aA
Neseniai buvo paskelbta, jog nuo 2030 m. sausio 1 d. proto negalią ar psichikos sutrikimų turintys žmonės nebegalės būti siunčiami į valstybines globos įstaigas, kadangi jie turi gyventi ir visas reikalingas paslaugas gauti savo bendruomenėse.
Kristina Dudonytė
© Asmeninio albumo nuotr.

Tai yra apibrėžta ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnyje. Taip apsisprendė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o šiam procesui užtvirtinti bus pasirašomas moratoriumas. Atrodo, viskas gerai, bet žmonės, turintys proto negalią ar psichikos sutrikimus, turi teisę gyventi savarankiškai jau dabar, o ne po 12 ar daugiau metų. Vėl matoma reformų imitacija ir jokių sisteminių pokyčių nevyksta.

Deinstitucionalizacija, kas yra tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, jau prasidėjo 2014 m., tačiau vyksta labai lėtai – alternatyvos institucinei globai savivaldybėse vystomos vangiai, trūksta supratimo, kompetencijos, visa apimančios strategijos. O šiuo metu šis procesas virsta net į atvirkštinį – reinstitucionalizaciją, kai kuriamos naujos, nors ir mažesnės įstaigos, t. y. nebe 400 žmonių viename pastate šalies užkampiuose, bet 40 ar mažiau, o tai iš esmės nieko nepakeis, kadangi neįgalieji ir vėl lieka sugrupuoti, apgyvendinti drauge atskiruose namuose vien todėl, kad turi kažkokią negalią, taigi atskirtis ir vėl tęsis.

Gyventi savarankiškai reiškia laisvę ir teisę pasirinkti kaip, kur ir su kuo nori gyventi bendruomenėje, ir, esant poreikiui, gauti reikiamą pagalbą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas yra išaiškinęs, kad maža įstaiga irgi yra institucija, todėl savarankiškas gyvenimas yra užtikrinamas asmeninio asistento ir prieinamų visuotinų paslaugų pagalba. Asmeninio asistento paslauga taip pat įvardijama kaip esminė priemonė, įgyvendinant globos įstaigų pertvarką ir kuriant savarankiško gyvenimo bendruomenėje prielaidas.

Deja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija delsia reglamentuoti asmeninio asistento paslaugą ir vykdo pilotinius projektus, nors asmeninio asistento paslauga reglamentuota ir teikiama daugiau nei 25-iose Europos valstybėse. Tad ir bandyti nieko nereikia, tik gerai išanalizuoti kitų valstybių patirtį ir pritaikyti mūsų šaliai tinkamus įgyvendinimo principus. Pavyzdžiui, Latvijoje jau 5 metus žmonės su negalia gali pasinaudoti viena iš pagrindinių savarankiško gyvenimo pagalbos priemonių ir savivaldybės rūpinasi darbo užmokesčiu asmeniniams asistentams. Švedija jau nuo 1994 m. yra reglamentavus asmeninio asistento paslaugą, o tai buvo pagrindinis deinstitucionalizacijos proceso veiksnys, tad šiandien ten gatvėje per 5 minutes gali išvysti 5 žmones su negalia.

Valstybė skiria tiesiogines išmokas žmonėms su negalia ir jie patys disponuoja jiems skirtais pinigais bei atsiskaito su asmeniniu asistentu; taip pat pateikia ataskaitas, jog skirti pinigai buvo panaudoti asmeninio asistento pagalbai. Lietuvoje žmonės su negalia tokios galimybės vis dar neturi, todėl mes jų gatvėje pamatome vos vieną kitą. Bet juk Lietuvoje gali būti taip pat, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, tereikia greitesnių ir tikrų sisteminių pokyčių, o ne jų imitacijos.

Vienintelė Lietuvos savivaldybė – Alytaus miesto savivaldybė – jau ruošiasi savarankiškai imtis sisteminio pokyčio, t. y. asmeninio asistento paslaugos teikimo. Šiai priemonei numatytos lėšos iš savivaldybės biudžeto. Paslaugos teikimas bus organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo bei asmeninio asistento veiklos gairių patvirtinimo“.

Pagirtinas žingsnis, tik norisi tikėti, kad procesas bus įgyvendintas, remiantis naujomis asmeninio asistento veiklos gairėmis, kuriose asmeninio asistento pagalba apibrėžiama kaip namų ir viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant) individualiai asmeniui teikiama pagalba, padedanti įgalinti asmenį būti savarankišką ir užtikrinanti svarbiausias asmens gyvybinės veiklos funkcijas (asmens higiena, mityba, judumas/ mobilumas; socialiniai santykiai ir aplinka), o ne remiantis senąją tvarka (pagal socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus), kai pagalba yra ribota ir neindividualizuota, ir žmogus su negalia negali pats pasirinkti, kada, kur ir kaip jos reikės, ir kas ją suteiks.

Taip pat mūsų piliečiai dar neatskiria socialinio darbuotojo nuo asmeninio asistento. Suprantama, kadangi ši pagalba mūsų šalyje dar nereglamentuota. Todėl svarbu pabrėžti, jog socialinis darbuotojas yra socialinių paslaugų sistemos dalyvis, o tai reiškia, kad vykdo institucijų numatytas funkcijas ir įgyvendina jų tikslus. Kai tuo tarpu asmeninis asistentas yra negalią turinčio asmens žmogaus teisių dalis, o tai reiškia, kad jis, negalią turintis asmuo, renkasi asmeninį asistentą, atitinkamai, apibrėžia asmeninio asistento vaidmenį ir nustato tikslus.

Taip pat yra su finansavimu: socialiniam darbuotojui atlyginimą moka socialinių paslaugų institucija, o asmeniniam asistentui – negalią turintis žmogus iš jam skirto biudžeto – „krepšelio“, kuriuo jis laisvai disponuoja pats. Taip apibrėžiamas asmeninis asistentas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 5-ajame bendrajame komentare. Norisi visiems piliečiams priminti, jog šią konvenciją Lietuva yra ratifikavus 2010 m. ir nuo tada yra įsipareigojusi perkelti jos nuostatas į valstybės teisinę bazę, ir taip skatinti ir įgyvendinti neįgaliųjų teises. Tačiau minėtos nuostatos į strateginius šalies dokumentus perkeliamos lėtai, neefektyviai, procesas stringa. Reglamentavus asmeninio asistento pagalbą Lietuvoje, atsirastų viena iš socialinės įtraukties arba pagalbos savarankiškam gyvenimui priemonių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (597)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (8)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (242)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (5)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

Kitokie pasikalbėjimai. Mantas Katleris su Nagliu Bierancu (237)

„ Kitokie pasikalbėjimai “ — portale DELFI! Jau lapkričio 20 dieną DELFI TV žiūrovai ir...

Gyvai / Paskutinė galimybė pelnyti tašką Tautų lygoje: Serbija – Lietuva (36)

Lietuvos futbolo rinktinė baigia kovas debiutiniame Europos tautų lygos turnyre rungtynėmis...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...

Vadina sukčiavimu: vilnietis pakraupo sužinojęs, kiek kainavo tetos kelionė taksi (8)

Praėjusią savaitę DELFI perskaičiau pasipiktinusios pilietės tekstą apie Vilniaus taksi...

Agnė Jagelavičiūtė susigundė pigiais drabužiais iš Kinijos: pasimokykite iš mano liūdnos klaidos (56)

„Taip. Tai nutiko ir man. Vieną dieną, be tikslo slankiodama feisbuko platybėse, pamačiau...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...