aA
Apie regioninius raidos netolygumus kalbame jau senokai. Netolygi Lietuvos raida dažnai priimama kaip neišvengiama ir neišsprendžiama. Manau, kad tai klaidingas požiūris. Kiekvienas Lietuvos regionas išnaudodamas savo specifiką, stiprybes ir turėdamas aiškią viziją gali rasti savo vietą šiuolaikinėje Lietuvoje, o savo gyventojams suteikti naujų galimybių.
Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

Varėnos rajonas kaip ir daugelis mažųjų Lietuvos rajonų susiduria su panašiomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis – atsiliekama nuo šalies vidurkio pagal tokius rodiklius kaip tiesioginės užsienio investicijos, verslumo lygis, vidutinis darbo užmokestis, nedarbas. Visgi tų problemų sprendimą apsunkina rajono specifika – tai didžiausias plotu ir rečiausiai apgyvendintas rajonas Lietuvoje. Tačiau ar tai reiškia, kad rajonas yra tam tikra prasme pasmerktas?

Investicijų atėjimą ir verslo plėtrą riboja tai, kad net 67 proc. rajono teritorijos sudaro miškai, beveik nėra sklypų, kurių paskirtį būtų galima keisti ir padaryti juos patrauklius verslui, formuoti pramonines zonas. Rajone vyrauja ne itin produktyvus žemės ūkis, kurį sąlygoja nedidelis derlingumas.

Reikia matyti ir galimybes. Tai – vaizdingas, miškingas rajonas patogioje geografinėje padėtyje, pasiekiamas įvairiomis transporto priemonėmis (automobiliais, autobusais, traukiniais, dviračiais). Jame yra palankios sąlygos vystyti kultūrinį ir gamtinį turizmą, teikti sveikatinimo ir socialines atvykstantiems žmonėms. Taip pat pakankamai galimybių verstis miško gėrybių supirkimu, perdirbimu ir eksportu, miško ruoša ir apdirbimu.

Varėna – kaip lėtasis miestas

Kadangi investicijų plėtros galimybės ribotos, dalis gyventojų gali dirbti kitų rajonų centruose ar didesniuose miestuose, kur kuriasi įmonės su geriau apmokamomis darbo vietomis. Pavyzdžiui, jau dabar ne mažai varėniškių dirba Alytuje ar Vilniuje, iki kurio tik 83 km kelio. Tai galima išnaudoti daug plačiau, Varėna netgi galėtų tapti šalia didesnių miestų, didesnių ekonominių centrų esančiu lietuoju miestu.

Šiuo atveju lėtumas suprantamas kaip sąmoningas pasirinkimas stabtelėti, nebeskubėti, apsidairyti vietoje ir puoselėti tai, kas turima geriausio: žmones, gamtą, kultūrą. Tai vieta, kur galima atsigauti, pailsėti po darbo, pasidžiaugti gyvenimu.

Šiandieniniame pasaulyje lėtumas yra tapęs kokybės, ramumo ir mėgavimosi gyvenimu sinonimu. Ir tai kuo puikiausiai dera su Varėnos gyvenimu gamtos ritmu, t. y. jos apsuptyje, ramybės oazėje. Tokia rajono vystymo kryptis ilgalaikėje perspektyvoje prisidėtų mažinant emigraciją, kuri rajone išlieka opia problema, kas, savo ruožtu, lengvintų savivaldybės galimybes išlaikyti viešąją infrastruktūrą.

Tačiau, siekiant sukurti patogią, kokybišką ir lengvai pasiekiamą gyvenamąją aplinką, pirmiausia būtina gerinti rajoninės ir vietinės reikšmės kelių dangą, asfaltuoti žvyrkelius, nes būtent prasti keliai, vietos gyventojų teigimu, yra vienas pagrindinių veiksnių, komplikuojančių susisiekimą tiek Varėnos rajone, tiek su kitais rajonais. Kai kurie gyventojams svarbūs rajoninės ir vietinės reikšmės žvyrkeliai asfaltuotinų kelių sąraše nėra tarp pirmųjų. Žmonės jų asfaltavimo laukia metų metus.

Taip pat reikia įrengti daugiau kokybiškų dviračių takų, kurie jungtųsi su aplinkiniais miestais ir rajonais. Nemažiau svarbu plėtoti ir susisiekimo viešuoju transportu infrastruktūrą, nes šiuo metu neišvystytas toks susisiekimas, ypač tarp atokesnių kaimų, t. y. kada autobusai važiuoja tik kelis kartus per savaitę, sudaro nemenkų problemų.

Susisiekimo infrastruktūros tobulinimas pagerintų logistikos galimybes, kas atvertų daugiau galimybių pritraukti investicijas. Tačiau geras susisiekimas su ekonominiais centrais nėra pakankama sąlyga rajono vystymui. Gyventojų, ypač jaunimo, pritraukimui tampa aktualus būsto klausimas.

