aA
Pažado skirti krašto apsaugai 2 proc. BVP nevykdanti Lietuva griauna savo tarptautinį autoritetą. Taip tvirtina naujasis Ministro pirmininko patarėjas užsienio politikos klausimais Laimonas Talat-Kelpša.
Laimonas Talat-Kelpša
© DELFI / Šarūnas Mažeika

DELFI primena, kad L. Talat-Kelpša ėjo Lietuvos įgaliotojo ministro pareigas Gruzijoje, yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjo padėjėju nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais.

- Ar įvyko esminių Lietuvos tarptautinės padėties pokyčių, lyginant prezidento Valdo Adamkaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijas?

- Vienas ryškiausių pokyčių, kurį pastebi politikai ir diplomatai, yra susijęs su permainomis JAV administracijoje. Pažvelkime kad ir į ryškiai išreklamuotą naująją JAV „perkrovimo“ politiką.

Lietuvoje mažiau dėmesio sulaukę, tačiau ne mažiau svarbūs mūsų valstybei yra JAV sprendimai išvesti kariuomenę iš Irako, trauktis iš Afganistano, susilaikyti nuo aktyvaus dalyvavimo operacijoje Libijoje. Amerika tarsi pradėjo pamažu atsitraukti nuo ankstesnių užmojų ir labiau gręžtis į savo reikalus. Šį vyksmą dar labiau paspartino pasaulio ekonominė krizė.

Antra - pasikeitė valstybių vadovai mūsų artimojoje geopolitinėje erdvėje: Ukrainoje, Lenkijoje. Ukraina įšaldė savo anksčiau deklaruotą siekį integruotis į NATO. Per lėktuvo katastrofą Rusijoje žuvo dalis Lenkijos politinio elito – kaip tik ta jo dalis, kuri Lietuvoje buvo vertinama už draugišką, konstruktyvų požiūrį ir bendros veiklos iniciatyvas. Kai tų žmonių neliko, atsivėrė vakuumas, kurį šiuo metu juntame.

Vis dėlto tam tikros mūsų užsienio politikos konstantos išliko, pirmiausia – Rusijos interesų Baltijos regione atžvilgiu. Rusija yra suinteresuota išlaikyti dominuojančią padėtį mūsų regione, ką labiausiai matome energetikoje, ir tai, ko gero, ne tik komercinis interesas.
Laimonas Talat-Kelpša

Trečia - Lietuvos politiką taip pat smarkiai paveikė pasaulio finansinė krizė. Dėl susitraukusio valstybės biudžeto sumažėjo galimybės aktyviai veikti išorėje ir gintis nuo Lietuvai ne visada naudingų išorinių iniciatyvų.

Vis dėlto tam tikros mūsų užsienio politikos konstantos išliko, pirmiausia – Rusijos interesų Baltijos regione atžvilgiu. Rusija yra suinteresuota išlaikyti dominuojančią padėtį mūsų regione, ką labiausiai matome energetikoje, ir tai, ko gero, ne tik komercinis interesas. Antra konstanta – nuolatinis Europos Sąjungos (ES) reformavimosi procesas. Šiame nesustojančiame kaitos procese mums, kaip mažai valstybei, vis dar sunkiai sekasi rasti atspirties tašką, kuris leistų nuosekliai modeliuoti savo politiką.

- Ar JAV sprendimą trauktis iš Irako ir Afganistano labiau lėmė prezidento administracijos kaita, ar vis dėlto – objektyvūs veiksniai, kurie būtų vertę panašiai elgtis ir respublikonų administraciją?

- Nenorėčiau spekuliuoti svarstydamas, „kas būtų, jei“. Iš tiesų JAV politikos pokyčiai, tarp jų ir politikos kaita mūsų ir mūsų kaimyninių šalių atžvilgiu, yra susiję ir su besikeičiančia geopolitine aplinka. Surizikuosiu iškeldamas prielaidą, kad buvusio JAV prezidento George‘o W. Busho vykdyta politika buvo paskutinis Amerikos mėginimas skleisti pasaulyje vienašališką politinę kryptį. Tai, ką matome šiandien, mano vertinimu, yra ne tik savotiškas Amerikos atsitraukimas, susijęs su interesų erdvės performatavimu, bet kartu – ir bandymas ieškoti partnerių, su kuriais būtų galima įgyvendinti JAV nacionalinius interesus.

