M. Le Pen – protestas, o ne receptas ar alternatyva šiandienei Europai.
© A.Solomino nuotr.

Tai netgi gali būti paskutinis skambutis permąstyti tolesnę Prancūzijos, o kartu ir visos Europos raidos kryptį. Apžvalgininkai ragina atsikvošėti. Tik kas ir dėl ko turėtų atsikvošėti?

Apie „radikalėjančią Europą“ jau kalbame ne pirmą kartą. Gerai prisimenu 2002 m. Prancūzijos ir visos Europos kairiųjų dienraščių antraštes apie Jeano Marie Le Pen‘o (šiandien Europą drebinančios M. Le Pen tėvo) įsiveržimą į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą ir atgimstančio fašizmo Europoje grėsmę.

Artėjant lemiamam balsavimui tarp Prancūzijos kairiųjų, kurių kandidatai pirmajame ture liko už borto, netgi paplito toks šūkis: „Geriau vagis negu fašistas“. Socialistai, komunistai, anarchistai drauge buvo priversti balsuoti už jų taip nekenčiamą tuometinį dešiniųjų prezidentą golistą J. Chiraką. Tuo viskas tą kartą ir pasibaigė. J. M. Le Pen‘o iškilimas buvo paaiškintas kaip vidinių kairiųjų politinių jėgų susiskaldymo padarinys.

Po ką tik Europoje praūžusių Europos Parlamento rinkimų ir po istorinės Nacionalinio fronto pergalės Prancūzijoje politikos apžvalgininkai ir vėl rado progą prabilti apie „radikalėjančią Europą“ ir galimas grėsmes. Bet ar pavyks jiems rasti paaiškinimą, kokios priežastys tai lemia?

Konservatyvus britų mąstytojas Rogeris Scrutonas straipsnyje „Kodėl reikalingos tautos?“ pažymi, kad politiniam procesui Europoje buvo suteikta kryptis, kaip priešprieša nacionalinių valstybių sistemai. „Tačiau tai nebuvo kryptis, kurią pasirinko Europos žmonės. Priešingai, daroma viskas, kad europiečiai neturėtų galimybės rinktis, nes tokiai galimybei atsiradus jie atmeta iš „viršaus“ primestą planą“, – teigia R.Scrutonas.

Šiuo atveju tereikia prisiminti referendumų dėl Europos Konstitucijos baigtį Prancūzijoje ir Nyderlanduose bei nuolat dėl ES sutarčių perbalsuoti priverstą Airiją. Konservatyvusis britų mąstytojas žeria dar daugiau kritikos: „ES politinis procesas krypsta link centralizacijos, hierarchinės kontrolės, neišrinktų biurokratų bei teisėjų diktatūros, nacionalinių parlamentų priimtų įstatymų atmetimo, konstitucinių sutarčių, sukurtų jų nederinant su piliečiais.“ Tai leidžia daryti išvadą, kad balsavimas už antisistemines tolimos dešinės politines partijas – tai savotiškas protestas prieš primestas žaidimo taisykles.

Kiti autoriai, aiškindami tolimos dešinės politinių jėgų populiarėjimą, pabrėžia, kad šiandien Vakarų Europos valstybes valdantis politinis elitas neranda atsakymų į klausimą, kaip įgyvendinti daugiakultūrės visuomenės modelį ir kaip suderinti ekonominį imigracijos poreikį ir socialines bei kultūrines šio proceso pasekmes.

Pastebima tendencija, kad už kraštutinės dešinės politines partijas Vakarų Europoje ima balsuoti vis daugiau darbininkų klasės atstovų, ypač tuose regionuose, kuriuose imigracijos veiksnys itin reikšmingas. Jų atsitraukimą nuo tradiciškai jų interesams turinčių atstovauti socialistų galima aiškinti tuo, kad daugiakultūriškumą propaguojančios kairiosios politinės jėgos niekaip negali paaiškinti didėjančio nedarbo, nusikalstamumo ir imigracijos santykio. O tolimos dešinės politinės partijos turi labai konkretų aiškinimą: uždaros imigrantų bendruomenės net neplanuoja integruotis į Europos visuomenes, stengdamosi čia tik pasinaudoti Vakarų Europos gerovės valstybių teikiamomis galimybėmis. Tai daug kam atrodo įtikinamiau nei kalbos apie daugiakultūrės visuomenės iliuziją.

Kai kurie kiti akademikai pabrėžia, kad parama tolimos dešinės politinėms jėgoms – tarsi atsakas į šiandienines moralinio reliatyvizmo tendencijas Vakarų Europoje: bendruomeninių ryšių trūkinėjimą, kultūrinį libertarizmą, kuris silpnina Vakarų Europos visuomenių moralinius orientyrus. Todėl balsavimas už tradicines vertybes remiančias tolimos dešinės politines partijas – didelėje Vakarų Europos valstybių visuomenės dalyje glūdinčio vertybinės kontrrevoliucijos poreikio įrodymas (geriausias pavyzdys – milijoniniai mitingai Prancūzijoje prieš vienalyčių santuokų įteisinimą).

Šiuos aiškinimus papildo ir dar vienas aspektas – tradicinių dešiniųjų politinių jėgų idėjų kaita ir jų visiškas nesugebėjimas atliepti visuomenėje besiformuojančių naujų kultūrinių ir socialinių lūžių.

