Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį imasi parlamentinės kontrolės dėl Zabieliškio sąvartyno.
Linas Balsys
© DELFI / Tomas Vinickas

Neveiklumas, nekompetencija ir, panašu, sąmoningas visuomenės interesų ignoravimas – tokie vertinimai kyla stebint Aplinkos ministerijos laikyseną ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) veiklą dėl Kėdainiuose planuojamo plėsti Zabieliško sąvartyno.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitikimuose su Kėdainių gyventojais tik paskėsčioja rankomis ir kartoja tą pačią dainelę: Aplinkos ministerijos rankos surištos, nes tai – regioninės reikšmės sąvartynas, o KRATC, norintis Kėdainius padaryti viso Kauno rajono atliekų kapinynu, jau turi visus leidimus sąvartyno plėtrai.

Aplinkos ministerija bei Vyriausybė, teisindamos perteklinius atliekų deginimo projektus, teigia, jog deginimas padės mažinti atliekų patekimą į sąvartynus.

Kaip Aplinkos ministerija pasiaiškins, kodėl žiedinės ekonomikos kontekste atveriant kelius plėtoti nepagrįstus atliekų deginimo pajėgumus užsimerkiama ir prieš sąvartynų plėtrą, kai atliekų patekimas į juos kaip tik turi būti sparčiai mažinamas?

Į sąvartynus Lietuvoje vis dar patenka apie 30 proc. visų šalyje susidarančių atliekų. Tuo tarpu Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų programoje numatoma, kad iki 2030 metų į sąvartynus turi būti šalinama ne daugiau kaip 10 proc. atliekų.

Šiandien susidaro įspūdis, kad atliekų deginimas ir šalinimas sąvartynuose Lietuvoje tampa prioritetine sritimi, nors turėtų būti paskutinė atliekų tvarkymo grandies dalis.

Visiškai užsimerkiama prieš Europos komisijos direktyvose įtvirtintą atliekų tvarkymo hierarchiją: atliekų prevencija, parengimas pakartotiniam naudojimui, antriniam perdirbimui ir tik kai tai neišvengiama – atliekų deginimas ir šalinimas į sąvartynus.

Dabar vietoje to, kad būtų koncentruojamasi į veiksmingiausią pirminį rūšiavimą (kai gyventojai rūšiuoja savo namuose), valstybė yra pristačiusi neefektyvių mechaninio-biologinio apdorojimo (rūšiavimo) gamyklų, statysim dar dvi deginimo jėgaines, o visos lietuviškos „atliekų tvarkymo strategijos“ ledkalnio viršūne tampa sąvartynų plėtra. Apgailėtina.

Garsiai verkšlenama, kad Kaune esantis Lapių sąvartynas bus perpildytas jau 2020 metais. Neva todėl būtina plėsti Kėdainiuose esantį Zabieliškio sąvartyną, į kurį keliaus viso Kauno regiono atliekos, dabar patenkančios į Lapes.

Kažkodėl pamirštama, kad 2020 metais pradės veikti ir Kauno atliekų deginimo jėgainė, kurios statybų dabartinė Vyriausybė nesiėmė stabdyti. Žadama, kad joje per metus bus sudeginama apie 200 000 tonų komunalinių ir pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo. Toks komunalinių atliekų kiekis susidaro visame Kauno regione.

Tai kam tuomet reikalinga sąvartyno plėtra? Tokie sprendimai ir veiksmai atliekų tvarkyme ne tik prieštarauja vieni kitiems, bet ir akivaizdžiai prasilenkia su elementaria logika.

Dabar Europoje vyksta daugybė diskusijų apie sąvartynų rekultivavimą (kai kurios valstybės pradėjo tai praktikuoti) – iš sąvartynų iškasamos perdirbimui tinkamas žaliavos (plastikas, metalas), o tai, kas netinka perdirbimui, panaudojama energijos gamybai.

Jei jau Vyriausybė atvėrė visus kelius atliekų deginimui, tegul Kaunas, bendradarbiaudamas su atliekų deginimo jėgaines statančiomis „Lietuvos energija“ ir „Fortum“, pats susitvarko su Lapių sąvartynu, neversdamas savo atliekų Kėdainiams.

