Vilniaus ir Šalčininkų rajonų problemos yra įsisenėjusios ir visiems gerai žinomos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šis regionas turėjo potencialo tapti ekonomiškai klestinčia apskritimi – lygiai taip, kaip daugelyje kitų Europos šalių sparčiai auga greta sostinių įsikūrę regionai.
Laurynas Kaščiūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Deja, tenka pripažinti, kad to padaryti nepavyko dėl dviejų esminių priežasčių:

- per mažo valstybės ir politikų dėmesio regionui;

- Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) įsigalėjimo, kuris sukūrė savotišką „apsuptos tvirtovės“ būseną; ji žalinga ne tik Pietryčių Lietuvos gyventojams, bet kelia nacionalinio saugumo klausimus.

Lyginamojoje perspektyvoje Vilnius ir Šalčininkų rajonai pagal socialinius, ekonominius, kriminogeninius rodiklius ne tik nėra lyderiaujantys, bet ir daugeliu atveju smarkiai atsilieka nuo kitų Lietuvos vietų arba yra pačioje prasčiausioje padėtyje. Pavyzdžiui, nusikalstamumas regione žymiai lenkia visos Lietuvos vidurkį (atitinkamai 1127,7 nusikalstamų veikų tūkstančiui gyventojų Lietuvoje ir 1260,2 Vilniaus rajone).

Be to, regione žemiau nei vidutiniškai išvystyti socialiniai dariniai: bendruomenės, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, bendrų idėjų ar interesų susivienijimai. Greta LLRA, kitų aktyvių politinių tautinių bendrijų darinių, iš kurių galėtų rinktis vietos gyventojai, taip pat praktiškai nėra. Tai apsunkina demokratijos funkcionavimą, neleidžia atsirasti įvairovei ir skatina dirbtinį regiono uždarumą.

Socioekonominis atsilikimas šiuose Lietuvos rajonuose sąveikauja su daugiataute gyventojų sudėtimi, sudarydama prielaidas įvairioms įtampoms. Tuo naudojasi ir išorės jėgos, suprantančios Pietryčių Lietuvos geopolitinę prasmę. Skleisdama propagandą ir dezinformaciją, Rusija siekia išprovokuoti diskusijas jautriais klausimais, supriešinti dalį visuomenės su Lietuvos valstybės idėja. Tokie veiksmai pirmiausiai nukreipiami į socialiai ir ekonomiškai jautriausias tautinių bendrijų grupes, kurios gyvena savotiško informacinio vakuumo sąlygomis (pavyzdžiui, lietuviški televizijos kanalai jiems yra nepasiekiami arba neatrodo aktualūs).

V.Tomaševskio politinė vertikalė

LLRA ypatingą dėmesį skiria tiems, kurie dirba švietimo srityje arba prisideda prie rinkėjų nuomonės formavimo. Nemaža dalis partijos atstovų vadovauja įvairiems būreliams ar muziejams, leidžia arba redaguoja LLRA vykdomą politiką palaikančius leidinius, organizuoja LLRA svarbius renginius, yra prieš Lietuvos švietimo reformas nuteikinėjančios Lietuvos lenkų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ kūrėjai ir aktyvūs nariai.

Tik nedidelė dalis LLRA atstovaujančių Seimo ir Viliaus rajono savivaldybės tarybos narių neturi nieko bendro su švietimu – daugelis LLRA lyderių regione buvo mokyklų direktoriai, direktorių pavaduotojai ugdymui, mokytojai (dažniausiai lenkų kalbos arba istorijos), švietimo skyriaus vadovai ir darbuotojai ar bent jau aktyvūs „Macierz Szkolna“ nariai. Skaičiuojama, kad Vilniaus rajone yra politizuota 95 proc. tautinių mažumų mokyklų – jų vadovais skiriami partijai lojalūs ar jos nariais esantys asmenys.

