Karantino ir ekstremalios situacijos metu sveikatos priežiūros įstaigoms nutraukus stacionarines ir planines sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus tik neatidėliotinas, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai laiku nesulaukė gydytojų konsultacijų, tame tarpe ir skubios pagalbos: ženkliai pacientų daliai buvo atidėtos chirurginės, chemoterapijos ir radioterapijos paslaugos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) skelbiamo tyrimo duomenys kelia didelį nerimą dėl ilgalaikių neigiamų pasekmių vėžiu sergančių pacientų sveikatos būklei ir galimam mirtingumo nuo vėžio ligos augimui: daugiau kaip trečdalis onkologinėmis ligomis sergančių pacientų nesulaukė jokios gydytojo konsultacijos karantino metu, beveik 40 procentų šių pacientų nesulaukė net skubios pagalbos, 30 procentų nesulaukė chirurginių paslaugų, virš 20 procentų radiologinių, o daugiai kaip 10 procentų net ir chemoterapijos paslaugų.
Vakarų mokslininkai skaičiuoja, kad vien Didžiojoje Britanijoje dėl karantino apribojus onkologines sveikatos priežiūros paslaugas, mirtingumas nuo šios rūšies susirgimų per artėjančius 12 mėnesių šioje šalyje gali išaugti penktadaliu. Deja, Lietuvoje iki šiol nėra atliktas nei situacijos modeliavimas, nei sukurtas skubus veiksmų planas.
Nepaisant karantino pabaigos ir etapais atnaujinamo sveikatos paslaugų teikimo, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai realiai patiria dideles kliūtis norėdami pakliūti konsultacijos pas specialistus tiek dėl neveiksmingos registracijos sistemos (atskiros sveikatos priežiūros įstaigos naudoja atskiras platformas, registracija telefonu neveikia tinkamai, linija be sustojimo yra užimta, dažnu atveju po kelis kartus reikalaujama siuntimų iš šeimos gydytojų, nors pacientas gali būti kad jau tęsia pakartotiną konsultaciją pas konkrečios srities specialistą), tiek dėl susidariusių eilių (POLA teigimu, net pusė pacientų iki šiol nesulaukė savo eilės apsilankyti pas gydytoją nepaisant įvykusios registracijos, o tyrimų tenka laukti netgi ženkliai ilgiau), dėl onkologinių sveikatos priežiūros ribojimo žmonės negali pasinaudoti ir prevencinėmis programomis, o tai didina skaičių pacientų, kuriems vėžys bus diagnozuotas pavėluotai.
Deja, bet sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad ši netoleruotina situacija nedelsiant būtų keičiama. Ministro pasyvumas ir rinkiminiai turai po šalies ligonines niekaip neprisideda prie sunkia liga sergančių žmonių kančių mažinimo, Konstitucijoje įtvirtintos pacientų teisės į nemokamų sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimą.
Priešingai, dabartinė situacija, kaip teigia patys pacientai, verčia vėžiu sergančius gyventojus, nepaisant to, kad jie yra drausti privalomu sveikatos draudimu, ieškoti mokamos pagalbos privačiose klinikose, skatina korupciją valstybės medicinos įstaigose. Tuo metu sau to leisti negalintys pacientai tiesiog palikti ligos valiai ir jos gniaužtams.
Nepaisant pacientų skundų Sveikatos apsaugos ministerijai dėl nevykdomų teisės aktų nuostatų, kad pacientas turi teisę pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą (tai yra neregistruojant onkologinių ligonių vienoje gydymo įstaigoje, nėra, kaip privaloma, teikiama informacija apie galimybę tokią paslaugą gauti laiku kitoje), ministerija tiesiog atsisakė imtis veiksmų užtikrinti, kad šios pacientų teisės būtų užtikrinamos šalies gydymo įstaigose.
Kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą reikalaudamas nedelsiant imtis visų jo kompetencijoje esančių priemonių, kad būtų užtikrintos Sveikatos priežiūros įstatymo (dėl maksimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo terminų), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei Sveikatos draudimo įstatymo (dėl pacientų teisės rinktis sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą) nuostatų laikymasis, o susidariusi situacija, kai paslaugų onkologiniams ligoniams teikimas faktiškai yra ribojimas būtų nedelsiant pašalinta.