Šiandien daugybę abejonių kelia ne tik Zabieliškio sąvartyno plėtros poreikis, bet ir galimas jo poveikis aplinkai.

Aplinkos apsaugos agentūra įpareigojo KRATC atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Anksčiau pateikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ne tik neatsakė į daugelį klausimų, bet ir iškėlė jų daugiau.

Akivaizdu, kad stipriai padidėjus sunkiojo transporto, vežančio atliekas iš viso Kauno regiono, srautams išaugs oro tarša, triukšmas, nuo kurio kentės šalia sąvartyno įsikūrusių gyvenviečių gyventojai.

Iki šiol neaišku, kaip UAB „Kėdainių vandenys“ tvarkys išplėsto sąvartyno nuotekas. Jau dabar „Kėdainių vandenys“ nesusidoroja su nuotekų tvarkymu – Kėdainiuose į aplinką išleidžiamame vandenyje azoto kiekis viršija leistiną normą. Dėl to Europos Komisija Lietuvai yra pradėjusi pažeidimo procedūrą, o valstybei gresia nemenkos baudos.

Prognozuojama, kad išplėtus Zabieliškio sąvartyną jame susidarys apie 60 000 kubinių metrų filtrato (nuotekų, prisotintų sąvartyno chemija). Dviprasmiškai atrodo UAB „Kėdainių vandenys“ vadovo nuomonių kaita: tai „Kėdainių vandenys“ nepajėgūs susitvarkyti su sąvartyno plėtros atveju didesniu filtrato kiekiu (kas ir dabar gerai matoma), tai po kelių mėnesių staiga persigalvoję (gal kažkam gražiai „paspaudus“) teigia viską sutvarkysiantys.

Dar didesnę nuostabą kelia Zabieliškio sąvartyno plėtros atrankoje dėl poveikio aplinkai vertinimo KRATC pateikiama informacija apie planus užtikrinti, kad jis nekeltų pavojaus dirvožemiui, požeminiam bei paviršiniam vandeniui. Sąvartyno dugno drenažiniam sluoksniui planuojama naudoti supresuotų padangų blokus.

Kėdainiai, garsėjantys unikaliu senamiesčiu, verčiami Kauno regiono atliekų laidojimo centru, kurio gyventojai nuo neigiamo poveikio bus saugomi panaudotų padangų blokais??? Nors padangų naudojimas sąvartynų dugno įrengimui teoriškai įmanomas, tačiau praktiškai tai – visiška atgyvena.

Šiandien turėtume galvoti apie sąvartynų uždarymą ir veiksmingą perėjimą prie žiedinės ekonomikos (pakankamą gyventojų aprūpinimą rūšiavimui skirtais konteineriais ir žmonių skatinimą rūšiuoti atliekas savo namuose), o ne grįžti atgal į praėjusį amžių ir laidoti atliekas archajišku būdu, darant žalą aplinkai, žmonių gyvenimo kokybei bei sveikatai.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką (44)

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje,...

Egzotiškas pasiūlymas Palangoje: vietoj įprastų saldumynų – drakono vaisių, kinkanų ir karališkų uogų (5)

Vaisiais iš Tailando, Kosta Rikos, Izraelio, Turkijos bei Lenkijos Palangoje pirmus metus...

Sekmadienį – dar viena proga pasidžiaugti šiluma (4)

Sekmadienio naktis numatoma nepastoviai debesuota, be lietaus. Vėjas silpnas. Antroje nakties pusėje...

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (29)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (63)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Minią sujaudino „The Prodigy“ narių poelgis pasirodymo metu (1)

Ko gero labiausiai lauktas pasirodymas „ Positivus “ festivalyje pateisino visus lūkesčius. „...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (294)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (145)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (13)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Suskambo vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: atlikėja neslėpė kvapą gniaužiančio jaudulio (71)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyko „Aurum 1006 km“ lenktynės, bet...