aA
Išsitaręs ar neapdairiai pajuokavęs, jog neleidžia žmonai dirbti ir turėti pajamų, Arvydas Juozaitis, kilus visuomenės pasipiktinimui, buvo priverstas teisintis. Vėliau pateiktoje jo vizijoje moterys pačios laisvai pasirenka, ar siekti karjeros, ar pasišvęsti vaikų auginimui ir auklėjimui.
Laima Mogenienė
Laima Mogenienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Skurdo rizika

Deja, laisvas moterų pasirinkimas Lietuvoje tėra tik iliuzija, – tik labai pasiturinčių šeimų žmonos gali sau leisti nedirbti. Daugelis moterų rinktis – dirbti ar nedirbti – tiesiog negali, nes daug Lietuvos šeimų sunkiai verčiasi net ir dirbant abiem sutuoktiniams.

Statistika atskleidžia, kad moterys visais gyvenimo etapais patiria didesnę skurdo riziką nei to paties amžiaus vyrai. Dažnai moteris, net ir išsilavinusi, protinga, siekių ir svajonių gyvenime turinti, yra „silpnoji pusė“ santykiuose net ir su mylinčiu, bet dažnai pavargusiu ar sunkaus būdo vyru, jau nekalbant apie linkusį „pasilinksminti“ ar net smurtauti.

Moteriai, kuri yra pasišventusi šeimai ir išlaikoma vyro, skyrybos ar sutuoktinio netektis gali tapti tiesiu keliu į skurdą.

Gana dosnios išmokos motinoms pirmaisiais vaikų gyvenimo metais suteikia finansines galimybes
likti namuose. Bet paskui, ypač turint daugiau nei vieną vaiką, prasideda sunkiausia dalis – grįžti į
darbo rinką ir uždirbti ne grašius. Lietuvės bene aktyviausiai dalyvauja darbo rinkoje Europoje (žr. tyrimą „Lyčių nelygybės darbo rinkoje analizė“), tačiau ne iš gero gyvenimo. Tyrimai rodo, kad už tokį pat darbą joms mokama apie 14 proc. mažiau, nei vyrams.

Baigę aukštąsias mokyklas merginos ir vaikinai dažniausiai uždirba tiek pat. Skirtumai išryškėja
apie 30-uosius gyvenimo metus, daugumai jaunų moterų susilaukus vaikų. Nuo šių metų daugelio
moterų atlyginimas tarsi „įšaldomas“ ir nebekyla net grįžus iš motinystės atostogų, tuo metu
vidutinė vyrų alga nuosekliai auga.

Vaikų auginimas, rūpinimasis ligotais ar garbaus amžiaus artimaisiais, jau neminint didelės buities darbų naštos, kurią tempia statistinė lietuvė, lemia mažesnes per gyvenimą gautas darbo pajamas, sukauptą mažesnį darbo stažą. Todėl moterų pensijos Lietuvoje yra apie šeštadaliu mažesnės nei vyrų (17 proc. skirtumas 2018 m. duomenimis).

Laisvas moterų pasirinkimas Lietuvoje tėra tik iliuzija, – tik labai pasiturinčių šeimų žmonos gali sau leisti nedirbti. Daugelis moterų rinktis – dirbti ar nedirbti – tiesiog negali, nes daug Lietuvos šeimų sunkiai verčiasi net ir dirbant abiem sutuoktiniams.
L. Mogenienė


Taip, yra teigiamų poslinkių. Pensijų reforma ir priemokos mažiausias pensijas gaunantiesiems
prisidės prie atotrūkio mažinimo. Visgi šiuo metu statistika negailestinga: 36 proc. Lietuvos pensininkų gyvena skurdo rizikoje. Ir skurdžiausiai gyvena pensinio amžiaus moterys!

Pilkoji zona – moterys jau užauginusios vaikus, bet dar ne pensininkės. Joms sunku ne tik susirasti normaliai apmokamą darbą, bet tiesiog susirasti darbą ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Puikių, patyrusių, išsilavinusių, tačiau į ekonominio gyvenimo paraštes nustumtų moterų, – „niekam nereikalingų“ 50-mečių ar 60-mečių savo aplinkoje turime daugelis.

