aA
„Negaliu nupasakoti, koks tai jausmas pamatyti savo tėvo veidą pirmą kartą... Tą akimirką aš pajutau pilnatvę. Vienpusiškumo, pusiau tuštumos jausmas staiga užsipildė. Pirmą kartą gyvenime aš pasijutau pilnu, užbaigtu asmeniu. Aš nebe tas pats asmuo, kuris buvo. Aš jau visas. Aš radau savo tapatybę,“ – jau suaugęs žmogus, kuris buvo pradėtas pagalbinio apvaisinimo būdu, liudija apie troškimą atrasti savo biologines šaknis.
Kristina Zamarytė-Sakavičienė
Kristina Zamarytė-Sakavičienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Panašių istorijų daug. Dėl skirtingų priežasčių vaikai kartais netenka vieno iš tėvų ar abiejų. Ir gyvenimiška patirtis, ir psichologijos bei kiti mokslai rodo, kad tai palieka žaizdą žmogaus širdyje. Biologiniai tėvai turi kažką, ko niekas kitas negali vaikui suteikti. Tas kažkas yra reikšminga ne tik vaiko gerovei augant, bet ir jo tapatybės formavimuisi – svarbu pažinti žmones, kurie yra atsakingi už tavo egzistenciją.

Į tėvų netektį žmonija žiūrėjo kaip į nelaimę, kurioje vaikui reikalinga pagalba. Tokios pagalbos centre buvo vaikas, nes jo interesai svarbiausia. Vaiko teisė į šeimą, o ne suaugusiųjų noras turėti vaiką, buvo prioritetas.

Ar stebina, kad vaiko interesų viršenybės principas numatytas JT Vaiko teisių konvencijoje ir Lietuvos įstatymuose? Tai aksioma, kurios nereikia įrodinėti.

Tuomet kodėl dabartinėse diskusijose apie partnerystę visiškai pamiršti vaikai? Kodėl politikai ir organizacijos, kurios neseniai aktyviai kovojo už vaikų saugumą šeimoje, šiandien kalba tik apie suaugusiųjų teises į šeimą? Kodėl į vaikus žiūrima tik kaip į objektą, į kurį ne šiame, bet kitame, partnerystės įteisinimo etape bus pareikštas homoseksualių porų reikalavimas?

Šeima ar individas yra visuomenės pagrindas?

Žmonės gali skirtingai įsivaizduoti šeimą ir niekas nedraudžia savo gyvenime tuo vadovautis. Tačiau diskutuodami apie partnerystę, mes kalbame ne apie asmeninę, bet apie teisinę šeimos sampratą – ką valstybė laiko šeima? Ką skatina ir stiprina savo šeimos politika?

Jeigu šeima yra tik apie suaugusiųjų emocinius, seksualinius ir kitokius santykius, tuomet nėra prasmės jai taikyti lyčių skirtingumo, monogamijos, ištikimybės, ilgalaikiškumo principų.

Suaugę patys laisvi nuspręsti, kaip jiems save realizuoti šiame pasaulyje.

Jeigu šeima yra tik apie suaugusiųjų emocinius, seksualinius ir kitokius santykius, tuomet nėra prasmės jai taikyti lyčių skirtingumo, monogamijos, ištikimybės, ilgalaikiškumo principų. Suaugę patys laisvi nuspręsti, kaip jiems save realizuoti šiame pasaulyje.

Tuomet absurdiška mūsų Konstitucijos nuostata, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Ne, tuomet ne šeima, bet individas turėtų būti tuo pagrindu. Tuomet šeima – tik individo realizacijos sąlyga, kintanti pagal jo norus ir poreikius.

Ir vis dėlto individas pats sau nepakankamas – jis negali nei savęs pagimdyti, nei užauginti, išauklėti, nei pasirūpinti senatvėje, ligoje. Individo realizacija, jo emociniai ir seksualiniai santykiai yra tik asmeninis interesas, neturintis valstybei išskirtinės svarbos.