Visoms pasaulio valstybėms iškyla svarbus klausimas: kaip įsilieti į šį interesų spektrą? Amerika ištiesė ranką Rusijai, mėgindama spręsti Afganistano problemą. Ji bendradarbiauja ir su Japonija, Australija, kitomis valstybėmis. ES turi potencialą būti natūralia ir ilgalaike JAV partnere, tačiau šis vaidmuo jai nėra garantuotas. Tam, kad taip būtų, ji pati turi stiprėti.

Kaip matome, ES užsienio politika instituciškai sustiprėjo. Tai teigiamas ir sveikintinas žingsnis. Jei vadovaujamės nuostata, kad JAV yra ne tik mūsų saugumo garantas, bet ir Vakarų civilizacijos bei vertybių išlikimo pamatas, tai turime galvoti apie tai, kaip būti išvien su Amerikos interesais, juos papildyti mums svarbiais elementais.

- Ar JAV paprasčiausiai pritrūko jėgų ir pinigų tęsti ankstesnę gan agresyvią politiką, ar pakito interesų suvokimas, nesumažėjus realioms galimybėms?

- Kaip pareigūnas nejaukiai jaučiuosi, prašomas komentuoti kitos valstybės vidaus politiką. Galiu tik atkreipti dėmesį į visiems matomas problemas, su kuriomis pastaruoju metu susiduria JAV administracija. Pirmą kartą istorijoje sumažintas Amerikos ekonomikos ilgalaikis reitingas. Tai – signalas, leidžiantis suvokti JAV padėtį sąlygojančius reiškinius. Mes matome tik jų paviršių, o Amerikos politinė vadovybė, reikia manyti, matė juos iš vidaus ir gerokai anksčiau. Tai galėjo lemti ir tam tikrą užsienio politikos perorientavimą.

Lietuvai labai svarbu, kad Amerikai sektųsi – kad jos ekonomika atsigautų, kad ji rastų partnerių, kurie padėtų jai įgyvendinti jos ir viso Vakarų pasaulio interesus. Mums taip pat yra labai svarbu, kad Lietuva būtų vienas iš tų partnerių.

- Jei mums tai taip svarbu, ar vertėjo užsiimti vaiduokliškų CŽV kalėjimų paieška?

- Šio klausimo nenorėčiau komentuoti.

- Lenkijos užsienio reikalų ministras ironizuoja: Lietuva vis pabrėžia Rusijos grėsmę, bet krašto apsaugai skiria mažiausią biudžeto dalį tarp ES valstybių. Kur mus nuves ši saugumo ir gynybos politika?

Jei vadovaujamės nuostata, kad JAV yra ne tik mūsų saugumo garantas, bet ir Vakarų civilizacijos bei vertybių išlikimo pamatas, tai turime galvoti apie tai, kaip būti išvien su Amerikos interesais, juos papildyti mums svarbiais elementais.
Laimonas Talat-Kelpša

- Skaičiai yra tokie, kokie yra. Jie nepriklauso nuo kurio nors vieno valstybės pareigūno sprendimo. Tai, kiek Lietuva skiria ar gali skirti gynybai, priklauso nuo plataus politinių jėgų ir institucijų sutarimo. Kol jų vertinimai labai skiriasi, sunku tikėtis, kad krašto apsaugos finansavimą pavyktų smarkiai padidinti.

Blogai, kad Lietuva, anksčiau deklaravusi ketinanti skirti krašto apsaugai 2 proc. BVP, šiandien to pažado nevykdo. Pažado nevykdymas kerta ne tik ir ne tiek per gynybos pajėgumus, kiek per Lietuvos tarptautinį autoritetą. Matyt, vis dar neįvertiname Lietuvos įvaizdžio kaip sudėtinės nacionalinio saugumo dalies.

O dėl pinigų krašto apsaugai – jei siūlytumėt skirti gynybai pinigus, kuriais kitais metais ketinama atkurti nukirptas pensijas, premjeras vargu ar sutiktų.

- Ar politikos pokyčiai Ukrainoje liudija ES ir Amerikos nesėkmę plečiant demokratijos įtaką?

- Ir Lenkijoje, ir Ukrainoje, ir netgi mūsų valstybėje veikia tam tikra „politikos švytuoklė,“ kuri pasireiškia ir alternatyvių užsienio politikos kelių paieška. Tačiau ilgalaikė Ukrainos orientacija į Europą niekur nedingo. Tiesa, dabartinė Ukrainos politika Europos atžvilgiu yra šiek tiek modifikuota, galbūt pritaikyta prie suvokimo, kad galimas kitoks – kaip manoma, „sklandesnis“ suartėjimo kelias. Ar jis tikrai yra sklandesnis, parodys laikas. Mūsų interesas – įtvirtinti nuostatą, kad Ukraina ES yra reikalinga, ir kad suartėjimas toliau vyktų.

