O kad valia priešintis yra nepaprastai galinga jėga, atskleidė Ukrainos pavyzdys. Kai šalį ginančius ir motyvuotus pareigūnus bei karius remia ir civiliai gyventojai, kurie taip pat patys dažnu atveju ima į rankas ginklus, joks okupantas negali pavergti tautos. Ir tai prasideda nuo mažiausių dalykų: kamufliažinių tinklų pynimo, šalį palaikančių plakatų kūrimo, maisto kariams gaminimo ir panašių veiklų.
Lietuva taip pat turi stiprų geną priešintis. Mūsų istorija tai ne kartą įrodė: pradedant sukilimais, partizaniniais judėjimais, baigiant Sąjūdžio reiškiniu, Sausio 13-ąją ir dabar vis aktyviau prisijungiančiais gyventojais prie Lietuvos šalių sąjungos ar Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Todėl turime dėti visas jėgas, jog šis genas būtų toliau perduodamas ir stiprinamas, kad kuo daugiau žmonių suprastų, jog mes visi esame atsakingi už Lietuvos laisvės išsaugojimą.
Dėl šios priežasties NSGK komitete inicijavome ir Seime priėmėme Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją.
Ši strategija remiasi visuotinės gynybos principu – sieksime, jog kiekvienas Lietuvos pilietis žinotų, kaip jis gali apsaugoti savo šalį ir sėkmingai vykdyti savo pareigą, jeigu priešiškos jėgos pasikėsintų į mūsų nepriklausomybę ir suverenitetą.
Trys pagrindinės kryptys, kuriomis buvo formuojama strategija:
1) Piliečiai turi būti atsparūs. Tai reiškia, jog kiekvienas turėtų sugebėti identifikuoti įvairaus pobūdžio iššūkius, grėsmes ir mokėti nuo jų apsisaugoti.
2) Piliečiai turi turėti stiprią valią priešintis. Nepriklausomai nuo jų amžiaus, apsisprendimas ir pasiryžimas kovoti už šalies nepriklausomybę turėtų būti ryžtingas ir piliečiai turėtų visais įmanomais būdais siekti priešintis agresoriui.
3) Piliečiai turi turėti reikalingas žinias ir įgūdžius. Tam, kad aukščiau minėti momentai būtų įgyvendinami, piliečių ugdymas turėtų būti ta priemonė, kuri užtikrintų, kad piliečių dalyvavimas pilietiniame pasipriešinime taptų realia gynybine galia.
Taigi, strategija numato tikslus, kurie padės įgyvendinti veiksmingą piliečių įsitraukimą į šalies gynybą ir efektyvų atgrasymą.
Mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu piliečiai, įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą ar ginkluotųjų pajėgų nariai, atitinkamai vykdys iš anksto jiems numatytas pareigas mobilizacijos ar ginkluotos valstybės gynybos srityje. Visi piliečiai taip pat galės vykdyti neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmus (pilietinės akcijos, nepaklusnumas, trukdymas agresoriui įsigalėti). Vadovavimas ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir jo organizavimas užtikrinamas per valstybės ginkluotos gynybos struktūras. Vadovavimas neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui vykdomas per mobilizacijos valdymo struktūras ir organizuojamas teritoriniu principu, pasitelkiant karo padėties metu veikiančias savivaldybių institucijas ir įstaigas bei jų pareigūnus.
Priešui bandant pasikėsinti šalies suverenitetą, pilietinis pasipriešinimas tampa viena iš esminių valstybingumo tęstinumo užtikrinimo priemonių. Ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmais siekiama neleisti okupantui legitimizuoti savo valdžios, silpninti jo politinius, administracinius ir karinius pajėgumus, taip pat okupantui ir tarptautinei bendruomenei rodyti nesvyruojantį pasiryžimą priešintis.
Lietuvos šaulių sąjunga bus atsakinga už neginkluoto pasipriešinimo organizavimą. Šauliai ir toliau lygiai taip pat prisidės prie ginkluoto pasipriešinimo, tik šiuo atveju suteikiama daugiau galių vystyti neginkluoto pasipriešinimo kryptį. Tai pirmas žingsnis rezistencijos koncepcijos link. Taip pat bus organizuojamas visų sričių bei rūšių ginklų savininkų ir kitų šaulių karinis rengimas, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vienetuose. Tokie asmenys priklausytų koviniams ginkluoto pasipriešinimo vienetams, kurie būtų sudaromi teritoriniu principu, laikantis patikros, atrankos ir formavimo principų.
Strategijoje taip pat įtvirtintas komiteto siūlymas bendrajame ugdyme įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje, užtikrinti šiam mokymui tinkamą pedagogų rengimą ir kompetencijas, spręsti jų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.