Šioje vietoje galima paminėti 2018 rugsėjį startavusias finansines paskatos jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti pirmąjį būstą regionuose, kurių tikslas – stiprinti šalies regionus ir mažinti takoskyras. Tačiau valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kur kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Tai yra grynai ekonominės klasės būstas, kurį tokią kainą nėra taip paprasta rasti.

Tačiau Varėnoje būstas yra vienas brangiausių, lyginant su kitomis mažosiomis savivaldybėmis. Kainos vos ne kaip Vilniaus priemiestyje. Todėl iš tiesų tikslinga švelninti reikalavimus jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą didesniuose miesteliuose, numatant galimybę finansinę paskatą skirti ir tuomet, kai jauna šeima įsigyja pirmąjį būstą regione, kur kvadratinio metro vertė yra bent 60 proc. ar mažiau, pavyzdžiui, 50 proc., mažesnė už nustatytą didžiausią vertę šalyje.

Turizmo centras

Kita svarbi Varėnos rajono vystymo kryptis – turizmas. Lietuvoje turizmo sektorius sukuria tik 4 proc. BVP, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Estijoje 15 proc. Tačiau gamtos ritmu gyvenanti Dzūkija, kuri yra patraukti keliautojams, gali neabejotinai prisidėti prie turizmo plėtros. Pavyzdžiui, vien Varėnos rajone yra ne viena žinoma vietovė, kurią galima labiau išnaudoti. Tai ir Dzūkijos nacionalinis parkas, ir Čepkelių raistas, ir daugybė vietų, kuriose galima susipažinti su senosiomis dzūkų tradicijomis, amatais, kulinariniu paveldu.

Problemų sukelia nepakankamas fizinis lankytinų objektų, trasų, maršrutų ženklinimas, trūksta pėsčiųjų ir dviračių takų, kempingo, apgyvendinimo paslaugų. Nors saugomos teritorijos apsunkina galimybes vystyti turizmo infrastruktūrą, tačiau savivaldybei bendradarbiaujant su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato galima rasti sumanių sprendimų. Kraštovaizdį darko ir pamiškėse suverstos padangų ir šiukšlių stirtos. Akivaizdu, kad savivaldybė turi rodyti daugiau dėmesio aplinkosaugai.

Rajone yra populiariausias baidarių maršrutas Lietuvoje – Merkio ir Ūlos upės bei jų santakos, kuri yra Mardasavo kaime. Plaukioti baidarėmis čia atvyksta apie 50 tūkst. žmonių per metus. Merkio upės ruože tarp Mardasavo ir Puvočių kaimų vyksta Lietuvos ir Europos muselinės meškerės čempionatai. Tačiau atvykstantieji yra privesti dardėti duobėtais žvyrkeliais ir kelti dulkes, kurios nusėda aplinkui esančiuose vietos gyventojų soduose, daržuose, vandens šuliniuose.

Džiugu, kad yra ryžtas išnaudoti Merkinės kaip istorinės Dzūkijos sostinės turizmo potencialą. Numatyta restauruoti ir turizmo veiklai pritaikyti Vladislovo Vazos namą, Merkinės dvarvietę, atidaryti Merkinės rotušę, plėtojami pažintiniai maršrutai Lietuvos partizanų takais, įamžinamas laisvės kovų dalyvių atminimas. Tai, kad Merkinės jau yra tapusi unikaliu traukos centru pirmiausia yra šio kunigaikščių miesto kultūrininkų ir kitų aktyvių žmonių nuopelnas.

Tačiau Savivaldybės strateginiame plėtros plane neatsirado vietos šalia Senosios Varėnos esančiam apleistam Glūko artilerijos poligonui. Nuo XIX a. pab. dešimtmečius veikęs karinis poligonas buvo virtęs atskiru miesteliu. Jame buvo įrengta cerkvė, o mirę kariškiai ir jų artimieji laidojami stačiatikių kapinėse.

Paskelbus nepriklausomybę trečiajame dešimtmetyje poligonas buvo naudojamas Lietuvos kariuomenės koviniam rengimui. Čia lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, buvo priimamos karių priesaikos ir vykdavo karinės pratybos. Vėliau čia dėl tinkamo oro ligoniams įsikūrė Vytauto Didžiojo džiovininkų sanatorija. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šį kompleksą perėmė okupacinės sovietų armijos daliniai. Čia buvo suiminėjami ir tremiami Lietuvos karininkai ir kiti gyventojai.

Šiandien poligonas yra visiškai apleistas, jo teritorija kol kas nėra tiksliai suformuota ir aiški, nėra konkrečių ribų. Ne visi objektai įrašyti į kultūros vertybių registrą, kai kas – privatizuota. Iki šiol yra išlikusi Glūko geležinkelio stotis, vandens bokštas, geležinkelio pylimas, artilerijos poligono sandėlis, geležinkelio tiltų fragmentai, XIX a. stačiatikių kapinės, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės ir kiti mažesni objektai. Į valstybės saugomų objektų sąrašą yra įtraukti tik trys objektai – buvusios Glūko geležinkelio stoties kompleksas, vandens bokštas ir parako sandėlis.