- Ar tai, kaip suveikė „politinė švytuoklė“ Lenkijoje ir Ukrainoje, yra iš dalies nulemta Rusijos interesų? Ar dabartinė šių valstybių laikysena yra palankesnė Rusijai?

- Palankumas ar nepalankumas Rusijai yra vertinimų dalykas. Baltarusijos opozicija dabar sako, kad Lietuvos laikysena yra galbūt palankesnė kuriam nors politiniam lyderiui, bet kiek tai turi bendro su tikrove? Rengiantis pirmininkavimui ES, Lenkija buvo suinteresuota rasti bendrą kalbą su didžiosiomis ES valstybėmis. Mūsų interesas - kad Lenkijos suartėjimas su didžiosiomis ES valstybėmis nevyktų mažųjų kaimyninių šalių sąskaita.

- Sakote, kad „ES užsienio politika instituciškai sustiprėjo“. Tačiau matome, kaip beviltiškai atrodo vieningos ES energetikos politikos pastangos. Ar įmanoma kalbėti apie sėkmingą užsienio politiką, kai ją atskiroms ES valstybėms diktuoja Rusijos energetinė diplomatija?

Alternatyva regioninei lyderystei nebuvo pasiūlyta. Gal metas sugrįžti prie šios svarbios temos, rasti sąlyčio taškus, kurie paklotų pamatus naujam plačiam politinių jėgų ir visuomenės sutarimui, kokį turėjome reikalaudami išvesti SSRS kariuomenę ar stodami į ES ir NATO?
Laimonas Talat-Kelpša

- Tokia ES, kokią šiandien matome, susikūrė per 60 metų. Iš pradžių buvo bendra anglies ir plieno rinka, vėliau – bendra rinka, dar vėliau prasidėjo bendradarbiavimas teisingumo ir saugumo srityse. Šiandien turime eurą ir besiformuojančią bendrą užsienio politiką. Bendros energetikos politikos iki šiol kaip ir nebuvo: ji žengia pirmuosius žingsnius. Tačiau galime džiaugtis, kad tie žingsniai jau žengiami, ir ES valstybės vis labiau kreipia savo žvilgsnius į bendros energetikos politikos formavimą. Tad šiandien tikrai per anksti sakyti, kad ES šiuo atžvilgiu pralaimėjo. Tikėkimės, kad ir nepralaimės.

- Amerika – viena tauta, vienijama bendrų vertybių ir gyvos konstitucijos, ne biurokratų surašyto talmudo. Kinija juolab – politinis monolitas, tvarkomas vienos valdančiosios partijos. O kas vienija ES? Kas gali įkvėpti europiniam pilietiškumui?

- ES kūrimąsi lėmė Europos valstybių noras, kad vėl nepasikartotų karas. Šiandien tai yra visas Europos valstybes vienijantis veiksnys. Galima klausti taip: ar neteks ES kariauti, kad apgintų save ir savo vertybes? Tai fundamentalus klausimas, į kurį neturi atsakymo nei ES šalių vyriausybės, nei visuomenės. Diskusija šiuo klausimu dar nevyksta, tačiau matant, kas šiandien vyksta pasaulyje, atsakymo į šį klausimą teks ieškoti.

- Ar nebus per vėlu?

- Pamėginkime atsakymo į šį klausimą pradėti ieškoti Lietuvoje. Ar žmonės pasirengę aukotis, kad būtų apgintos ne tik Lietuvos, bet ir visos ES vertybės ir interesai?

- Jei pagrindinis ES vienijantis veiksnys yra išvengti karo, tai kaip įmanoma motyvuoti žmones būti pasirengusius kariauti ir aukotis?

- Jūsų iškeltas klausimas ir rodo, kokio masto tapatybės formavimo uždaviniai dar laukia ES valstybių. Gali būti, kad žodis „kariauti“ praras tradicinę reikšmę, juolab kad šiandien dažniau kalbame apie informacinius, energetinius „karus“. Bet solidarumo, aukojimosi kitų labui klausimas išlieka aktualus.

- Ar Lietuvai naudingas būtų Turkijos įstojimas į ES?

- Strateginiu ir geopolitiniu atžvilgiu – taip. Viskas priklauso nuo to, kiek pati Lietuva bijo keistis ir bijo pokyčių ES. Jei tokių baimių nėra, tuomet bet kuris tolesnės plėtros veiksmas turėtų būti sveikintinas. Bet Turkijos narystės klausimu Lietuvoje kol kas nėra vieningos nuomonės.