Šeima Konstitucijos 38 straipsnyje yra vadinama valstybės pagrindu, nes ji reikšmingai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio: 1) dėl vaikų (valstybės piliečių) gimdymo, auginimo ir auklėjimo; 2) dėl santykinai tvarių vidinių šeimos santykių, paremtų kraujo/giminystės ryšiais ir bendrais vaikais, kurie natūraliai užtikrina savitarpio rūpestį, pagalbą pažeidžiamose būklėse (kūdikystė, liga, senatvė), pirminius ekonominius mainus ir kt.

Šias visuomenei svarbias šeimos savybes lemia vyro ir moters lyčių skirtingumas, potencialiai leidžiantis pratęsti gyvybę. Lyčių skirtingumas yra visų Konstitucijos 38 straipsnyje paminėtų šeimos pagrindų (santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė) egzistavimo priežastis. Konstitucinė šeimos samprata išreiškia valstybės siekį puoselėti šeimą, kuri yra palankiausia gimti ir augti vaikams – kartu su savo tėčiu ir mama.

Kaip šeimos sampratos keitimas atsilieps vaikams?

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją partnerystė reguliuoja šeimos santykius (Vallianatos and Others v. Greece ir kt.). Tačiau tos pačios lyties partnerystė ne šiaip suteiktų šeimos teises platesniam ratui žmonių, bet atsisakytų esminės šeimos kūrimo taisyklės – lyčių skirtingumo principo. Šio principo atsisakymas reikštų ir svarbiausio šeimos siekio – užtikrinti geriausią aplinką vaikams gimti ir augti – atsisakymą. Tai iš esmės pakeistų teisinę šeimos sampratą. Ji būtų galutiniai susieta tik su emociniais, seksualiniais ir kitokiais suaugusiųjų ryšiais.

Kaip matome iš užsienio šalių pavyzdžių, tai išklibintų ir kitus šeimos principus. Juk monogamijos principas kyla ne iš emocinio sąjungos lygmens, bet iš to, kad kiekvienas vaikas turi vieną tėtį ir vieną mamą; ištikimybės ir stabilumo principai kyla iš to, kad vaikų auginimui reikia ilgalaikės tėvų sąjungos.

Jei visada 2+2 buvo 4, o nuo šiol sakysime, kad kartais ir 5, nes skaičiaus turinys nebesvarbu, svarbu tik tai, kad kurie 5 jaučiasi kaip 4, nuo to pasikeis visa matematika.

Jei visada 2+2 buvo 4, o nuo šiol sakysime, kad kartais ir 5, nes skaičiaus turinys nebesvarbu, svarbu tik tai, kad kurie 5 jaučiasi kaip 4, nuo to pasikeis visa matematika.

Aprėpti ir numatyti visų pamatinės socialinės struktūros keitimo pasekmių neįmanoma. Tačiau svarbiausia, kaip tos pačios lyties partnerystė atsilieptų vaikams – labiausiai nuo šeimos priklausančiai ir pažeidžiamiausiai grupei:

1. Visoms šeimoms turi būti garantuojamos vienodos teisės, todėl pačios lyties šeimos ilgainiui turėtų būti vienodai remiamos kaip vyro ir moters bei jų vaikų šeimos. Tai supančiotų valstybės rankas vykdyti socialinę politiką, orientuotą į realaus visuomenės ir valstybės pagrindo stiprinimą – šeimas, kuriose palankiausia gimti ir augti vaikams (statistiškai saugiausia ir geriausiai psichologinius vaiko poreikius užtikrinanti aplinka yra stabili biologinių tėvų šeima).

2. Mokinių lytiškumo ugdymo programose skirtingos šeimos formos turėtų būti pristatomos kaip lygiaverčiai pasirinkimai. Tai gali daryti įtaką jaunuoliams, kurių lytinė orientacija dar nėra nusistovėjusi. Kaip parodė 2019 m. pusės milijono tiriamųjų rezultatai, genetinė įtaka homoseksualiam potraukiui yra nereikšminga. L. Diamond tyrimas patvirtino, jog homoseksuali orientacija gali spontaniškai keistis gyvenimo eigoje. Seksualinio potraukio kryptis yra ypatingai nestabili paauglystėje ir jauno suaugusio asmens amžiuje, ką rodo didelės apimties JAV tyrimai.