Glūko artilerijos poligonas – unikalus kompleksinis karinės istorijos objektas ir jam turi būti skiriamas tinkamas dėmesys. Sutvarkius šį objektą ir jį pritaikius turizmui, atvykstantieji čia galėtų susipažinti ne tik su Varėnos krato, bet ir Lietuvos karine istorija.

Sveikatinimo ir socialinių paslaugų oazė

Dar viena veiklos kryptis – sveikatinimo ir socialines paslaugas atvykstantiems asmenims, orientuojantis į vyresnio amžiaus tikslinę grupę. Tai sukurtų ilgalaikes darbo vietas ir leistų išspręsti vyraujančią turizmo paslaugų sezoniškumo problemą. Kartu atsirastų didesnis pasirinkimas vartotojams, kurie tokias paslaugas iki šiol renkasi tarp Druskininkų ir Birštono. Juo labiau, kad Varėnos rajone yra tam tinkamos unikalios gamtinės sąlygos. Į šią nišą puikiai pretenduotų Valkininkų ir Naujųjų Valkininkų infrastruktūra, ją tinkamai modernizavus ir renovavus.

Tokios senelių namų paslaugas gali sudominti ne tik vietinius, bet ir pasiturinčius baltarusius ar Kaliningrado srities gyventojus, nes ten panašios infrastruktūros trūksta. Panašios senjorų rezidencijos, kur žmonės gyvena savarankiškai, tačiau esant reikalui greitai gauti reikiamas paslaugas, įskaitant medicininę pagalbą, populiarios Vokietijoje. Daugelį jų valdo viešasis sektorius arba „Carito“ organizacija.

Varėnos rajoną vystant minėtomis trejomis pagrindinėmis kryptimis, būtų galima pasiekti, kad rajonas iš nederlingų žemių ir neproduktyvaus ūkio krašto taptų turizmo ir poilsio traukos centru. Tačiau tam, kad planai neliktų tik planais, kaip dažnai būda, reikalinga tvirta politinė vietos valdžios valia.

Dzūkijoje gyvena veiklios, savo kraštą mylinčios bendruomenės, kurios padeda pastebėti problemas, kurių kartais nenori matyti vietinė valdžia, o kai kada nesulaukdamos realių valdžios veiksmų, pačios noriai imasi iniciatyvų. Svarbu, kad tam nebūtų trukdoma.

Žinoma, didesnį dėmesį tokiems savo specifiką turintiems rajonams turėtų rodyti ir valstybė, nes neretai į savivaldybių ir regionų problemas buvo žiūrima pro pirštus. Nes būtent sėkminga regioninė politika turi būti grįsta glaudesne regionų ir centrinės valdžios sąveika.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
3.1667

Top naujienos

Klimatalogas įvardijo, kas mūsų laukia rugpjūtį: kaitra nesugrįš, lietūs bus labai netolygūs (7)

Lietuvoje prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, o po rekordinių liepos karščių , atrodo, jau...

Prestižinis sovietinio elito kurortas, kuriame anuomet atostogauti geidė visi, pažėrė gerų vaizdų: va čia tai jau virš visko (1)

Mažiau nei parą – tiek laiko praleidome legendiniame Latvijos pajūrio kurorte – Jūrmaloje....

Apgręžiant migrantus – platus pasieniečių arsenalas: kol kas jėgos neprireikė, bet viskam pasiruošta (320)

Pirmadienio vakarą priimtas sprendimas leisti apgręžti neteisėtai sieną kertančius migrantus...

Keistas tvarstis pakaušyje užminė naują mįslę dėl Kim Jong Uno (17)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pastarosiomis dienomis viešumoje pasirodo su kelių...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Nacių naikinimui sukurta „Supertvirtovė“ kirto japonams – pamažu tai virto „mirtina rutina“ II dalis

Jeigu nepaskaudo akys skaitant pirmąją dalį ir linksniuojant žodžius „Tvirtovė“ bei...

Papietavusi prie ežero išsižiojo: atostogos tai atostogos, bet kokia kainytė! (72)

Paprastai aš nelinkusi burbuliuoti dėl kainų, ypač kai poilsiauju. Atostogos tam ir yra, kad...

Apsidairykite, ar jūsų namuose nėra šių daiktų: pritraukia skurdą ir negandas (2)

Namų ūkio gerovei įtakos turi ne tik patys namai , bet ir daiktai, kurie juose yra. Skurdą ir...

Sugrįžę po emigracijos gimtinėje atidarė barą: trys broliai dirba ir barmenais, ir indų plovėjais (63)

Į gimtinę po emigracijos sugrįžę trys broliai – Kasparas, Paulius ir Mindaugas – kartu su...

Žinoma nuomonės formuotoja: kai sužinojau, kad autoavarijoje žuvo pažįstama mergina, prižadėjau sau niekada to nebedaryti (4)

Gyvename laikais, kai svarbią gyvenimo dalį užima socialiniai tinklai. Čia žmonės stebi savo...