Tai tik keletas garsesnių žiauraus elgesio su gyvūnais epizodų, apie kuriuos žiniasklaidos ir neabejingų žmonių dėka mes sužinojome. Tačiau kiek dar tokių antžmogiškų atvejų, apie kuriuos visai negirdėjome? Kiek gyvūnų yra kankinami, marinami badu ar tiesiog pasenę ir neįtikę šeimininkams yra išmetami į gatvę?

Bijau, jog atsakymų į šiuos klausimus nežino niekas. Nei prieglaudos, nei savanoriai, nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri ir yra atsakinga už gyvūnų gerovės kontrolę Lietuvoje.

Tenka konstatuoti, jog viena iš didžiausių problemų gyvūnų gerovės srityje atsiranda nuo šuniukų veisimo.

Lietuvoje pilna nelegalių šunų daugyklų, kurios ne tik, kad nesumoka nemažų mokesčių valstybei, bet ir dažniausiai šuniukus daugina nesilaikant elementariausių šunų veisimo reikalavimų. Tokiose daugyklose, kaip taisyklė, kergimas prasideda anksčiau nei kalytėms rekomenduojama.

Siekiant gauti maksimalias pajamas iš šunų veisimo, nesilaikomas pagrindinis reikalavimas iš naujo kalytę kergti po šuniukų gimimo praėjus mažiausiai 8 mėnesiams. Apsukrūs gyvūnų kankintojai gyvūnus kergia taip, jog per metus iš jo sulauktų dviejų vadų! Taip kankinamas gyvūnėlis per 6-7 savo gyvenimo metus atsiveda 10-12 vadų. Žinoma, jei neišsenka anksčiau...
Paskaičiuokime. Viena populiariausių šių dienų šuniukų rūšių – Jorkšyrų terjerai. <...> Nesunku suskaičiuoti, jog pajamos iš tokios kalytės per metus, susilaukiant dviejų vadų, siekia apie 1500 eurų. Jei tokių šuniukų daugykloje 20, tai pajamos, kurias gauna nelegali daugykla per metus siekia net 30 000 eurų. Įspūdinga!?
Linas Jonauskas

Paskaičiuokime. Viena populiariausių šių dienų šuniukų rūšių – Jorkšyrų terjerai. Vidutinis šios rūšies vados dydis – 3 šuniukai. Bedokumenčio tokio šuniuko kaina rinkoje – 250 eurų. Pasiūla internetiniuose portaluose pranoksta visus lūkesčius. Nesunku suskaičiuoti, jog pajamos iš tokios kalytės per metus, susilaukiant dviejų vadų, siekia apie 1500 eurų. Jei tokių šuniukų daugykloje 20, tai pajamos, kurias gauna nelegali daugykla per metus siekia net 30 000 eurų. Įspūdinga!?

Vis tik negaliu apsiriboti tik siekiu atkreipti dėmesį į valstybei nesumokėtus mokesčius. Pagrindinis akcentas – žiaurus elgesys su gyvūnais. Nelegaliose šunų daugyklose laikomi gyvūnai dažnai ne tik nemato dienos šviesos, yra laikomi mažuose ankštuose narvuose, maitinami pigiausiu ėdalu, bet turi aiškių fizinių ir psichinių sutrikimų, kurie persiduoda ir palikuonims.

Dėl elementarių veisimo reikalavimų nesilaikymo ir netinkamo tėvo parinkimo šuniukai gimsta nesveiki. Jei kai kurios fizinės ligos dar matomos ir išgydomos, tai psichinių savybių dažniausiai pakeisti nebegalima. Depresuoti, bailūs, agresyvūs šunys, nebegalintys gyventi žmonių aplinkoje keliauja į prieglaudas, išmetami pamiškėse ar sulaukia dar baisesnio likimo, apie kurį mes sužinome arba ne.

Visais atvejais atsiranda pilietiškų žmonių. Vieni gyvūnais rūpinasi prieglaudose, kiti juos pasiima į namus, dar kiti apie pastebėtą žiaurų elgesį su gyvūnais praneša trumpuoju bendrojo pagalbos centro numeriu 112. Pastarasis, beje, visą informaciją apie žiaurų elgesį su gyvūnais perduoda policijai, kuri toliau padaro savo darbą. Tik ką daryti, kad tokių atvejų būtų mažiau arba išvis nebūtų?

Pagrindinė institucija, besirūpinanti gyvūnų gerove, yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Būtent ši institucija šalyje atsakinga už reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų globos namams, gyvūnų augintinių veisėjams ir jų įgyvendinimo kontrolę. Vadinasi, kad šios tarnybos vyrai ir moterys turėtų maksimaliai užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais.

Padidintas dėmesys visam nelegalaus veisimo procesui duotų rezultatą. Asmeninė patirtis, sėkmingai kovojant su brakonieriais, man leidžia konstatuoti, jog padidintas dėmesys, griežtesnė kontrolė, neišvengiama atsakomybė ir didelis prevencinis darbas duoda puikių rezultatų.
Devyni amatai, dešimtas badas, kaip sakoma. Tačiau tikiu, jog nuo tarnybos atskyrus keletą iniciatyvių ir motyvuotų pareigūnų, sutvarkius teisinę bazę, suteikus papildomus įgaliojimus ir kompetencijas, jie taptų gyvūnų gerovės užtikrinimo garantu. Jokių koldūnų ir restoranų, vien tik gyvūnų gerovės kontrolės funkcija.
Linas Jonauskas

Akivaizdu, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiandien apkrauta dideliu darbu. Nuo ūkininkų iki parduotuvių ir restoranų, afrikinio kiaulių maro ar koldūnų skandalo. Net ir norint pareigūnams būtų sunku atlikti visas jiems priskirtas funkcijas ir pareigas.

Devyni amatai, dešimtas badas, kaip sakoma. Tačiau tikiu, jog nuo tarnybos atskyrus keletą iniciatyvių ir motyvuotų pareigūnų, sutvarkius teisinę bazę, suteikus papildomus įgaliojimus ir kompetencijas, jie taptų gyvūnų gerovės užtikrinimo garantu. Jokių koldūnų ir restoranų, vien tik gyvūnų gerovės kontrolės funkcija.

Maža, mobili, dviejų ekipažų tarnyba per metus ar net greičiau Lietuvoje įvestų tvarką. Ši, vieno man puikiai žinomo gyvūnų teisių gynėjo išsakyta, idėja vis labiau mane žavi. Atskira tarnyba gebėtų koncentruoti priemones prieš nesprendžiamą problemą, o valstybei papildomai nekainuotų nieko, nes būtų kuriama iš vidinių Valstybinės maisto ir veterinarijos resursų.
Darom!?