinti perėjimą prie atsinaujinančios energijos. Nebegalima priklausyti nuo autokratinių valstybių, kurios manipuliuoja energijos rinkos kainomis ir sąmoningai riboja tiekimą. Juk Rusija palaipsniui sumažino dujų tiekimą į Europą per „Nord Stream I“ dujotiekį, nevykdo savo įsipareigojimų ES šalims. Žinoma, Europa laiku spėjo užpildyti savo saugyklas dujų atsargomis iki žiemos. Rusija, taip pat ir OPEC šalys, nusprendė sustabdyti naftos gavybą, dėl to jau dabar rekordinės naftos kainos rinkoje galimai dar labiau išaugs. Galima sakyti, kad Rusija bando desperatiškai rasti rinkų, kur galėtų savo naftą parduoti. Panašu, kad jos niekam nereikia.
Verta prisiminti, kad Ukraina jau yra prijungta prie ES kontinentinio elektros tinklo, o juk Kijevas perteklinę elektros energiją eksportavo į ES dar prieš Rusijos šių metų spalio mėnesio išpuolius. Sudarius galimybę Ukrainoje sustiprinti žaliosios energetikos infrastruktūrą, ji gali tapti patikimu elektros energijos tiekimo šaltiniu. Taip pat Ukraina galėtų sustiprinti ryšius su kitomis ES Rytų Partnerystės šalimis, tarkime, Moldova. Nors Ukrainos elektra ir taip sudarė beveik trečdalį Moldovos energijos importo. Tačiau, jeigu po karo Ukrainoje iš tiesų dominuos žaliosios energetikos infrastruktūra, ji be jokių abejonių galės tapti regiono lydere. Žinoma, šiuo metu Ukrainos dabartinių energijos tinklų remontas yra neatidėliotinas reikalas. Todėl ES narių parama šiuo metu turi orientuotis į tai, ką dabar galima pasiekti. Vis dėlto žaliosios investicijos į ateities Ukrainą padės greičiau pasiekti Asociacijos susitarimo tikslus, kurie yra skirti Ukrainai pasiruošti narystei Europos Sąjungoje.