Vilčių, kad LLRA galėtų keistis, nėra, nes tapusi viena iš tradicinio politinio spektro partijų ji prarastų savo identitetą ir ilgametes savo pozicijas. Todėl partija siekia išlaikyti įtampą tarp lietuvių ir kitų tautybių Lietuvos piliečių. Paradoksalu, bet LLRA nėra suinteresuota ir teigiamais socioekonominiais pokyčiais regione, nes didesnis investicijų atėjimas, daugiau darbo vietų privačiame sektoriuje, didesni atlyginimai reikštų tai, kad vietos gyventojai taptų mažiau priklausomi nuo vietos politikų. Pavyzdžiui, mažėtų savivaldybių, kurios sėkmingai manipuliuoja socialinių pašalpų skirstymu ir yra įdarbinusi daug žmonių, įtaka. Juk šiuo metu socialiai remtini asmenys yra išimtinai priklausomi nuo savivaldybės darbuotojų, skirstančių jiems vienokias ar kitokias gėrybes: socialinį būstą, pašalpas, darbą. Paramos teikimas suasmeninamas ne tik dėl to, jog ją teikiantys priklauso LLRA arba yra su ja susiję. Tą sąlygoja ir faktas, jog nemaža dalis socialiai pažeidžiamų asmenų rajone nepakankamai moka lietuvių kalbą ir išmano šalies teisinę bazę, todėl tampa visiškai priklausomi nuo administracijos darbuotojų.

Pastaruoju metu pastebimas dalies lenkakalbių žiniasklaidos priemonių atitolimas nuo fundamentaliosios LLRA politinės linijos (vienas, bet toli gražu ne vienintelis pavyzdys – radijo stotis „Znad Wilii“). Jas netgi imta skųsti Lenkijos pareigūnams, atsakingiems už finansinės paramos žiniasklaidai teikimą, taip siekiant vėl susigrąžinti pastarąsias į LLRA „glėbį“ ar bent jau atimti finansavimą iš Lenkijos Respublikos iždo.

2016 m. LLRA nario ir atstovo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Jaroslavo Kaminskio pastangomis buvo įsteigta viešoji įstaiga „Zorza“, kuri siekia įkurti Pietryčių Lietuvoje lenkų, lietuvių ir baltarusių kalbomis transliuojančią radijo stotį. Tai parodo, kad praradusi kontrolę „Znad Wilii“ atžvilgiu LLRA siekia susikurti alternatyvią radijo platformą. Likusios LLRA kontrolėje visuomenės informacinės priemonės – „Tygodnik Wilenszczyzny“, „Magazyn Wilenski“ ir „L24.lt“ išlaiko tvirtą ryšį su V. Tomaševskio vadovaujama partija bei toliau formuoja vienai partijai palankų „apgultos tvirtovės“ mitą.

Kokių veiksmų reikėtų imtis?

Kai kas kalba, kad visų problemų esmė – klausimų, susijusių su „w“ raide, sprendimas. Nesutinku su tokia nuomone, nes taip teigiantieji patenka į LLRA sukurtą politinio žaidimo lauką. Naujausi sociologiniai tyrimai rodo, kad palankus požiūris į Kremliaus vykdomą politiką yra būdingas socialiai jautriausiems tautinių bendrijų atstovams. Rusiją kaip draugiškai Lietuvai valstybę įvardija absoliuti dauguma tautinių bendrijų atstovų, kurie patenka į mažiausias pajamas gaunančių kategoriją. Vilniuje tautinių bendrijų atstovų gretose pro-kremliškos pažiūros yra daug mažiau populiarios nei Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose. Todėl ekonominės regionų, kuriuose gausiai gyvena tautinės bendrijos, modernizacijos programos turi būti Lietuvos Tautinių bendrijų politikos prioritetu.

Todėl Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai yra įsitikinę, kad Vilniaus regiono ekonominis vystymasis negali būti paliktas ligšiolinei savieigai, kurios rezultatas – regiono ekonominis ir socialinis atsilikimas. Valstybė turi įgyvendinti specialius stambios apimties projektus, kad išjudintų šio regiono ekonominę plėtrą.