3. Pagalbinio apvaisinimo įstatyme jau dabar numatyta, kad partneriai gali gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Visi puikiai suprantame, kad anksčiau ar vėliau būtų siekiama įsivaikinimo ir surogacijos to norinčioms homoseksualioms poroms.

Taigi tai, kas natūraliai yra vyro ir moters šeimos indėlis į visuomenės bendrąjį gėrį, taptų tos pačios lyties partnerių teise, kuri būtų įgyvendinama, semiant resursus iš visuomenės bendrojo gėrio. Tai būtų pateisinama, jei būtų teisinga. Tačiau tai nėra teisinga vaikų atžvilgiu. Galimybė „įsigyti“ vaiką porai, kuri iš prigimties negali jo turėti, reikštų vaiko pavertimą „teisių objektu“, skirtu tenkinti suaugusiųjų pageidavimus. Tai nesuderinama su vaikų žmogišku orumu.

Galimybė „įsigyti“ vaiką porai, kuri iš prigimties negali jo turėti, reikštų vaiko pavertimą „teisių objektu“, skirtu tenkinti suaugusiųjų pageidavimus. Tai nesuderinama su vaikų žmogišku orumu.

4. Sprendžiant įsivaikinimo, reprodukcinių paslaugų klausimus, valstybė nebegalėtų prioriteto teikti vaiko interesui turėti tėti ir mamą. Tačiau tyrimai rodo, jog motinos ir tėčiai su vaikais bendrauja skirtingai ir tai užtikrina vaiko raidai svarbų lyčių balansą. Be kitų statistiškai dažniau pasitaikančių problemų, homoseksualios poros itin nestabilios (čia, čia ir kt.). Didžiausios apimties tyrimai teigia, kad homoseksualių porų auginami vaikai patenka į statistiškai blogiausiai besivystančių vaikų grupę (pvz., čia ir čia). O garsiai nuskambėjusios studijos, neva parodžiusios, kad vienos lyties porose vaikai auga taip pat sėkmingai, neatitinka mokslinių tyrimų kriterijų. Tai patvirtina ir 49 panašių tyrimų apžvalga.

5. Homoseksualių porų auginami vaikai niekada nebūtų abiejų partnerių biologiniai palikuonys.

Visas šeimas valstybėje traktuojant lygiavertiškai, keistųsi ir biologinės tėvystės reikšmė, jos svarbos vaikams pripažinimas. Tai netiesiogiai lemtų vis didesnį valstybės kišimąsi į šeimos gyvenimą, įvairiais formaliais pagrindais ribojant tėvų teisę auginti savo vaikus.

Šeima pirmiausia yra apie vaikus

Kaip teigia vienas Konstitucijos teksto autorių E. Jarašiūnas, „Iš Konstitucijos kyla pareiga reguliuojant šeimos santykius visados prioritetą teikti vaiko teisėms. Tai esminis Konstitucijos akcentas. <...> Reguliuojant šeimos klausimus reikia matyti ne tik dabartį, bet ir ateitį. Todėl suprantamas dėmesys, skiriamas šeimoje esančiam vaikui, kitaip sakant, ateičiai.“

Norint, kad ateities visuomenėje būtų daugiau stiprių, dvasiškai ir fiziškai sveikų žmonių, svarbu siekti palankiausių sąlygų vaikams augti užtikrinimo. Neseniai atliktos apklausos rodo, kad Lietuvos visuomenė tai supranta: valstybės prioritetas turi būti ne šeimos statuso suteikimas homoseksualioms poroms, bet vyro ir moters bei jų vaikų šeimos stiprinimas; tos pačios lyties porų problemas derėtų spręsti nekeičiant šeimos sampratos (Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektas).

O kas atsitinka, kai valstybė šeima pavadina tos pačios lyties sąjungas, kurios iš prigimties negali susilaukti vaikų, bet neišvengiamai anksčiau ar vėliau įgys lygias teises juos auginti? Atsitinka taip, kad valstybė nebelaiko abiejų biologinių tėvų ir jų vaikų šeimos siekiamybe, kurią skatina ir stiprina savo šeimos politika. Atsitinka taip, kad vaikai dėl suaugusių norų netenka teisės į jiems palankiausią, saugiausią ir natūraliai daugiausiai meilės suteikiančią aplinką.

