Smurto prieš moteris statistika atima žadą. Smurtą patiria 1 iš 3 moterų pasaulyje, toks pats skaičius moterų smurtą patiria ir Lietuvoje. Tad nenuostabu, kad moterų teisės ir kova su smurtu prieš moteris yra vienas svarbiausių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetų.
Tai vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų kandidatuojant į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 m. laikotarpiui. Tai taip pat vienas svarbiausių Lietuvos prezidentės prioritetų.
Lietuvos prezidentė praėjusiais metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje inicijavo aukšto lygio diskusiją apie smurto prieš moteris ekonominius kaštus. Ekonominių smurto prieš moteris kaštų įvardijimas gali padėti geriau suprasti šios problemos mastą. Europos lyčių lygybės instituto vertinimu, išlaidos dėl artimo partnerio smurto Lietuvoje gali siekti 650 mln. eurų per metus.
Akivaizdu, kad smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje ne tik suluošina moterų ir jų vaikų likimus, sužaloja emociškai ir fiziškai, užkerta kelią moterų nepriklausomybei, bet ir stabdo visos visuomenės raidą.
Smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje šalinimas efektyviausias tada, kai vykdomas sistemingai. Turi būti užtikrintas efektyvus įtariamųjų baudžiamasis persekiojimas, aukų apsauga, įskaitant smurto liudininkais tapusių vaikų apsaugą, smurto prevencija šviečiant visuomenę. Tokį išsamų požiūrį į kovą su smurtu prieš moteris ir siūlo Stambulo konvencija.
Kartais bandoma smurto artimoje aplinkoje problemą pateikti kaip „buitinius konfliktus“, paskatintus priklausomybių. Tačiau niekas negali paneigti statistinių duomenų, kad Lietuvoje 93 proc. smurtautojų prieš moteris ir vaikus artimoje aplinkoje yra vyrai.
Be to, 2016 m. Eurobarometro apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai visoje Europos Sąjungoje linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą prieš moteris.
Beveik pusė Lietuvos respondentų yra linkę manyti, kad moterys „išgalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą“ (LT-42%, ES-22%) arba smurtą išprovokuoja pati auka (LT-45%, ES-17%).
Nuo tokių diskriminacinių nuostatų ir prasideda smurtas prieš moteris – su tokiu toksišku požiūriu turėtume visomis jėgomis kovoti.
Deja, pastaraisiais metais su nerimu stebiu, kaip viešoje erdvėje iškraipomos Stambulo konvencijos sąvokos ir tikslai, o visuomenės nuomone manipuliuojama siekiant populistinių tikslų. Tokia pati bauginimo taktika buvo pasitelkiama, kai Seime vyko diskusijos dėl vaiko teisių apsaugos stiprinimo. O reikėjo tik garsiai įvardyti akivaizdžią tiesą - vaikų mušti negalima.
Po „tradicinių vertybių“ retorikos dūmų užsklanda slypi ne kas kita, o priešiškumas žmogaus teisių vertybėms bei principams. Kyla klausimas, kodėl nenorima įsiklausyti į tarptautinių organizacijų rekomendacijas?
Viena didžiausių šios konvencijos priešininkių ir dezinformacijos apie konvenciją skleidėjų yra Rusija. Apsimesdama „tradicinių vertybių“ gynėja, ši šalis aktyviai skleidžia propagandą Rytų Europoje ragindama nepriimti universalių žmogaus teisių standartų.
Tad svarbu sau iškelti klausimą - ar esame europietiška šalis, stiprinanti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, ar linkstame į Rusijos pasaulėžiūros įtaką, kur žmogaus teisės praktiškai neegzistuoja?
Kitų Europos šalių patirtis rodo, kad žmogaus teisės puikiai dera su katalikiškomis vertybėmis. Stambulo konvenciją yra ratifikavusi katalikiškoji mūsų kaimynė Lenkija, taip pat Italija ir Malta, šiemet Konvenciją rengiasi ratifikuoti Vengrija ir Kroatija.
Popiežius Pranciškus kritikuoja patriarchalines kultūras, kuriose moteris laikoma žemesne būtybe, ir ragina valstybes aktyviau šalinti žalingus papročius ir tradicijas, kuriomis pateisinamas smurtas prieš moteris.
Pasirašydamas konvenciją nesitikėjau, kad lyties sąvoka staiga taps kontroversija. Juk Konvencijoje įtvirtinta gender arba lietuviškai, lyties, sąvoka nežada jokių revoliucijų. Kaip apibrėžta Konvencijoje, „lytis“ (gender) reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kurios tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams.
Dar 2010 m., prieš pasirašant Stambulo konvenciją, Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad ši neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, draudžiančios diskriminaciją dėl lyties ir lytinės orientacijos. Jau pagal dabartinius Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus Lietuvoje taikomi identiški reikalavimai dėl nediskriminavimo lyties tapatumo ir lytinės orientacijos pagrindais.
Kitąmet Lietuva švęs savo valstybingumo šimtmetį. Kitais metais taip pat sukanka 100 metų, kai Lietuvoje moterys iškovojo balsavimo teisę. Vis dėlto, net ir XXI a. Lietuvoje 31 proc. moterų kenčia nuo smurto – tad iki tikrosios, kasdienybėje įsitvirtinusios lyčių lygybės Lietuvoje dar ilgas kelias.
Lietuvos valstybingumo, o kartu ir Lietuvos moterų balsavimo teisių šimtmetis būtų puiki proga mūsų valstybei prisiimti gilesnius įsipareigojimus moterų teisių srityje ir ratifikuoti Stambulo konvenciją.