aA
2012-ieji greičiausiai įeis į Lietuvos istoriją kaip Londono olimpinių žaidynių metai, padovanoję mums ne tik Rūtos Meilutytės aukso medalį, bet ir jau seniai patirtą pasididžiavimo savo šalimi ir solidarumo jausmą.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kažkada tokį stebuklą sukurdavo Kauno „Žalgiris“, vėliau – Lietuvos krepšinio rinktinė. O dabar slogius jausmus kuriam laikui prislopino ir visą šalį akimirkai suvienijo Anglijoje gyvenanti mergaitė, nesulaikiusi ašarų kylant Lietuvos vėliavai ir skambant mūsų himnui.

Šį stebuklą depresijos apimtoje Lietuvoje sukėlė ne tik penkiolikmetės mergaitės talentas, bet ir pats įvykio laikas. Tai įvyko pačiu laiku. Tai įvyko tada, kada šalies keiksnojimas ir vis didesnio žmonių kiekio neapleidžianti įkyri idėja, jog Lietuva esą yra pati blogiausia iš blogiausių pasaulio šalių, jau pradėjo nejuokais slėgti ne vieną iš mūsų.

Lygiai kaip 1992-ieji Barselonoje buvo nuosmukio metai – po didžiulės euforijos ir istorinių akimirkų atgavus Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę (nuosmukio, nes puikiai pamename, kokį susipriešinimą visuomenėje ir tarpusavio skilimą bei įtampas net šeimose ir bičiulių tarpe pasėjo LDDP pergalė parlamento rinkimuose), 2012-ieji taip pat yra apibūdintini kaip nerimo, įtampos, įtarumo, kraštutinio nesaugumo ir nepasitikėjimo valstybe bei jos institucijomis metai. 1992-aisiais mūsų krepšinio rinktinė savo nuostabiu žaidimu ir herojiška pergale prieš Sovietų Sąjungos likučius be Lietuvos krepšinio mokyklos – NVS rinktinę – grąžino mums pasididžiavimo Lietuva jausmą ir iškovojo neužmirštamus bronzos medalius Barselonos olimpiadoje.

2012-ieji – tai iki šiol protu sunkiai suvokiamų ir pusiau tiesos arba net atviro melo iš abiejų pusių lydimų Garliavos įvykių, paralelinių tikrovių Lietuvos viešajame ir politiniame gyvenime formavimosi, sąmokslo teorijų, paranojos, manipuliacijų, sykiu iš valstybės institucijų sklindančios pareigūnų ir politikų demagogijos, arogancijos, paniekos piliečiams ir vieni kitų laikymo blogio šaltiniu metai. Jei spręsime iš žiniasklaidos, internetinių dienoraščių, viešųjų debatų ir skandalizuoto politinio gyvenimo – gan slogūs ir nemalonūs metai.

Tai įvyko pačiu laiku. Tai įvyko tada, kada šalies keiksnojimas ir vis didesnio žmonių kiekio neapleidžianti įkyri idėja, jog Lietuva esą yra pati blogiausia iš blogiausių pasaulio šalių, jau pradėjo nejuokais slėgti ne vieną iš mūsų.
Leonidas Donskis

Bet jei atmesime šitą nemeilės sau ir kitiems sluoksnį, tikrovė bylos mums kažką kita. 2012-ieji – Lietuvos atsigavimo po sunkios europinės ir globalinės ekonominės krizės metai. Jei Graikija (o netoli jos – Ispanija ir Portugalija, ne kažkiek lieka ir iki Italijos ir Prancūzijos) jau tapo lakmuso popierėliu, rodančiu, kas vyksta ES politikoje – kurioje, tiesą sakant, politikos lieka vis mažiau ir jos vietą užima, kaip rašo prancūzų filosofas Pascalis Bruckneris, ekonomikos tironija, – Lietuva tapo visiškai priešingu atveju. Ji pati sunkiai, sukandusi dantis, bet oriai įveikė krizę, kuri grasė sunkiai nuspėjamais padariniais mums ir visam regionui.

2012-ieji – metai, kada mes įveikėme krizę. Šalis atsitiesė. Suprastėjo mūsų užsienio politika – bet, deja, tai pasakytina ir apie visą Europą, kurios politikoje liko tik ekonomika, technokratinės vyriausybės ir reformos, sunki ir nemaloni proza, bet nė su žiburiu nerasi tos istorinės perspektyvos ir didybės, kuri mus lydėjo 1989-aisiais po Berlyno sienos griuvimo ir netrukus sekusio Lietuvos ir Baltijos valstybių laisvės siekio stebuklo.

Proza yra proza. Išsipildė estų kilmės amerikiečių politologo Reino Taagaperos pranašystė (o jis vienas iš pirmųjų, kartu su lietuvių politiniu mąstytoju Aleksandru Štromu, nuspėjo Baltijos šalių nepriklausomybę). Taagepera rašė vienoje savo esė, kad Baltijos valstybės taps nepriklausomos ir patirs pačias laimingiausias savo istorijos ir XX a. akimirkas, bet netrukus pateks į sunkių, pilkų ir proziškų ekonomikos ir politikos problemų lauką. Euforija dings, ateis nusivylimo metas. Nebeliks gebėjimo džiaugtis gyvenimu, viskas liūdins ir didins nesaugumo jausmą.

Kad ir kaip būtų, prisiminkime genialios anglų humoro grupės Monty Python dainą iš filmo „Life of Brian“ (Briano gyvenimas): „Always look on the bright side of life“ (Visada žvelk į gerąją gyvenimo pusę). Lietuva nesugriuvo. Mūsų problemų mums pavydėtų ne viena ES valstybė. Lieka slegiančios masinės emigracijos ir nepasitikėjimo savo šalimi problemos, bet jau turi pradėti veikti ir naujųjų kartų efektas – jauni žmonės neturi už ką nemylėti savo šalies. Jie kaip tik geriau nei bet kas kitas suvoks, kokia brangi mūsų pasimetusiame ir sunkios kasdienybės kamuojamame pasaulyje yra juos suvienijanti šalis – Lietuva.

2012-ieji nėra metai, kuriuos norėtųsi prisiminti dėl mūsų politikų, į italų teatro režisieriaus spektaklį reaguojančių taip, kad kas nors gali Lietuvą supainioti su Iranu. Man jie – tikrai ne tobulų, bet dažniausiai tylių ir profesionaliai, dorai nuveiktų ką tik pasitraukusios Vyriausybės darbų metai. Geros, gal net istorinės Vyriausybės.

Ir visų pirma 2012-ieji – olimpinės ir pasaulio čempionės Rūtos Meilutytės metai.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (39)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (14)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1119)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (705)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (17)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (70)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (10)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...

Filipinus supurtė žemės drebėjimas, yra žuvusiųjų (1)

Filipinų šiaurinę dalį pirmadienio popietę supurčius 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimui,...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (168)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (295)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...