Atsitinka taip, kad vaikai dėl suaugusių norų netenka teisės į jiems palankiausią, saugiausią ir natūraliai daugiausiai meilės suteikiančią aplinką.

Jie netenka prigimtinės teisės augti su tėčiu ir mama. Ir skirtingai nei našlaičiai, kurie prarado vieną iš tėvų dėl mirties ar kitokių nelaimių, dviejų vyrų porose augantys vaikai neturi teisės savo mamos ilgėtis. Dviejų moterų porose augantys vaikai neturi teisės ilgėtis tėčio. Nes valstybė ir tėvai sąmoningai sukūrė tokią situaciją, kad vaikas augtų be mamos arba be tėčio. Nes vaivorykštės spalvomis mirganti aplinka didžiuojasi laisve gyventi taip, kaip nori suaugusieji, ir be skrupulų ignoruoja tai, kas geriausia vaikams.

Didžioji dalis visuomenės nesutinka su partneryste ne todėl, kad nekenčia homoseksualių asmenų ar nenori jiems padėti. Tai pigi ir nesąžininga manipuliacija, maskuojanti argumentų stoką ir nenorą gilintis į problemas.

Mes nesutinkame su partneryste, nes kainą už suaugusiųjų norų tenkinimą šeimos sampratos keitimu mokės vaikai. Ir niekas neprisiims atsakomybės už padarytą žalą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(450 žmonių įvertino)
4.6622

Top naujienos

Taivanas – kaip ant parako statinės: mano, kad Kinija seka Rusijos taktiką (4)

Prasidėjus karui Ukrainoje, taivaniečiai pajuto, kad Kinija gali užpulti Taivaną, pasinaudodama...

Dalis verslo jau stebi nuosmukį: situacija keičiasi radikaliai (4)

Pramonės atstovai sako kelis mėnesius jaučiantys užsakymų mažėjimą ir perspėja, kad...

Šventinę nuotaiką drums lietus: džiugesnė situacija tik viename Lietuvos regione

Trečiadienio dieną Lietuvoje numatomi gana kontrastingi orai. Pietrytinę šalies pusę nuo pat...

Delfi PliusAinis Gurevičius

Ragina atsisakyti rusų primestų titulų: Mindaugas nebuvo vienintelis Lietuvos karalius (63)

Grupė Lietuvos intelektualų (istorikų, menininkų ir kt.) neseniai atviru laišku kreipėsi į...

Žiniasklaida: rastas negyvas dar vienas rusų oligarchas (3)

Anot britų leidinio „The Daily Mail “, neaiškiomis aplinkybėmis mirė dar vienas rusų...

Niekuo dėtam kauniečiui pritaikytos ES sankcijos Rusijai: dėl sutapusių vardo ir pavardės jis laikomas karo nusikaltėliu (7)

Kaunietis mokytojas sužinojo, kad tapo įtariamu karo nusikaltėliu ir pinigų plovėju. Jo...

Žygį Europoje „Žalgiris“ pradėjo lygiosiomis su Kosovo čempionais įvarčių vaizdo įrašai

Lietuvos čempionas Vilniaus „Žalgiris“ antradienį vakare UEFA Čempionų lygos pirmo atrankos...

Karas Ukrainoje. Rusijos pajėgos smūgiavo Slovjanskui, žuvo mažiausiai du žmonės  Zelenskio patarėjas: Lysyčansko užėmimas yra paskutinė Rusijos pergalė (4)

Nuo karo pradžios vasario 24-ąją Rusijos kariuomenė Ukrainoje sunaikino maždaug 80 tūkst....

Siaubingas užpuolimas buvo tik košmaro pradžia: klaipėdietis negali patikėti, ką teko išgyventi po to (6)

„Pabuvęs šalia mirties net nebežinau, ko dabar bijočiau. Gyvenu antrą kartą ir dabar tiesiog...

Rusija toliau kelia bangas: dėl bilietų į Kaliningradą trūkumo suskubo apkaltinti Lietuvą (3)

Dėl Lietuvos taikomų apribojimų rusams iškilo rimtų sunkumų ieškant bilietų į tolimojo...