Kitaip tariant, tolimos dešinės judėjimai šiandien kalba apie problemas ir jų sprendimo būdus, apie kuriuos kalbėti turėtų senosios dešinės (ar centro dešinės) konservatorių ar krikščionių demokratų partijos. Tik daro tai radikaliau. Juk, kitaip nei ekonomikoje, socialinėje ir kultūrinėje srityje sprendžiant tokius reikalus kaip šeimos samprata, gyvybės apsauga ar imigracija tradicinės centro dešinės (kaip dabar yra įprasta sakyti) politinės partijos nesugebėjo suformuluoti aiškios pozicijos dėl tolesnio visuomenės raidos modelio ir taip pasidavė moralinio reliatyvizmo bei daugiakultūriškumo viršenybei.

Būtent šie principai šiandien yra neoliberalų ir naujosios kairės vertybinis pamatas. Akivaizdu, kad kultūrinėje srityje tradicinės politinės dešinės jau nebėra, o jų apleistas vertybes ima ginti vadinamosios kraštutinės dešinės politinės partijos. Ir kol Vakarų Europos konservatoriai ir krikščionys demokratai nesugrįš prie savo vertybinių šaknų, tol tolimos dešinės politinio judėjimo plėtra ir gyvybingumas bus garantuotas.

Tad kaip Nacionalinio fronto kilimo kontekste turėtų elgtis tradiciniai Prancūzijos dešinieji? Norėtųsi prisiminti 2007 m. Prancūzijos prezidento rinkimus, kai šios šalies politikos apžvalgininkai kalbėjo apie tai, kad reikia rasti būdų neleisti pasikartoti 2002 m. scenarijui.

Savo rinkimų kampanijoje dešiniųjų kandidatas N. Sarcozy perėmė daug Nacionalinio fronto idėjų, ypač imigracijos ir kovos su nusikalstamumu srityje ir taip gerokai slinktelėjo savo politinę programą į dešinę. Šių manevrų rezultatas – tas pats J. M. Le Pen‘as vietoj 16 proc. balsų, kuriuos jam pavyko surinkti 2002-aisiais, po penkerių metų surinko tik 10 nuošimčių Prancūzijos rinkėjų paramos. Iš karto po to Nacionalinis frontas pralaimėjo nacionalinio parlamento rinkimus, gavo tik 3 vietas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose (savo balsą atidavė tik 6 proc. rinkėjų) ir jau tuos pačius politikos apžvalgininkus privertė prabilti apie neišvengiamai artėjančią Nacionalinio fronto pabaigą.

Tačiau N. Sarcozy tik manipuliavo šiomis idėjomis, jis net nebandė spręsti giluminių Prancūzijos visuomenės problemų, ir būtent tai leido jau M. Le Pen vadovaujamam Nacionaliniam frontui ne tik grįžti į politinę kovos areną, bet ir siekti naujų populiarumo aukštumų.

Europa serga, o Nacionalinio fronto ir M.Le Pen iškilimas yra šios ligos simptomas. Tai ne V. Putino, o gilių kultūrinių ir politinių takoskyrų Europoje produktas, kuriuo Rusija tiesiog bando pasinaudoti. Kaip spręsti šią problemą? Tai klausimas, kurį pirmausią sau turi užduoti vadinamosios tradicinės centro dešinės politinės partijos visoje Europoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

A. Tapinas. Skudurinio dizainerio šou (25)

Ne vienu savo triukšmą sukėlusiu pasisakymu pagarsėjęs mūsų mados korifėjus Juozas...

Atleidžiama A. Vaitkunskienė: įtaka merui buvo per stipri (136)

Trečiadienį Vilniaus miesto tarybos posėdyje bus sprendžiama, ar atleisti Almą Vaitkunskienę...

„Regitra“ keičia su valstybiniais numeriais susijusias taisykles (27)

Lapkričio 1 d. keičiasi valstybinio numerio sudarymo, rezervavimo ir skyrimo registruojamoms...

Gedintis Č. Juršėnas: netekau atramos (4)

Vėlų pirmadienio vakarą mirė signataro Česlovo Juršėno žmona Jadvyga. Velionei ėjo 81-mi.

Lietuvos bankas įspėja: rizika nudegti perkant NT paaugo (2)

Karštos diskusijos apie butų nuomą, jos kainas ir iš nuomos galimą uždirbti pelną pastaruosius...

NASA darbuotoja: esame pasiruošę pasauliui pranešti apie pabaigą (1)

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) darbas yra tirti kosmosą ir apie...

V. Putinas prakalbo apie ginklą, žiauresnį už atominę bombą (210)

Genetiškai modifikuoti superkariai, pavojingesni už atominę bombą, neilgai trukus gali tapti...

Orai: vairuotojų laukia iššūkiai (16)

Antradienis bus sausesnis, debesų gretos praretės. Trečiadienį šalį pasieks krituliai, vietomis...

Vaistai nuo šakelės – gydo „moteriškas“ ligas, reguliuoja virškinimą, apsaugo širdį (8)

Ne veltui sakoma, jog gamtoje atsitiktinumų nebūna. Štai, pavyzdžiui, putino uogos sunoksta kaip...