- Buvote vienas iš regioninės lyderystės idėjos autorių. Koks yra tos idėjos likimas?

- Stebint Lietuvos užsienio politiką pastaruosius porą metų buvo matyti, jog iš esmės daug kas nekito. Keitėsi galbūt retorika ir kai kurie akcentai, bet ankstesni procesai ir toliau vyksta. Pažvelgę kad ir į energetikos sritį matysime, kad Lietuva šiandien savo darbais akivaizdžiai rodo pretenziją būti svarbiausia Baltijos regiono energetikos grandimi. Tai ne tik naujos atominės elektrinės projektas. Lietuvoje bus statomas suskystintų dujų terminalas, bus elektros jungtys su Švedija ir Lenkija.

Per 2008 m. Seimo rinkimus regioninio „centro“ sąvoka buvo įtraukta į politinės konkurencijos erdvę. Užuot tapusi sutarimo pagrindu, ji kaip tik išskyrė ir supriešino politines jėgas. Tačiau alternatyva regioninei lyderystei nebuvo pasiūlyta. Gal metas sugrįžti prie šios svarbios temos, rasti sąlyčio taškus, kurie paklotų pamatus naujam plačiam politinių jėgų ir visuomenės sutarimui, kokį turėjome reikalaudami išvesti SSRS kariuomenę ar stodami į ES ir NATO? Ne taip svarbu, kaip vadinsis ši doktrina – svarbu, kad ji numatytų konkrečius į ateitį nukreiptus namų darbus, kuriuos tęstų tiek pozicija, tiek opozicija. 

- Jau ne vienus metus apie savo energetinę „lyderystę“ sakome ne „yra“, o „bus“. Keista būti energetiniu regiono centru, kuris ir 2008, ir 2009, ir 2010, ir 2011 metais vis neiškopia iš „bus“ būsenos.

- Užsienio politikoje rezultatai matuojami dešimtmečiais. Jei siekius tapti ES ir NATO nare būtume vertinę 1997 metais, kai į NATO buvo pakviestos tik Čekija, Lenkija ir Vengrija, o Lietuva net nebuvo pakviesta pradėti derybų su ES, visą tuo metu vykdytą kursą kas nors galėjo pavadinti „nevykusiu“. Bet 2004 metų pavasarį viskas jau atrodė kitaip.

Poziciją, jog į ES ir NATO įstojusi Lietuva turi būti aktyvi, matoma ir įtakinga regione valstybė, Seimas patvirtino 2004 metais. Jokie parlamento sprendimai jos nepanaikino. Todėl neskubėkime vertinti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (640)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (45)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Pataria netylėti: kaip patikrinti, ar darbdavys po reformos neapgavo išmokėdamas atlyginimą (7)

Norint paprastai išsiaiškinti, ar darbdavys neapgavo išmokėdamas atlyginimą už šių metų...

Iš Šri Lankos grįžusi lietuvė pakeitė požiūrį į arbatą, kurią geriame Lietuvoje (32)

Sunku žodžiais apsakyti, ką maisto tinklaraštininkui reiškia galimybė apsilankyti Šri Lankoje...

Rimvydas Valatka. Desakralizuoti Lietuvos pilietybę (302)

Politinis kalendorius pamėtėjo rinkimų . Karbauskis su Širinskiene – dar ir Konstitucijos...

Šveicarijos lietuvė: suvokti, kodėl čia kasininkės uždirba dešimtis tūkstančių, yra darbas (282)

Šveicarija – keista šalis. Smagi šalis. Spalvinga šalis. Kuria puse nepakreipsi, įdomi...

Grožėkitės ir semkitės įkvėpimo iš šio buto Vilniuje: puikus modernaus ir klasikinio stiliaus interjero derinys (7)

Pastaruoju metu lietuvaičiai itin pamėgo savo interjere derinti modernųjį ir klasikinį stilių....

Kas nutinka, kai mieste automobiliai yra visiškai uždraudžiami (11)

Pontevedros mieste (Ispanija) šaukti nebūtina – susikalbėti galima ir nekeliant balso. Mat tam...

Svaiginančią karjerą metusi lietuvė vaikų auginti išvyko į Balį: buvau kaltinama karjera per lovą (31)

Polinezijos salos Ramiajame vandenyne. Palmės, baltas smėlis, smaragdinio žydrumo vanduo ir...

Asmik Grigorian atlikta jautri operacija: niekada nesupratau fakto, kodėl visi tai slepia (37)

Balandžio 29 d. bus paskelbti tarptautinių operos apdovanojimų laureatai. Operos solistė iš...