Neišnaudotos galimybės

Problemos, su kuriomis susiduria moterys, – tai visų mūsų, nesiskirstant pagal lytis, problemos. Visuomenė daug praranda neįtraukdama ir neįgalindama savo moterų. Moterys turi būti skatinamos realizuoti save ne tik šeimoje: profesinėje veikloje jos ženkliai prisideda prie socialinio ir ekonominio progreso, lengviau randa kompromisus ir lanksčiau prisitaiko prie pokyčių.

Šios tendencijos matomos ir viešajame politiniame gyvenime. Tyrimai rodo, kad parlamentuose
moterys dirba efektyviau: pateikia santykinai daugiau įstatymo projektų, o jų pateikti projektai
dažniau virsta įstatymais; beveik dukart dažniau yra linkusios vienytis ir bendradarbiauti su
priešingų pažiūrų politikais teikdamos įstatymo projektus; iškovoja didesnį finansavimą savo
atstovaujamiems regionams. Bendruomenėse, kur išrenkamos moterys politikės, keičiasi žmonių
požiūris į moteris, jų gebėjimus, lyderystės savybes.

Lietuva gali didžiuotis, kad viena pirmųjų Europoje, dar 1918 metų lapkričio 2 dieną, pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtino balsavimo teisę moterims. Tai Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Onos Mašiotienės, Felicijos Bortkevičienės ir kitų XX a. pradžios lyderių nuopelnas. Jų atviros, europietiškais principais paremtos demokratinės Lietuvos vizija progresyvumu pralenkė daugelį konservatyviųjų Europos valstybių.

Šiandien vėl (vis dar?) turime kalbėtis, diskutuoti, keisti visuomenės požiūrį – įtvirtinant moterų socialines teises, siekiant ekonominių galimybių lygybės. Ypač svarbu įgalinti vyresnes moteris. Turime išsivaduoti iš sovietinio štampo, kad moteris turi anksti eiti į pensiją, anksti baigti darbą ir
tapti nematoma.

Vienas svarbiausių darbų, kurį nuolat turime dirbti visi – įkvėpti moteris, kelti jų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją būti aktyviomis profesiniame, visuomenės ir politiniame gyvenime.
Nuoširdžiai kviečiu į šią talką visus Lietuvos žmones, visuomenės lyderius, ir pirmiausia – tikiuosi, skubant, netinkamai mintį išreiškusį gerbiamą filosofą Arvydą Juozaitį.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.1111

Top naujienos

Rusija grįžta prie kaimynių bauginimo: du signalai skirti ir Lietuvai (191)

Koronaviruso pandemijai slopstant Rusija , nepaisant augančių užsikrėtimo ir mirčių skaičių,...

Nesąžiningų vystytojų pinklės: susigundę gali likti su neegzistuojančiu būstu (3)

Nuosavo būsto įsigijimas gali tapti ne išpildyta svajone, o didžiuliu nuostoliu ir galvos skausmu....

Didžiausioms arabų ekonomikoms blogiausia jau praeityje: verslas prisitaiko

Verslo sąlygos trijose didžiausiose arabų pasaulio ekonomikose gegužės mėnesį prastėjo...

Matas Bytautas

Laimė (1)

Laimė, ne tik vienas labiausiai komercializuotų jausmų, kuris kraštutinėje savo melo formoje...

Ką daryti, jei vaikas mušasi: paaiškino, kas padės, o kada jau kreiptis į specialistus

Stebitės, kodėl jūsų mažylis piktas ir agresyvus? Galbūt vertėtų išsamiau pasidomėti šio...

Su žinomos atlikėjos buvusiu sutuoktiniu poruojama Goda Alijeva: dabar bet kuriam vyrui pavojinga su manimi susitikti (40)

Jau kurį laiką sklinda kalbos, kad grupės „69 danguje“ narė Goda Alijeva susitikinėja su...

Kas visgi yra šprotai: žuvies rūšis ar paruošimo būdas? (2)

Turbūt kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime esame ragavę šprotų, net jei negalime pakęsti...

Gydytojos patarimai pravers kiekvienam: šios priemonės padės geriausiai apsisaugoti nuo erkių atakų

Prasidėjus vasarai vis daugiau žmonių susiduria su erkėmis. Tačiau apie šiuos kraujasiurbius dar...

|Maža didelių žinių kaina