Kitų Europos Sąjungos narių praktikoje netrūksta mechanizmų, kaip padėti silpniausiems šalių regionams. ES regionų vystymo politika vykdoma tiek bendresnio pobūdžio įstatymais, numatančiais paramą atskiriems regionams, priklausomai nuo jų raidos scenarijų (Italijoje 2002 m. įkurtas Neišsivysčiusių sričių fondas regioninei plėtros politikai nepakankamai išsivysčiusiose šalies srityse finansuoti), tiek konkrečiai įvardytų regionų vystymui reglamentuoti skirtais teisės aktais (2009 m. Slovėnijoje priimtas specialus įstatymas, skatinantis labiausiai atsilikusio Pomurjės regiono plėtrą).

Remdamiesi tokia europine praktika ir panaudodami aukščiau aprašytą, didelės apimties valstybinį specialų investicinį fondą, esame pasirengę kaip jo specialią investicinę programą sukurti ir išplėtoti „Investicinį Vilniaus regiono fondą”. Šis specializuotas fondas sudarytų galimybes dalį aukščiau minėtų lėšų investuoti į įvairius Vilniaus regione plėtojamus ekonominius projektus.

Didesnis investicijų atėjimas, daugiau darbo vietų privačiame sektoriuje, didesni atlyginimai reikštų tai, kad vietos gyventojai taptų mažiau priklausomi nuo savivaldybės, t. y. nuo jos skirstomų socialinių pašalpų, nuo darbo savivaldybės įmonėse ar įstaigose. O LLRA prarastų svertus stiprinti „apgultos tvirtovės“ mitą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Baltųjų pėdkelnių“ legenda: paslaptingų snaiperių iš Baltijos šalių bijojo visas Kaukazas (154)

1992-ųjų rudenį, prasidėjus karui Abchazijos regione, Kaukaze ėmė rastis vadinamosios...

Sodo bendrijos gyventojams neramios dienos: laukia iškeldinimas iš namų (61)

Sodų bendrija „Baltasis gandras“ jau daugybę metų kovoja už dar sovietmečiu gautus sklypus,...

Pasinaudojo moters bejėgiškumu: atėmė viską, ką turėjo (58)

Panevėžio apylinkės teisme – beprecedentė byla. Prokurorai siekia panaikinti sandorius, kuriais...

Atrado žemėje užkastus kalinio raštelius: patiriame tai, ko žmogaus protas nėra pajėgus įsivaizduoti (112)

Naujai rekonstruotas dokumentas, kurį 1944 metais Aušvice parašė vienas Graikijos žydų kalinys,...

Situacija Ispanijoje kaista: didžiulė minia išėjo į gatves (199)

Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont as šeštadienio vakarą pareiškė, kad Katalonija...

Jubiliejiniame Dž. Butkutės koncerte Kaune – trikdžiai: teko stabdyti pasirodymą (234)

Likus mažiau nei pusvalandžiui iki Džordanos Butkutės koncerto pradžios Kaune, Nemuno saloje,...

Tragedija, kuri lig šiol stovi akyse: šį nusikaltėlį privalome įkalinti iki gyvos galvos (81)

Laikas negydo žaizdų – kiekvieną dieną prieš akis stovi tragiškai pasibaigusios nakties...

Vis dar turi parako: S. Krupeckaitei – Europos čempionato sidabras (17)

Lietuvė Simona Krupeckaitė Berlyne (Vokietija) vykstančio Europos dviračių treko čempionato...

Stilingi ir atsipalaidavę programuotojai darbe vaikšto mūvėdami kojines (88)

DELFI Stilius praėjusį penktadienį apsilankė Vilniuje esančiame Izraelio bendrovės biure „ Wix...

Vienas geriausių XIX amžiaus chirurgų – 300 proc. mirtingumas ir netyčia nupjautos sėklidės (23)

Prieš anestetik ų išradimą chirurgija buvo visai kitokia. Laikas buvo viskas ir kiekvienas...